Šių metų kovo 15–25 dienomis vykusi apklausa parodė, kad per mėnesį 6 procentiniais punktais taip pat sumažėjo ir naująjį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną palankiai vertinančių respondentų (palankiai jį įvertino 32 proc., nepalankiai – 50 proc.).

„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, smukusiems minėtų konservatorių vertinimams įtakos turėjo pasikeitimai Vyriausybėje.

„Tyrimas vyko tuo metu, kai Arvydas Anušauskas paskelbė pasitraukiantis iš krašto apsaugos ministro pareigų. Šie nesutarimai sulaukė daugiau neigiamo dėmesio nei įprastai tiek Vyriausybės, tiek Lauryno Kasčiūno atžvilgiu“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

„Anksčiau L. Kasčiūnui, kada jis buvo Seimo komiteto pirmininkas, buvo skiriama mažiau dėmesio. Visgi, kai prasidėjo svarstymai dėl jo kandidatūros ministerijoje, viešojoje erdvėje pasirodė nemažai faktų iš jo biografijos. Dalis žmonių tai įvertino neigiamai“, – aiškino sociologė, pažymėdama, kad pačio A. Anušausko atsistatydinimo skandalas praktiškai nepaveikė.

4 proc. punktais smuko pasitikėjimas verslą Rusijoje valdančiu V. Matijošaičiu

Apklausos duomenimis, 4 procentiniais punktais smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio (31 proc. palankiai ir 57 proc. nepalankiai), prezidentės Dalios Grybauskaitės (58 proc. palankiai ir 35 proc. nepalankiai) bei užsienio reikalų ministro G. Landsbergio (14 proc. palankiai ir 79 proc. nepalankiai) vertinimai,  o 3 procentiniais punktais – Atkuriamojo seimo pirmininko Vytauto Landsbergio (17 proc. palankiai ir 76 proc. nepalankiai) reitingas. Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai nepakito.

Pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės, V. Matijošaičio palankumo reitingas Kaune praktiškai nekinta.

„Apie Visvaldą Matijošaitį pastaruoju metu vėl buvo nemažai informacijos, susijusios su verslais Rusijoje. Kauniečius tai nelabai veikia, tačiau kitose Lietuvos vietovėse tai atsiliepia“, – pažymėjo R. Ališauskienė, primindama kovo viduryje žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Kauno mero valdomos įmonės „Vičiūnai“ atstovavimą Rusijos maisto pramonei Maskvoje.

Rekordiškai mažas pasitikėjimas I. Šimonyte ir G. Landsbergiu

Naujausios apklausos duomenys rodo, kad kovą konservatorių lyderių I. Šimonytės ir G. Landsbergio teigiamas vertinimas nukrito į rekordiškas žemumas.

I. Šimonytės vertinimai „Baltijos tyrimų“ apklausose yra analizuojami nuo 2011 metų lapkričio mėnesio. Palankiausiai dabartinę premjerę gyventojai vertino 2018 metų lapkritį (56 proc. palankiai ir 34 proc. nepalankiai), o nepalankiausiai – šių metų kovą. Vyriausybės vadovę naujausioje apklausoje teigiamai įvertino 18 proc., o neigiamai – 75 proc. respondentų.

Tuo metu G. Landsbergis apklausose yra vertinamas nuo 2015 metų gegužės. Palankiausiai gyventojai jį įvertino 2018 metų sausį (39 proc. palankiai ir 51 proc. nepalankiai), o nepalankiausiai Lietuvos piliečiai šį politiką reitingavo šių metų kovo mėnesį – septintadalis (14 proc.) jį įvertino teigiamai, o aštuoni iš dešimties (79 proc.) nepalankiai.

Valdančiosios koalicijos lyderiai – tarp nepalankiausiai vertinamų politikų

Tarp nepalankiausiai gyventojų kovo mėnesį įvertintų politikų išsirikiavo du valdančiosios koalicijos lyderiai – G. Landsbergis (79 proc. nepalankiai ir 14 proc. palankiai) ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (78 proc. nepalankiai ir 16 proc. palankiai).

Taip pat kovą į nepalankiausiai Lietuvos gyventojų įvertintą penketuką pateko V. Landsbergis (76 proc. nepalankiai ir 17 proc. palankiai), premjerė I. Šimonytė (75 proc. nepalankiai ir 18 proc. palankiai) bei buvęs parlamentaras Petras Gražulis (66 proc. nepalankiai ir 25 proc. palankiai).

Tuo metu palankiausiai suaugę Lietuvos gyventojai įvertino kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 81 proc., nepalankiai 12 proc.) ir dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 70 proc., nepalankiai 24 proc.).

Daugiau nei pusė apklaustųjų teigiamai įvertino ir buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę (palankiai 58 proc., nepalankiai 35 proc.), atsistatydinusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską (palankiai 56 proc., nepalankiai 31 proc.) bei socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę (palankiai 54 proc., nepalankiai 35 proc.).

Tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų pateko ir akcijos „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, prezidento posto siekiantis Seimo narys Remigijus Žemaitaitis bei Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.

Kitus šiame tyrime vertinamus politikus bei visuomenės veikėjus gyventojai įvertino labiau nepalankiai nei palankiai.

Apklausa vyko 2024 metų kovo 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

Tyrimų rezultatų paklaida iki 2,9 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos piliečiai labiausiai pasitiki prezidente Dalia Grybauskaite - tai deklaravo 27,7 proc. šalies gyventojų.

Į politikų, kuriais labiausiai pasitikima penketuką taip pat pateko šalies vadovo posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda (9,9 proc.), kadenciją baigęs Valdas Adamkus (9,4 proc.), premjeras Saulius Skvernelis (8,8 proc.) ir konservatorių į prezidentus keliama Seimo narė Ingrida Šimonytė (8,2 proc.).

Lietuvos piliečiai labiausiai pasitiki prezidente Dalia Grybauskaite - tai deklaravo 27,7 proc. šalies gyventojų.

Antrajame penketuke rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (5,8 proc.), konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (4,3 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3,5 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich (3,4 proc.), Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu ir Seimo nariu Nagliu Puteikiu pasitiki 2,8 proc. šalies gyventojų.

Vykusioje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2019 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 94 visuomenės veikėjus (prieš mėnesį nurodė 89), kuriais jie labiausiai pasitiki.

Penktadalis (21 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pasitikėjimo politikais reitingus įvertino Prezidentūros ir Vyriausybės konflikto kontekste.

Jo teigimu, atsižvelgiant į visuomenės pasitikėjimo politikais reitingą, prezidento posto siekiančiam S. Skverneliui nereikėtų veltis į aštrius ginčus su pirmoje vietoje reitinguose esančia šalies vadove D. Grybauskaite.

Pasak profesoriaus, S. Skvernelio pasirinkta taktika konfliktuoti su reitingo lydere ne tik neduoda solidumo, tačiau yra ir neprasminga.

„Jei S. Skvernelis tikslingai siekia eskaluoti konfliktą su prezidente, tai tokia taktika, jam, kaip kandidatui į prezidentus, bent jau kol kas neveikia. Galbūt netgi priešingai. Ir nesunku nuspėti kodėl - visuomenės pasitikėjimas D. Grybauskaite yra gerokai didesnis nei premjero. Kita vertus, S. Skvernelis ginčijasi ne su savo tiesioginiais konkurentais, o su baigiančia kadenciją prezidente“, - Eltai sakė T. Janeliūnas. Pasak profesoriaus, vargu ar tokia pasirinkta strateginė S. Skvernelio taktika pasiteisins prieš prezidento rinkimus.

„Manau, kad tai yra arba nelabai vykęs pasirinkimas, arba tiesiog nesugebėjimas susilaikyti nuo asmeninių vertinimų. Jeigu bus tęsiama tokia pat linija toliau, tai S. Skvernelis didelės naudos iš to išpešti neturėtų“, - teigė jis.

Lietuvoje populiariausia išlieka valdančioji socialdemokratų partija, o labiausiai smunka jų partnerių koalicijoje Darbo partijos populiarumas, rodo šeštadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Paklausus, už kurią partiją balsuotų rinkimuose į Seimą kitą sekmadienį, socialdemokratus įvardijo 21 proc. tyrimo dalyvių. Antroje vietoje liko valdančioji „Tvarkos ir teisingumo“ partija su 11,8 proc. rinkėjų parama. Trečią ir ketvirtą vietas užima opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio partijos, jos turi atitinkamai 9,2 proc. ir 7,8 proc. paramos. Šių politinių partijų populiarumas rugsėjį, lyginant su liepa, pasikeitė nežymiai.

„Lietuvos ryte“ skelbiamos apklausos duomenimis, per kelis mėnesius labiausiai smuko Darbo partijos populiarumas - šiuo metu už ją balsuotų 6,6 proc. rinkėjų, liepą partijos populiarumas buvo 9,7 procento.

Tyrimas parodė, kad penkių procentų slenkstį peržengtų ir į Seimą taip pat patektų Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tyrimo metu ji sulaukė 5,7 proc. respondentų paramos.

„Vilmorus“ apklausa atlikta rugsėjo 10-15 dienomis. Tyrimų bendrovės vadovas Vladas Gaidys BNS šeštadienį sakė, kad buvo apklausti 1035 žmonės.

Gyventojai mano, kad geriausiai jų interesams atstovauja prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiami visuomenės nuomonės apklausos rezultatai.

24,7 proc. respondentų teigė, kad geriausiai jų interesams atstovauja D.Grybauskaitė (liepą taip teigiančių buvo 27,2 proc.), tuo metu geriausiu atstovu A.Butkevičių laiko 11,4 proc. apklaustųjų (liepą - 10,9 proc.).

Palankiai D.Grybauskaitę vertina 66,3 proc. apklausos dalyvių, liepą tokių buvo 63,6 proc., nepalankią nuomonę apie ją turi 17,1 proc. (liepą - 18,6 proc.).

Premjero A.Butkevičiaus veiklą palankiai įvertino 61,7 proc. apklaustųjų, anksčiau buvo 61,6 proc., nepalankiai - 15,6 proc. (16,3 proc. liepą).

Trečioje vietoje tarp geriausiai respondentų interesams atsovaujančių visuomenės veikėjų yra valdančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Rolandas Paksas - 6,4 procento. Už jo rikiuojasi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis - 2,6 proc., Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis - 1,7 proc., Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas - 1,6 procento.

Apklausą rugsėjo 10-15 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Centro vadovo Vlado Gaudžio teigimu, tyrime apklausti 1035 asmenys.