Kratos buvo atliktos dar šešiais adresais Vokietijos sostinėje, taip pat Badeno-Viurtembergo, Bavarijos ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėse.

Tokių veiksmų imtasi atliekant ikiteisminį tyrimą buvusio AfD pirmininko Joergo Meutheno (Jorgo Moiteno) ir buvusio partijos iždininko atžvilgiu dėl senų finansinių ataskaitų.

Tyrėjų teigimu, jiedu galimai pažeidė šalies politinių partijų įstatymą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

„Atsakovai įtariami pažeidę Vokietijos politinių partijų įstatymą ir piktnaudžiavę pasitikėjimu, nes Vokietijos parlamento pirmininkui pateiktose 2016, 2017 ir 2018 metų AfD ataskaitose, už kurias atsakingi atsakovai, buvo pateikta, kaip įtariama, neteisingos informacijos apie aukas partijai“, – sakoma prokuratūros pareiškime.

Vietos žiniasklaida taip pat pranešė, kad partija 2016–2018 metais ataskaitose parlamentui galėjo pateikti neteisingų duomenų.

AfD savo pareiškime pasmerkė kratas.

„Nuo šio ryto Berlyno prokuratūra atlieka kratą federalinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ būstinės patalpose, prieš tai nepateikusi AfD jokių užklausų dėl aiškintinų faktų“, – nurodoma pareiškime.

Patalpas apieškoję pareigūnai mėgino gauti prieigą prie oficialių J. Meutheno ir iždininko Klauso-Guentherio Fohrmanno (Klauso Giunterio Formano) elektroninio pašto paskyrų, pranešė Vokietijos visuomeninis transliuotojas ARD.

Tyrimas dėl buvusio partijos pirmininko veiksmų vykdomas nuo sausio mėnesio. Europos Parlamento nario mandatą turinčiam J. Meuthenui buvo panaikinta neliečiamybė, nurodė ARD.

Remiantis AfD pareiškimu, tyrėjai „nukopijavo visus kietuosius diskus, pašto dėžutes ir bylų aplankus“.

Prokuratūra patvirtino, kad konfiskavo „dokumentų ir duomenų laikmenų, kurie dabar analizuojami vykstant tyrimui“.

Sostinės pareigūnai nurodė, kad neleisti rengti šeštadienio demonstracijos nuspręsta dėl sveikatos priežasčių. Pareigūnai sakė būgštaujantys, kad šio protesto dalyviai nesilaikys tokių saugumo priemonių kaip reikalaujamas 1,5 m atstumas tarp žmonių.

Tuo metu demonstracijos organizatoriai, tvirtinantys, kad jų renginyje planavo dalyvauti apie 20 tūkst. žmonių, sakė, kad šis sprendimas yra politiškai motyvuotas ir žadėjo skųsti jį teisme.

Į ankstesnį tokį protestą, vykusį Vokietijos sostinėje rugpjūčio 1-ąją, susirinko tūkstančiai žmonių. Demonstracija pritraukė daug dalyvių, įskaitant sąmokslo teoretikus ir ultrakairiųjų ir ultradešiniųjų pažiūrų asmenis, prieš skiepus nusiteikusius gyventojus bei žmones, save vadinančius „laisvamaniais“.

Policija ėmė vaikyti susirinkusiųjų minią, nes per protestą nebuvo paisoma higienos taisyklių dėl viruso, tokių kaip saugaus atstumo laikymasis ar kaukių dėvėjimas.

„Tai nėra sprendimas, nukreiptas prieš susirinkimų laisvę, bet [yra sprendimas] už apsaugą nuo infekcijos“, – pareiškė Berlyno žemės vidaus reikalų ministras Andreas Geiselis (Andrėjas Geizelis).

Demonstracijos šalininkai užvertė organizatorių feisbuko puslapį raginimais „priešintis“ ir pažadais bet kokiu atveju šeštadienį susirinkti Berlyne.

„Ar būtumėte priėmę tokį patį sprendimą, jei demonstracijos būtų „PRIEŠ DEŠINĘ?“ – tviteryje klausė viena iš AfD lyderių Alice Weidel (Alisa Veidel).

Populiarus vokiečių dienraštis „Bild“ pasmerkė tokį sostinės valdžios sprendimą tvirtindamas, kad tai padarys „kankinius“ iš demonstrantų, kurie priešinasi vyriausybės apribojimams ir priemonėms, kurių imamasi siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą.

Manoma, kad Vokietijai gana sėkmingai pavyko suvaldyti koronaviruso protrūkį, tačiau naujų užsikrėtimo atvejų šį mėnesį fiksuojama daugiausiai nuo balandžio.

Roberto Kocho užkrečiamųjų ligų institutas (RKI) trečiadienį nurodė, kad užsikrėtimo atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios Vokietijoje siekia 236 429, o mirčių – 9 280.

„Su mūsų partija siejamų politikų kvietimas į Lietuvą atvykti radikalios, antieuropietiškos, prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikams yra visiškai prasilenkiantis su partijos vertybine pozicija ir politine linija“, – antradienį paskelbtame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pareiškime cituojamas jos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Aš suprantu, kad kartais artėjant rinkimams politikus gali „užnešti ant posūkio“. Tačiau tokiais svarbiais klausimais, kaip eurointegracija ar nebendradarbiavimas su antieuropietiškomis partijomis Europoje, skirtingų linijų nei oficialioji negali būti“, – pažymi G. Landsbergis.

Konservatorius paragino L. Kasčiūną ir kitus šio susitikimo organizatorius „kuo skubiau nutraukti visus ryšius su AfD politikais, nedalyvauti jokiuose oficialiuose ar neoficialiuose susitikimuose“.

L. Kasčiūnas BNS patvirtino išsiuntęs kvietimą AfD atstovams atvykti į Lietuvą, kartu pripažino, kad tai buvo „ne iki galo apgalvotas žingsnis“.

Parlamentaras teigė, jog kvietimas buvęs visiškai asmeninis, bet ir formalus, o pirmi į jį kreipęsi „Alternatyva Vokietijai“ politikai.

„Tai ne iki galo apgalvotas žingsnis, vedinas mano vis dar politologinių motyvų. Ta partija jau kelerius metus kaip objektas tyrinėjama, tai šitoj vietoj truputėlį supainiojau politiką su politologija ir parašiau, visiškai asmeninį, labai formalų kvietimą atvykti į Lietuvą, ne į kokį renginį, ne pas kažką konkrečiai, bet į Lietuvą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas. Jis teigė tikriausiai su prieštaringai vertinamos partijos atstovais nesusitiksiantis.

„Jei būčiau su jais susitikęs, būčiau pasidomėjęs, kaip jie mato Europą, Vokietijos ateitį, kita vertus, tikrai būčiau pasiaiškinęs dėl jų pozicijos Rusijos, Krymo okupacijos, slenkančios aneksijos Rytų Ukrainos atžvilgiu, ir būčiau aiškiai pasakęs, kaip mes visa tai vertinam Lietuvoj“, – kalbėjo parlamentaras.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad organizuodami tokius susitikimus politikai turi sau atsakyti, ar jie nori būti siejami su Europos partijomis, kurios įvardijamos kaip radikaliosios partijos, ar jos būtų kairėje, ar dešinėje ideologinio spektro pusėje.

„Manau, tai ir lemia požiūrį į tai, su kuo atrodo tinkama susitikti ir bendradarbiauti, o su kuo ne. Ši partija dabar labiausiai žinoma dėl savo kritiško požiūrio į Vokietijos imigracijos ir pabėgėlių priėmimo politiką, kaip tik dėl to ir kyla daugiausiai su ja susijusių kontroversijų. Kai kurie Vokietijos politikai sieja šią partiją su nacistinėmis idėjomis, bet dėl to kol kas vyksta diskusija“, – BNS komentuodamas situaciją sakė R. Vilpišauskas.

Anot politologo, kilęs incidentas tik dar kartą parodė konservatorių partijoje egzistuojančias skirtingas pozicijas tam tikrais klausimais. „Ta skirtis nėra nauja ir tik atsikartoja įvairiomis progomis ir įvairiais klausimais, įvairiomis temomis. Dabar įdomiausia, kaip ji gali paveikti, ką TS-LKD pasirinks paremti kaip partijos kandidatą į prezidento poziciją“, – pažymėjo VU TSPMI vadovas.