Paaiškinimo neturi
Paklaustas, kodėl ant partijos būstinės po švenčių užsiliko vėliava su Vyčiu, Klaipėdoje į Seimą išrinktas parlamentaras Dainius Kepenis dienraščiui paaiškino: "Kadangi trispalvė yra šventinė vėliava, o istorinė gali kabėti nuolatos, tai dabar ji ir kabės prie mūsų ("valstiečių" partijos – A.D.) visų būstinių. Ar įstatyme parašyta, kad uždrausta ją kabinti? Paskambinkite mano padėjėjui Konstantinui Lotiukui į štabą, jis paaiškins tą idėją."
Iš K.Lotiuko ne ką daugiau pavyko sužinoti: "Kodėl kabo istorinė vėliava? Nes nusprendėme pakabinti. Įstatymo mes neskaitėme, sakykite, kas blogai, mes pataisysime. Yra visgi šimtas metų valstybei ir mes iškėlėme. Patys išvadas pasidarykite. Iškėlėme vėliavą dėl tūkstantmečio, ne, dėl šimtmečio."
Siūlo neieškoti poteksčių
Buvęs Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Antanas Rimša teigė, kai tik buvo ruošiamasi priimti istorinės vėliavos įstatymą (2004 m.), buvo numatyta vėliavą su Vyčiu laikyti iškeltą nuolatos tik prie tų pastatų, kurie simbolizuoja valstybingumą. Politinių partijų būstinių tame sąraše tikrai nebuvo ir nėra.
"Manyčiau, kad istorinę vėliavą jie pasikabino dėl savo estetinių įsitikinimų, veikiausiai čia nėra jokių tendencijų. Nebent visos jų būstinės būtų papuoštos ta pačia istorine vėliava. Tai turėtų būti sisteminis veiksmas, tada galėtume įžvelgti potekstę, šiuo atveju įtarti giluminius tikslus būtų pernelyg drąsu ir galbūt mes primestume jiems daugiau išminties, negu jie turi", – įsitikinęs politologas Lauras Bielinis.
Įstatymai galioja ne visiems
Pagal įstatymą Lietuvos valstybės istorinė vėliava laikoma nuolat iškelta prie Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje, Karo muziejaus skverelyje Kaune ir ten, kur reziduoja Respublikos prezidentas.
Taip pat vėliava, kurios raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, vasario 16 d. iškeliama prie Signatarų namų pastato Vilniuje, kovo 11 d. – prie Seimo rūmų, gegužės 15-ąją – Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną – prie Seimo rūmų, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – prie Respublikos prezidento rezidencijos, Žalgirio mūšio dieną – prie Krašto apsaugos ministerijos, Konstitucijos dieną – prie Seimo rūmų, Respublikos prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir Konstitucinio Teismo pastatų.
Jei prezidentas lankosi šalies Karinių jūrų pajėgų flotilėje, jam užlipus ant laivo denio, tame laive taip pat turi būti iškelta vėliava su Vyčiu. Prezidentui išvykus, vėliava turi būti nuleista.
Šių metų pradžioje Seimas priėmė Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas (jos įsigalios nuo balandžio 30 d.), kuriomis išplečiama Lietuvos valstybės istorinės vėliavos naudojimo tvarka.
Tačiau įstatyme nenurodoma, kad istorinė vėliava nuolatos gali kabėti prie politinių partijų būstinių.
