Ž. Kempino kūryba išsiskiria precizika, jo kūrinių skulptūriniais elementais tampa vėjo gūsiai, šviesa, magnetizmas, gravitacija ir pati architektūrinė erdvė. Technologijų naudojimas tampa vizualiniu instrumentu, leidžiančiu žiūrovui kūrinį patirti emociškai.
„Ši galerija dažniausiai pristato įvairias projekcijas, todėl jos erdvė būna užtamsinta. Siekiau sukurti kontrastą naudodamas tradicines priemones – instaliaciją, trimačius elementus, šviesą – transformuoti erdvę“, – pasakoja Ž. Kempinas apie savo parodos, kuriai pradėjo rengtis prieš gerus metus, viziją.
Pasak Ž. Kempino, jo kūriniai nieko neatkartoja, nieko neimituoja. „Jie egzistuoja tarsi patys sau, veikia lyg autonomiškos sistemos. Tačiau aš jiems suteikiu savybes, kurios sukelia tam tikrą žiūrovo emociją, – sako kūrėjas. – Man yra svarbi atmosfera, o visi kūriniai vienaip ar kitaip turi sąsają su laiku. Be to, didelę reikšmę man turi erdvė, šviesa ir veikiantys nematomi elementai.“
Pačių kūrinių išdėstymas galerijos erdvėje lemia tam tikrą žiūrovų judėjimo choreografiją. Vieni darbai yra vizualiai agresyvesni, kiti – labiau meditatyvūs, taip jie vieni kitus papildo. Pasak Ž. Kempino, jo darbų visuma parodoje yra tarsi haiku, kurio reikšmės nebūtina verbalizuoti. Kiekvienas darbas yra lyg atskiras žodis, iš jų susidėlioja sakinys, tai yra paroda. Koks jis, priklauso nuo žiūrinčiojo.
Man itin svarbu surengti parodą, nes man reikia realaus žiūrovo. Jis ir užbaigia darbą.
„Aš kuriu tai, ką pirmiausia pats noriu pamatyti trimatėje erdvėje, tačiau to nedarau vien tik sau. Man itin svarbu surengti parodą, nes man reikia realaus žiūrovo. Jis ir užbaigia darbą“, – apie kūrybinį procesą pasakoja menininkas. Šiais laikais, kai visi panirę į virtualią erdvę, fizinė paroda tampa intymiu žiūrovo potyriu su meno kūriniu, kurio negali atstoti jokia internetinė realybė.
Parodos pavadinimas „Analogas“ yra toks pats, kaip ir vieno iš kūrinių. Tai ekrane tamsiame fone tarsi šokyje besisukantys du balti lapai. „Iš pradžių norėjau ventiliatoriaus gūsyje ant valo besisukančius lapus padaryti kaip atskirą skulptūrinį objektą, tačiau man jo nepavyko išsaugoti, mat tas kūrinys yra ypač efemeriškas, gali veikti tik kelias valandas, – apie kūrinį „Analogas” pasakoja menininkas. – Tuomet nusprendžiau nufilmuoti juos ir sukūriau trijų minučių filmuką.” Pasak Ž. Kempino, ši filmuota medžiaga taps skaitmeniniu kūriniu, vadinamuoju NFT (Non-Fungible Tokens). „Padaryti iš kūrinio pavadinimu „Analogas“ NFT yra tam tikra ironija, – sako Ž. Kempinas. – Mat analogas yra skaitmeninio pasaulio priešprieša. O NFT juk yra skaitmeninis meno kūrinys be fizinio kūno.“
Ž. Kempino paroda „Analogas“ galerijoje „bitforms“ Niujorke veiks iki spalio 9 d.
