Sausis
13 d. Čekijoje vyksta prezidento rinkimai, kuriuos laimi ligšiolinis šalies vadovas Milošas Zemanas.
16 d. Kosovo Mitrovicoje nužudomas vienas Kosovo serbų lyderių Oliveris Ivanovičius.
22 d. JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as praneša apie ketinimą perkelti JAV ambasadą į Jeruzalę.
28 d. prezidento rinkimai Suomijoje baigiasi ligšiolinio šalies lyderio Sauli Niinisto pergale.
Vasaris
14 d. atsistatydina Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma. Jo įpėdiniu tampa Cyrilas Ramaphosa.
16 d. daugiau kaip metus praleidęs tardymo izoliatoriuje Turkijoje į laisvę išldidžiamas turkų kilmės vokiečių žurnalistas Denizas Yücelis.
Kovas
4 d. parlamento rinkimuose Italijoje sėkmė lydi Penkių žvaigdžių judėjimą.
11 d. Čilės prezidento pareigas pradeda eiti buvęs šalies lyderis Sebastianas Pinera.
14 d., praėjus pusmečiui po federalinių rinkimų, Vokietijos federaline kanclere ketvirtai kadencijai išrenkama Angela Merkel.
17 d. Liaudies kongresas dar vienai Kinijos prezidento kadencijai išrenka Xi Jinpingą. Kiek anksčiau panaikinamas Konstitucijos straipsnis, ribojantis prezidento kadencijas.
18 d. naujai šešerių metų kadencijai Rusijos prezidentu išrenkamas Vladimiras Putinas.
Balandis
8 d. Vengrijos parlamento rinkimuose daugumą balsų surenka premjero Victoro Orbano dešinioji partija "Fidesz".
11 d. prezidento rinkimus Azerbaidžane laimi dabartinis šalies lyderis Ilhamas Alijevas.
13 d. JAV, palaikomos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, atsakydamos į Basharo Assado surengtą cheminio ginklo ataką prieš civilius, surengia anskrydžius Sirijoje.
19 d. naujuoju Kubos prezidentu tampa Miguelis Diaz-Canelis.
23 d. po masinių protestų atsistatydina Armėnijos premjeras Seržas Sargsianas. Jo įpėdiniu tampa demonstrantų lyderis Nikola Pašinianas.
27 d. pirmą kartą susitinka Pietų ir Šiaurės Korėjų lyderiai Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas.
Gegužė
2 d. ilgus dešimtmečius įtampą Ispanijoje kėlusi pogrindinė baskų organizacija ETA praneša nutraukianti savo veiklą.
8 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas praneša apie šalies pasitraukimą iš branduolinės sutarties su Iranu.
16 d. Rusija, nepaisydama sankcijų ir Vakarų protestų, plečia Krymo okupaciją: atidaromas tiltas per Kerčės sąsiaurį. Statinys sujungia Kerčės pusiasalį Kryme su Tumano pusiasaliu, tačiau tampa trikdžiu laivybai Azovo jūroje, o dėl sudėtingų gamtinių sąlygų sulaukia gausios inžinierių kritikos.
25 d. referendume Airijos piliečiai pasisako už abortų draudimo panaikinimą.
Birželis
1 d. Ispanijos parlamentas atšaukia Mariano Rajoy vadovaujamos mažumos vyriausybės įgaliojimus. Naujuoju premjeru išrenkamas socialistas Pedro Sanchezas.
12 d. Singapūre susitikę JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai pradeda santykių gerinimo procesą.
24 d. rinkimai Turkijoje atneša dar vieną pergalę diktatoriškajam šalies lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui.
27 d. dauguma balsų Bendruomenių rūmuose priimamas įstatymas, leidžiantis Didžiojai Britanijai išstoti iš ES.
Liepa
1 d. nauju Meksikos prezidentu išrenkamas kairysis populistas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras.
8 d. Turkijos vyriausybė dekretu atleidžia daugiau kaip 18 tūkst. valstybės tarnautojų, uždaro tris laikraščius ir vieną televizijos kanalą.
9 d. Etiopijos ir Eritrėjos prezidentai pasirašo taikos susitarimą, baigiantį dešimtmečius vykusį abiejų šalių nesantaiką.
11–12 d. NATO viršūnių susitikime Briuselyje JAV prezidentas pareikalauja sąjungininkų nskirti daugiau lėšų gynybai.
16 d. Helsinkyje susitinka JAV ir Rusijos prezidentai.
30 d. naujuoju Zimbabvės prezidentu išrenkamas Emmersonas Mnangagwa.
Rugpjūtis
9 d. JAV viceprezidentas praneša apie šalies ketinimus įsteigti kosmoso ginkluotąsias pajėgas "US Space Force".
14 d. Pensilvaijoje (JAV) paaiškėja, kad per septynis dešimtmečius 300 katalikų dvasininkų seksualiai išnaudojo mažiausiai tūkstantį vaikų.
31 d. per pasikėsinimą žuvo paskutinis Ukrainos separatistų lyderis, apsišaukėliškos "Donecko liaudies respublikos" vadovas Aleksandras Zacharčenka.
Rugsėjis
9 d. vyksta parlamento rinkimai Švedijoje. Net ir praradę daug balsų, valdantieji socialdemokratai lieka stipriausia jėga parlamente.
11 d. Rusijoje, Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire prasideda didžiausi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos rusų kariuomenės manevrai. Maskvos teigimu, juose dalyvauja 300 tūkst karių.
30 d. rinkėjų pasyvumas sužlugdo referendumą Makedonijoje, kuriuo norėta įteisinti su kaimynine Graikija suderintą naująjį šalies pavadinimą ir pašalinti kliūtį Makedonijos narystei NATO.
Spalis
2 d., įėjęs į Saudo Arabijos konsulatą Ankaroje, dingsta publicistas Jamalas Khashoggis. Iki šiol oficialiai nepaskelbta, kokiomis aplinkybėmis jis nužudytas.
3 d. Rusijos prezidentas pasirašo įstatymą, vėlinantį pensinį amžių. Šis sprendimas sukelia piliečių nepasitenkinimą ir labiau nei demokratinių teisių suvaržymai pakerta V.Putino populiarumo reitingą.
6 d. po ilgos viešos konfrontacijos, nepaisant viešų kaltinimų dėl išprievartavimo, vyriausiuoju JAV teisėju paskiriamas D.Trumpo kandidatas Brettas Kavanaugh.
7 d. vyksta prezidento ir parlamento rinkimai Bosnijoje ir Hercegovinoje. Į trinarį Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumą išrenkamas prorusiškų pažiūrų serbas Miloradas Dodikas.
21 d. vyksta parlamento rinkimai Afganistane.
23 d. Vietnamo prezidentu tampa Nguyenas Phu Trongas.
28 d. dešinysis radikalas Jairas Bolsonaro laimi Brazilijos prezidento rinkimus.
29 d. Angela Merkel praneša, pasibaigus kadencijai 2021 m., paliksianti Vokietijos krikščionų demokratų sąjungos pirmininkės postą ir pasitrauksianti iš politikos.
Lapkritis
6 d. Kongreso rinkimuose respublikonai apgina savo pozicijas Senate: jiems toliau priklauso dauguma. Demokratai ima dominuoti Atstovų rūmuose.
11 d. Paryžiuje iškilmingoje ceremonijoje, dalyvaujant gausiam būriui valsybių lyderių, paminimos 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pradžios metinės.
17 d. Prancūzijoje prasideda vadinamųjų geltonųjų liemenių protesto akcijos. Iš pradžių tik savaitgaliai vykusios akcijos vėliau išsiplečia, o reikalavimas nekelti degalų akcizo papildomas naujais. Nebegalėdama suvaldyti situacijos, valdžia nusileidžia protestuotojams.
21 d. Humanitarinės pagalbos organizacijos praneša, kad karo draskomame Jemene nuo metų pradžios galėjo mirti apie 85 tūkst. vaikų.
25 d. Rusijos pasienio apsaugos pajėgos apšaudo Kerčės sąsiauriu plaukiančius Ukrainos karinių pajėgų katerius, į nelaisvę paimami 25 ukrainiečių jūreiviai.
28 d. Gruzijos prezidento rinkimuose pergalę švenčia Prancūzijoje gimusi buvusi Gruzijos užsienio reikalų ministrė Salomė Zurabišvili.
Gruodis
10 d. Marakeše pasirašomas vadinamasis Jungtinių Tautų Migracijos paktas.
10 d. įteikiamos Nobelio premijos. Dėl kilusio priekabiavimo ir informacijos nutekinimo skandalo iširus komisijai, šiemet neskirta literatūros premija.
15 d. Kijeve susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas įkuria suvienytą Ukrainos ortodoksų bažnyčią, kuri nebepavaldi Rusijos cerkvei. Naujosios bažnyčios vadovu išrinktas metropolitas Epifanijus.
Metų įvykis – pasikėsinimas Solsberyje
Visus kitus 2018-ųjų įvykius pranoko incidentas Solsberyje (Didžioji Britanija), dėl kurio įtampa tarp Vakarų ir Maskvos, kilusi 2014-aisiais Rusijai okupavus Krymą, dar labiau išaugo. Balandžio 4-ąją pasikėsinama į čia gyvenusį buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Žudikai panaudoja cheminį ginklą – SSRS sukurtą "Novičiok", užmaskuotą kvepalų "Nina Ricci" "Premier Jour" buteliuke. Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus atveda iki Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (buvusios Vyriausiosios žvalgybos valdybos, GRU). Premjerė Theresa May viešai apkaltina Maskvą pažeidus Cheminio ginklo konvenciją, iš Didžiosios Britanijos ir daugumos ES valstybių, JAV, Kanados ir Australijos išsiunčiama dešimtys rusų diplomatų. Žudikų išmestas flakonas su nuodais vėliau pražudo Didžiosios Britanijos pilietę, o dar vieną britą suluošina. Vakarai išplečia Rusijos piliečių, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, o Didžiojoje Britanijoje kilusi nepasitenkinimo banga sukelia daug problemų mainais už nešvarius pinigus prieglobsčiu šioje šalyje pasirūpinusiems rusams.
