Pasekmės – kraupios

Kaip jau rašyta, Bendrajam pagalbos centrui apie šią tragediją Tunelio gatvėje buvo pranešta pernykštę gruodžio 30-ąją, 3.03 val.

Apie tai pranešęs kito automobilio vairuotojas teigė, kad BMW, kuriame aimanuoja žmogus, yra atsitrenkęs į stulpą. O kitas žmogus, iškritęs iš šio automobilio, guli ant kelio.

Pranešėjas pasakojo ir, kad buvo šio BMW, lėkusio nemažu greičiu, aplenktas. O po kurio laiko išvydo ir minėta kraupų vaizdą.

Į nelaimės vietą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai šalia sumaitoto BMW rado merginą. Greitosios medikams beliko konstatuoti, kad ji – be gyvybės ženklų. BMW viduje buvęs prispaustas vaikinas išlaisvintas, panaudojus metalo plėstuvus.

Greitosios medikams, konstatavusiems BMW vairuotojui daugybinius sužalojimus bei, uždėjus kaklo įtvarą ir nuvežus į Kauno klinikas, ten jis skubiai operuotas. Portalo kauno.diena.lt duomenimis, Klinikose patikslinta, kad šis ne per seniausiai tada devyniolikmečiu tapęs vaikinas patyrė ne tik galvos traumą, bet ir kai kurių vidaus organų sužalojimą, dėl ko net buvo kurį laiką įvestas į dirbtinę komą.

Vieni įtarimai pasivirtino, kiti – ne

Apklausti BMW vairavusį Luką Kindurį medikai leido tik po kelių mėnesių.

Portalo kauno.diena.lt šaltinių teigimu, pažįstamiems jis sakė nepamenantis tragedijos aplinkybių jau iš karto, kai galėjo apie tai kalbėti. Po konstatuotos galvos traumos bei gautos narkozės operuojant tai buvo realu.

Tačiau savo kaltę dėl bendrakeleivės žūties L. Kindurys pripažino. Nors ir pareigūnams teigė, kad nieko nepamena.

Peržiūrėjus vaizdo kamerų, įrengtų pakeliui į tragedijos vietą, įrašus, juose užfiksuotas gerokai didesnis už leistiną mieste šio BMW greitis. Ekspertai nustatė, kad prieš eismo įvykį esančioje M. K. Čiurlionio gatvės ir Vytauto prospekto sankryžoje jis lėkė ne mažesniu kaip 176 km/val. greičiu arba daugiau kaip trigubai viršijo leistiną 50 km/val. greitį.

Tačiau atlikus L. Kindurio kraujo tyrimus, juose neaptikta nei alkoholio, nei kokių nors kitų kvaišalų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, greičiausiai ir žuvusioji buvo prisisegusi saugos diržu, tačiau panašu, kad šis smūgio metu nutrūko. O po tragedijos pasipylusias spekuliacijas, kad perpus lūžęs BMW galėjo būti suklijuotas iš dalių, paneigė tai, kad šis automobilis, registruotas L. Kindurio mamos vardu, turėjo galiojančią techninės apžiūros pažymą.

Be to, BMW vairavęs L.Kindurys iki šios tragedijos nebuvo baustas nei dėl vieno Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Jis net nebuvo žinomas policijai. O šio devyniolikmečio pažįstami tikino, kad, nepaisant jauno amžiaus, jis buvo labai geras vairuotojas.

Pagal pareikštą kaltinimą L. Kinduriui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tokia numatyta bausmė dėl kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, vairuojant automobilį, pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, per kurį žuvo žmogus.

O jo atgaila buvo nuoširdi, nes prasidėjo, ne prirėmus jį įrodymais, o nuo tada, kai sužinojo, kad žuvo Emilija.

Prašymų lavina

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti žuvusiosios tėvai. Jie prašo priteisti iš L. Kindurio bei „Lietuvos draudimo“, kuriame buvo apdraustas teisiamojo vairuotas BMW, po 57 tūkst. eurų neturtinę žalą. O tėvas – dar ir 3 tūkst. eurų turtinę, susijusią su laidotuvėmis.

Civiliniu atsakovu pripažintas „Lietuvos draudimas“ dalį minėtų žuvusiosios tėvų ieškinių jau atlygino. Kaip ir jos močiutei, kuri taip pat pareiškė patyrusį 30 tūkst. eurų neturtinę žalą dėl anūkės žūties, nes padėjo ją auginti sūnui, kai šis išsiskyrė su jos mama. Tačiau velionės močiutė pripažinta tik civiline ieškove, nes tokio pobūdžio bylose seneliai paprastai negauna nukentėjusiųjų statuso.

Žuvusiosios mamą atstovaujantis advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius pateikė teismui prašymą perkvalifikuoti L. Kinduriui pareikštą kaltinimą į neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidus teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio taisykles, už ką taip pat gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis minėtą prašymą prie bylos prijungė, teigdamas, kad spręs šį klausimą, kai bus ištirti visi įrodymai.

L. Kindurio advokatas Mindaugas Vasiliauskas pateikė teismui savo ginamojo ir jo mamos prašymus atleisti teisiamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal mamos laidavimą ir be jokio užstato dėl sunkios jos materialinės padėties. Buvo pateikta teismui ir visa krūva teigiamų teisiamojo charakteristikų, kurias parašė buvęs jo klasės auklėtojas gimnazijoje, buvusi darbovietė, kurią jis turėjo palikti dėl sveikatos būklės po teisiamųjų suolan pasodinusio įvykio, bei dabartinė darbovietė, kurioje L.Kindurys dėl tos pačios priežasties gali dirbti tik pusę etato. Kartu su šiomis charakteristikomis pateiktas ir teisiamojo, kaip įvardyta, raštas nukentėjusiesiems, kuriame jis apgailestauja dėl to, kas įvyko, ir nuoširdžiai gailisi.

Sunki teisiamojo išpažintis

Prijungus viską, kas buvo išvardyta prie bylos, galų gale pagarsintas kaltinamasis aktas, kuriame L. Kindurys kaltinamas, kad tą lemtingą pernykštę gruodžio 30-osios naktį, vairuodamas Tunelio gatvėje automobilį BMW, važiavusį nuo M. K. Čiurlionio gatvės link K. Baršausko ne mažesniu kaip 176 km/val. greičiu, jis kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į eismo sąlygas, reljefą bei kelio vingį kairėje, nuvažiavo į dešinę, kur nesuvaldė į stulpą atsitrenkusio automobilio, iš kurio išsviesta jo keleivė žuvo įvykio vietoje.

Teisiamasis pakartojo, kas savo kaltę pripažįsta, tačiau įvykio aplinkybių nepamena. Sužinojo apie jį iš mamos, kai pabudo iš komos.

Pasiteiravus L. Kindurio dėl minėto daugiau kaip trigubai viršyto mieste leistino greičio, jis tikino, kad niekada anksčiau taip nevažiavęs ir nežino, kas tada atsitiko. Esą visada jautė atsakomybę už savo keleivius. Ir tąkart važinėjosi su Emilija ne pirmą kartą. Be to, ir ta kelio atkarpa (kaip nustatyta, jų BMW tada atlėkė į Tunelio gatvę iš Europos prospekto) jam buvo neblogai žinoma. Vairuotojo pažymėjimą jis jau turėjo daugiau kaip metus. Maždaug tiek pat vairavo ir BMW. Ir nebuvo baustas už jokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Tačiau iškalbingiausia L. Kindurio apklausos dalis buvo susijusi su jam bei „Lietuvos draudimui“ pareikštais ieškiniais. Pasiteiravus teisiamojo, ar jis prisidėtų prie jų patenkinimo, jeigu draudikai neatlygintų visos prašomos sumos, L. Kindurys teigė, kad, jo nuomone, turėtų užtekti ir tiek, kiek sumokės draudimas. Tačiau patikslinus, kad viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra padarytos žalos atlyginimas, L. Kindurys jau sakė, kad jeigu reikės, atlygins dalį žalos ir jis.

Lukas Kindurys/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Po L. Kindurio apklausos spręsta, ar galima pritaikyti jo bylai sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nors visi šio teismo proceso dalyviai su tuo sutiko, bylą nagrinėjantis teisėjas A. Purvainis ir vėl priėmė priešingą sprendimą. „Nors kaltinamasis iš esmės nepamena įvykio aplinkybių dėl galimai patirtų sužalojimų, faktines to, kas įvyko, aplinkybes reikia patikslinti, todėl būtina atlikti šioje byloje išsamų tyrimą“, – maždaug taip skambėjo A. Purvainio nutartis netaikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, dėl kurio buvo galima trečdaliu sumažinti teismo skirtą bausmę, jeigu šis pripažintų L. Kindurį kaltu ir ją skirtų.

Užsiminė apie galimą gedimą

Teisiamojo mama, prašanti atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą, pasiteiravus, ką ji mano apie ekspertų nustatytą BMW greitį, užsiminė, kad sūnui vežant ją šiuo automobiliu gruodžio 29-osios vakarą, ji atkreipė dėmesį į kažkokį neįprastą daiktą BMW apačioje. Ir pasakė sūnui, kad reikėtų nuvažiuoti pas meistrus – gal kažkas nutrūko. Tačiau artėjo šventės ir visiems jau rūpėjo kiti dalykai.

Teisiamojo mama pasakojo ir apie tai, kad sūnus pabudo iš komos gal po dešimties dienų, t. y. jau kitais metais. Ir nesuvokė, kas įvyko. Galiausiai jam pasakius, kad sudaužytas ir BMW, iš pradžių buvo įsitikinęs, kad tai įvyko vežant į kaimą tėvą. O tai paneigus, ėmė atkakliai klausinėti, ar jis važiavo vienas. Galiausiai pareikalavo savo mobiliojo ryšio telefono. Tada jam ir buvo pasakyta, kad kartu važiavo ir Emilija, kuri neišgyveno.

Pasakojo teisiamojo mama ir apie tai, kad nupirko sūnui automobilį jo gimnazijos baigimo bei devynioliktojo gimtadienio proga. Tačiau užregistravo jį savo vardu, nors pati nevairuoja, kad žinotų, ar sūnus nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių. Jam buvo pasakyta, kad automobilis bus iš karto parduotas, jeigu bus padarytas bent vienas pažeidimas.

„Lukas nebuvo blogas vaikas, klausė manęs ir niekada nėra pakėlęs balso. Prisidėjo jis ir prie automobilio pirkimo, nes, dar būdamas nepilnamečiu, dirbo „Makdonalde“. Aš nežinau, kas atsitiko, tačiau apie naują automobilį po to, kas įvyko, nebegalvosime dar ilgai“, – reziumavo teisiamojo mama.

Dukters jau nebėra ir nenorėčiau, kad dar vienas žmogus…

Tragediją prišaukė pavydas?

Žuvusiosios tėvas teisme prisiminė, kad paskutinį savo gyvenimo vakarą dukra buvo šiek tiek prislėgta dėl prasidėjusių nesutarimų su teisiamuoju. Tai, anot jo, vyko jau mažiausiai porą savaičių, o draugavo jiedu nuo 2022-ųjų pavasario. Tačiau vėliau, paėmusi tėvo automobilį, Emilija išvažiavo į baseiną. Ne per seniausiai buvo išlaikiusi vairuotojo teises. O grįžusi apie 22 val., pasakė, kad Lukas vėl kviečia pasivažinėti. Anot tėvo, jis dar abejojęs, ar ne per vėlu, ir tikino, kad dar prisivažinės, nes visas gyvenimas – prieš akis, bet dukros neperkalbėjo. Tik liepė iki pirmos valandos nakties grįžti. Anot tėvo, tai buvo ne pirmas kartas, kai jie važinėdavo naktimis, nes Lukas paimdavo dukrą iš darbo kavinėje. O šis užtrukdavo iki 22 val. Kartais – dar ilgiau.

Pasiteiravus žuvusiosios tėvo, ką šis mano apie nustatytą BMW greitį, jis užsiminė apie galimą Luko pyktį bei norą kažką parodyti, nors dukra dar nebuvo apsisprendusi, ar jie – ir toliau pora, ar tik draugai.

Tačiau Emilijos tėvas neprieštaravo, kad L. Kindurys būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. „Dukters jau nebėra ir nenorėčiau, kad dar vienas žmogus…“, – iš susijaudinimo jis nepajėgė užbaigti sakinio.

Emocingiausi buvo Emilijos mamos parodymai. Ji teigė sužinojusi apie vienintelio savo vaiko žūtį tik gruodžio 30-osios popietę, kai neprisiskambinusi dukrai ir nesulaukdama jos atsakymo į savo SMS, ko niekada anksčiau nebūdavo, paskambino jos tėvui, pas kurį Emilija gyveno. Pasiteiravus buvusio sutuoktinio, ar Emilija dar miega, sulaukta atsakymo, kad jie jau dukters nebeturi, nuo kurio žuvusiosios mamai atėmė kojas. Ji teigė, kad negalėjusi vaikščioti tris mėnesius.

Žuvusios mama prisipažino taip reagavusi į šią žinią, nes maniusi, kad Emilija su Luku, kuris, būdamas be galo pavydus, buvo pavertęs dukters gyvenimą pragaru, jau išsiskyrė. Bent taip tikino dukra, apsilankiusi pas ją paskutinį savo gyvenimo vakarą.

Žuvusiosios mama, pasiteiravus jos apie BMW greitį prieš pat tragediją, teigė, kad, jos žiniomis, tą vakarą ir jau gerokai po vidurnakčio jos dukters darbovietėje vyko Kalėdų vakarėlis. O darbe buvo vaikinų, kurie taip pat rodė jai dėmesį. „Aš manau, kad Lukui ją pasiėmus tada iš darbo, ji pagaliau pareiškė, kad nutraukia su juo santykius. O tai iššaukė Luko pyktį“, – buvo įsitikinusi Emilijos mama.

Pasiteiravus jos dėl galimybės atleisti teisiamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, žuvusios mama pareiškė, kad mananti, jog po to, kas įvyko, ji labiausiai dabar atstovauja savo dukrą, todėl nori, kad Lukas būtų nubaustas. „Jis pats žino už ką!“ – teigė žuvusios devyniolikmetės mama. Be to, ji siūlė teismui pakelti jos dukters bei teisiamojo pokalbius telefonu tą vakarą bei susirašinėjimą SMS.

Iškalbingi ginčai

Šiandien šioje byloje įvyko baigiamosios kalbos.

Kaltinimą palaikantis prokuroras Osvaldas Stadalius jose ne kartą užsiminė apie teisiamojo nusikalstamą pasitikėjimą. Tačiau jis akcentavo, kad nors smarkiai buvo viršytas leistinas greitis, BMW vairuotojas buvo blaivus, nevažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir tragedijos vietoje aptiktos stabdymo žymės, t. y. jis nebuvo abejingas gresiančioms pasekmėms, bet pavedė patirties stoka. Ir čia pat teigė, kad, grubiai pažeidus Kelių eismo taisykles, buvo sukeltos tragiškos pasekmės, o teisiamojo duoti parodymai prie šio įvykio ištyrimo neprisidėjo. „Todėl neteisinga atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“, – tęsė prokuroras. Ir vėl, teigdamas, kad L. Kindurys – lig šiol neteistas, nusikalto dėl neatsargumo, pripažino kaltę, gailisi ir atsiprašė. Žodžiu, nėra jokių jo kaltę sunkinančių aplinkybių.

„Prašau skirti teisiamajam dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimą, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei vienerius metus nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Be to, skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – trejus metus uždrausti vairuoti.

Prokuroro nuomone, draudimo atstovams atlyginus nukentėjusiems dalį žalos, priteisti jiems šios daugiau nereikėtų, nes jie jau gavo pagal teismų praktiką beveik maksimumą tokiose bylose. O jose žuvusiųjų artimiesiems priteisiama nuo apie 3 tūkst. eurų iki apie 26 tūkst.

Žuvusiosios mamą atstovaujantis advokatas E. Pavlovičius ir toliau prašė perkvalifikuoti teisiamajam pareikštą kaltinimą į sunkesnį. Šį prašymą jis motyvavo tuo, kad už 300 metrų nuo ties Europos prospekto „Rimi“ esančia sankryža, kur įrengtas greičio matuoklis, L. Kindurio vairuojamas BMW buvo sumažinęs greitį iki 60 km/val. Tačiau tragedijos, kuri įvyko maždaug už kilometro, prieigose jau važiavo, kaip nustatė ekspertai, apie 176-180 km/val. greičiu. Ir tai negalima traktuoti nei kaip neatsargumo, nei kaip atsitiktinumo, nes BMW greitis buvo padidintas sąmoningai.

Be to, E. Pavlovičius teigė, kad žuvusiosios tėvų ieškiniai turi būti tenkinti pilnai, nes jie prarado vienintelį savo vaiką, į kurį tikrai buvo investuota daugiau. Ir ta suma, kurios jie prašo, šiuo atžvilgiu, yra niekinė.

Emocijos ėmė viršų

Žuvusiosios tėvas dalyvauti baigiamosiose kalbose nepanoro. O mama pasinaudojo proga išlieti visas susikaupusias nuoskaudas, kurias buvo susirašiusi, pradėdama nuo to, ką turėjo jausti jos dukra žūties valandą, ir teigdama, kad ji pati tą naktį negalėjo užmigti, nors ir nieko neįtarė bei nežinojo.

Savo emocingą kalbą, kurią lydėjo ašaros, žuvusiosios mama baigė prašymu skirti L. Kinduriui bausmę už nužudymą dėl neatsargumo.

Po jos kalbėjusi velionės močiutė buvo linkusi suvedinėti sąskaitas su buvusia marčia ir prašė, kad teisiamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

„Lietuvos draudimo“ atstovas, savo ruožtu, teigė, kad viską, kas priklauso nukentėjusiesiems, jie jau išmokėjo. O ieškiniai, susiję su teismo proceso išlaidomis, turi būti priteisti iš kaltinamojo.

Pastarojo advokatas M. Vasiliauskas buvo linkęs akcentuoti, kad jo ginamasis nesiekė tyčia atimti savo draugei gyvybės. Tai atsitiko dėl neatsargumo ir jauno amžiaus. Be to, ir pats sunkiai nukentėjo bei patyrė ne vieną operaciją. Ir geranoriškai davė parodymus, tačiau dėl patirtų traumų ir šoko mažai galėjo padėti tyrimui. „O jo atgaila buvo nuoširdi, nes prasidėjo, ne prirėmus jį įrodymais, o nuo tada, kai sužinojo, kad žuvo Emilija“, – akcentavo M. Vasiliauskas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

L. Kindurio advokatas, prašydamas atleisti jo ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos laidavimą, nes tam yra visos sąlygos, ir be jokio užstato, buvo linkęs atsižvelgti ir į teisiamojo amžių. „Jam – tik 20, o šį kryžių teks nešti visą likusį gyvenimą. Be to, šis procesas, draugės žūtis ir paties patirti sužalojimai jam jau padarė tokią įtaką, kad jis jau nebenorės daugiau nusikalsti!“ – teigė M. Vasiliauskas. Jis taip pat buvo įsitikinęs, kad tai, ką išmokėjo žuvusiosios artimiesiems draudimas, turėtų ir pakakti.

Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiam teisiamajam, jis teigė, kad norėtų dar kartą atsiprašyti, nors ir sutinka, kad tai šiandien nieko nereiškia. Tačiau tikisi, kad su laiku bus sugebėta jam atleisti. Jam taip labai sunku susitaikyti su tuo, ką padarė.

Teismas planuoja skelbti nuosprendį šioje byloje jau už poros savaičių.

Pirmadienį vykusiame teismo posėdyje prokuroras Valentinas Alekna paprašė pripažinti V. Šiliauską kaltu – bausmes subendrinti iš dalies sudedant iš paskirti V. Šiliauskui devynerius metus laisvės atėmimo ir 900 MGL baudą.

Tačiau įvertinus tai, kad V. Šiliauskas kaltę pripažino, baudą ir bausmę siūloma sumažinti vienu trečdaliu, taigi, skirti šešerius metus nelaisvės ir 600 MGL dydžio baudą – 30 tūkst. eurų.

Įvertinęs tai, kad nusikaltimus V. Šiliauskas padarė eidamas administracijos direktoriaus pareigas, prokuroras prašė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti septynerius metus eiti vadovaujančias pareigas.

Tuo metu kaltinamojo advokatas Ruslanas Boiko teigė, kad nors byloje nesiekiama užginčyti kyšio davimo fakto, jį reikėtų traktuoti kaip vieną tęstinę veiką, o ne kaip atskirus epizodus.

Jis prašė skirti V. Šiliauskui su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę –  31 tūkst. eurų baudą.

Prokuroras savo ruožtu pastebėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skirti tik baudą, ši turėtų būti ne mažesnė kaip 300 tūkst. eurų – tokio dydžio, kokio kyšio siekta.

Pirmadienį posėdyje pasisakius prokurorui, teisiamajam ir jo advokatui, jos nagrinėjimas buvo pabaigtas. Verdiktą teismas skelbs lapkričio 6 dieną.

Kyšius palikdavo pašto dėžutėje

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, eidamas minėtas pareigas V. Šiliauskas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, V. Šiliauskui bendrovės „Autokausta“ vadovas kyšius veždavo į jo namus ir palikdavo pašto dėžutėje, pinigus perduodavo įmonės patalpose. Užfiksuoti aštuoni kyšių perdavimo epizodai.

T. Biliūno/BNS nuotr.

2022 metų kovą, sulaikius V. Šiliauską, prokuratūra skelbė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus namuose rasta 140 tūkst. eurų, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuratūros, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma.

Ankstesniame posėdyje apklaustas V. Šiliauskas visiškai pripažino savo kaltę. Dėl to įrodymų tyrimas pabaigtas per šį vienintelį posėdį.

Vis dėlto prokuroras vertino, kad prisipažinimą nulėmė ne teisiamojo valia, bet įrodymai.

„Nors teisme V. Šiliauskas kaltu prisipažino, tačiau mano kaip kaltintojo vertinimu, toks prisipažinimas nulemtas ne savo valios, o surinktų įrodymų, su kuriais jis susipažino“, – kalbėjo prokuroras.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, įtarimai buvo pareikšti ir J. Kriaučiūnui, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kyšiais, bylos duomenimis, siekta, kad statant „Mokslo salą“ ir įrenginėjant Dariaus ir Girėno stadioną būtų numatyti papildomi darbai.

Tvirtina, kad norėjo namo Tenerifėje

V. Šiliauskas, prokuroro teigimu, teisme nurodė, kad prasidėjus karui Ukrainoje, susirūpinęs dėl savo šeimos saugumo, ieškojo, kur užsienyje įsigyti būstą ir nusprendė įsikurti Tenerifėje, todėl ir nusprendė „paspausti“ J. Kriaučiūną, kad iš jo gautų tam reikiamų lėšų.

Vis dėlto, pasak V. Aleknos, anksčiau davęs parodymus buvęs administracijos vadovas teigė, kad pinigų neplanavo pasilikti, o jie turėjo būti skirti „politinių procesų finansavimui“.

Prokuroras atkreipė dėmesį, kad teisiamasis taip pat nepateikė jokių dokumentų dėl planų pirkti namą, o kyšių reikalauti pradėjo 2021 metais, taigi, gerokai iki karo Ukrainoje pradžios.

Prokuroro vertinimu, šia versija teisiamasis siekia, kad aštuoni epizodai būtų kvalifikuoti kaip tęstinė veika, kas sušvelnintų jo padėtį.

„Esu įsitikinęs, kad jokio bendro sumanymo pas V. Šiliauską dėl bendro 300 tūkst. eurų kyšio gavimo nebuvo“, – sakė prokuroras.

Jo vertinimu, kyšiai buvo susiję su tuo, kokios buvo „Autokaustos“ sutarčių su savivaldybe vertės, todėl laikėsi pozicijos, kad veikos kvalifikuotos teisingai.

Advokatas: V. Šiliauskas turėjo galutinį tikslą

Su šia pozicija nesutiko teisiamojo advokatas R. Boiko. Jis teigė, kad tiek V. Šiliauskas, tiek J. Kriaučiūnas suprato veiką kaip tęstinę.

Pasak jo, V. Šiliauskas, turėjęs teisę dirbti su slapta informacija, gaudavo žinių apie neramumus Ukrainoje ir grėsmes, jog Rusija gali pulti Lietuvą, todėl gerokai anksčiau ir pradėjo rūpintis šeimos saugumu.

Toks prisipažinimas nulemtas ne savo valios, o surinktų įrodymų, su kuriais jis susipažino.

Tuometinis savivaldybės administracijos vadovas, advokato teigimu, išsiaiškino, kad Tenerifėje yra lietuvių bendruomenė, veikia lietuviški vaikų darželiai, todėl nusprendė įsigyti ten turto bei sužinojo, kad namas kainuotų apie 300 tūkst. eurų. Kadangi iš savo pajamų tokio turto įsigyti nebūtų galėjęs, ir nusprendęs gauti juos iš J. Kriaučiūno.

R. Boiko teigimu, tai, kad kyšis buvo suprantamas kaip tęstinis, figūravo ir ikiteisminio tyrimo duomenyse ir tik vėliau, advokato tvirtinimu, dirbtinai, suskaidytas į atskirus epizodus.

Jis taip pat pastebėjo, kad pats  J. Kriaučiūnas kyšį „traktavo kaip abonentinį mokestį“ už palankumą ir kliūčių nekėlimą.

„Jei šios veikos būtų savarankiškos, tai J. Kriaučiūnas tikrai nekalbėtų apie jį kaip apie abonentinį mokestį“, – kalbėjo advokatas.

Prokurorui neįžvelgus nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, R. Boiko teigė, kad lengvinančia aplinkybe turėtų būti laikomas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei kaltės atrodymas.

Advokatas pastebėjo, kad V. Šiliauskas davė išsamius parodymus, kurie buvo „ypatingai svarūs“, nes tik iš jų paaiškėjo faktinės aplinkybės dėl rastų vokų ir septynis iš aštuonių epizodus.

Be to, jis pabrėžė, kad lengvinančia aplinkybe reikėtų pripažinti „proceso netikrumą, nestabilumą“. R. Boiko teigė, kad tai pasireiškė tuo, jog nuo atsakomybės buvo atleistas kyšius V. Šiliauskui davęs J. Kriaučiūnas, o jo vadovaujamas juridinis asmuo atsakomybėn nė nebuvo patrauktas.

Neturiu tam paaiškinimo, kas čia buvo. Gal ta karo baimė.

R. Boiko tvirtino, kad įvertinus tai, ką jis išvardijo, byloje yra sąlygos, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę.

Advokatas taip pat apeliavo į tai, kad V. Šiliauskas yra svarbus ramstis savo šeimai ir išlaikant garbaus amžiaus tėvus, todėl jam derėtų skirti baudą, o ne laisvės atėmimą.

Pats kaltinamasis savo trumpame pasisakyme atsiprašė už „kvailus veiksmus“ ir teigė palaikantis advokato prašymą.

„Norėčiau dar kartą atsiprašyti už savo tokius kvailus veiksmus. Neturiu tam paaiškinimo, kas čia buvo. Gal ta karo baimė“, – nuotoliu posėdyje kalbėjo V. Šiliauskas.

Jis prašė teismo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Dėjosi psichikos ligoniais

Toks sprendimas buvo priimtas po nukentėjusiosios, kuri, būdama penkiolikos, pagimdė nuo šeštą dešimtį jau beveik įpusėjusio kaltinamojo jos išžaginimu vaiką, parodymų Kauno apylinkės teisme. Jų metu paaiškėjus naujoms detalėms, prokuroras Virginijus Mizaras perkvalifikavo garliaviškui Arūnui Krivinskui pareikštą kaltinimą dėl nepilnametės išžaginimo į dar sunkesnį – mažametės išžaginimą, už ką jau gresia laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. Ir tokius nusikaltimus jau nagrinėja ne apylinkių, o apygardų teismai.

Nukentėjusioji tada teisme prabilo apie tai, kad A.Krivinskas naudojosi ja seksualiai jau nuo trylikos metų. Ir tai būdavo ir ne po kartą per mėnesį.

Kartu su A.Krivinsku šios bylos teisiamųjų suole atsidūrė ir jo aštuntą dešimtį įpusėjusi motina Elena Krivinskienė. Ši kaltinta dariusi poveikį nukentėjusiajai, kad ji pakeistų parodymus. Toks pats kaltinimas buvo pareikštas ir jos sūnui.

Arūnas Krivinskas ir Elena Krivinskienė (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ši byla buvo įstrigusi Kauno apylinkės teisme nuo 2019-ųjų rugsėjo. Ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl teisiamųjų bandymų tapti ligoniais. Pavyzdžiui, kaltinamajam išžaginimu kartu su savo advokatu, skirtu jam valstybės, buvo pavykę pasiekti, kad jam būtų skirta psichiatrinė ekspertizė. Tačiau psichiatrų verdiktas nuo tolesnio teismo proceso jo neišgelbėjo.

Bandė tapti nepakaltinama ir A.Krivinsko motina. Tačiau šiai, iškvietus psichiatrą ekspertą į teismo posėdį – kad susipažintų su jos pateiktais medicinos dokumentais, tokia ekspertizė net nebuvo skirta.

Sunkios įtariamojo paieškos

Sunkiai sekėsi Kauno teisėsaugininkams tirti ir nusikaltimus, kuriais kaltinti šie garliaviškiai.

Viskas prasidėjo dar 2018-aisiais, kai į juos pagalbos kreipėsi penkiolikmetės mama. Ji įtarė, kad dukra gali būti nėščia. Tačiau, nuvedus paauglę pas ginekologą, ši kategoriškai atsisakė būti apžiūrima.

Šiaip taip pavyko prikalbinti ją tik apžiūrai echoskopu. Tada ir konstatuota, kad penkiolikmetė – jau keli mėnesiai nėščia. Nepaisant to, ji ir toliau neigė turėjusi lytinių santykių. Esą sugedęs echoskopas.

Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams teko gerokai pavargti, kol pavyko nustatyti ir galimus įtariamuosius.

Iš pradžių didžiausi įtarimai krito ant mįslingo šios paauglės draugo, su kuriuo ji susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Tačiau, anot mamos, jos namisėda dukra tik porą kartų buvo nakvojusi pas draugę.

Šios istorijos finalo penkiolikmetės mama nesulaukė. Kaip ir anūko, kurio dokumentuose nėra tėvo duomenų, gimimo. Tada ir buvo atliktas DNR tyrimas, po kurio nustatyta, kad mažylio tėvas – buvęs velionės sugyventinis A. Krivinskas. Tačiau šiam pareiškus įtarimą, jis dievagojosi, kad to negali būti. Bet vėliau prisipažino turėjęs su penkiolikmete lytinių santykių. Tačiau, esą abipusiu susitarimu, pačiai paauglei parodžius iniciatyvą.

Vienas kartas nemelavo

Iš pradžių A. Krivinskui buvo pareikštas įtarimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Tačiau vėliau teisėsaugininkams galų gale pavyko prakalbinti ir pačią paauglę. Ši atskleidė ne tik, kad buvo išžaginta, bet ir tai, jog kentė mamos sugyventinio kabinėjimąsi jau nuo devynerių metų. O kai jai suėjo penkiolika, priekabiautojas nutaikė momentą, kai mama išėjo pas gydytoją, ir, panaudojęs fizinę prievartą, ją išžagino.

Nukentėjusiosios teigimu, pasipriešinti neblaiviam prievartautojui jai neužteko jėgų. O papasakoti apie šio poelgį grįžusiai mamai ji taip pat negalėjo, nes tuo metu jos buvo priklausomos nuo žagintojo.

Tai įvyko kitame pakaunės miestelyje – ne Garliavoje, kuriame A.Krivinskas tuo metu gyveno.

Arūnas Krivinskas ir Elena Krivinskienė (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Minėti nukentėjusiosios parodymai buvo patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau vėliau paauglė teigė patyrusi ne tik žagintojo spaudimą juos pakeisti, bet ir sulaukusi šio motinos skambučių telefonu. Dėl to E. Krivinskienė ir buvo teisiama kartu su sūnumi, kuris be poveikio nukentėjusiajai bei šios išžaginimo dar kaltintas ir jos tvirkinimu nei nesunkiu mažametės sveikatos sutrikdymu.

Jau pilnametystės sulaukusi nukentėjusioji, kuriai auginti vaiką padeda valstybė, pareiškė šio tėvui bei jo motinai ieškinius. Ji prašė priteisti iš žagintojo 50 tūkst. eurų moralinį atlygį, o iš jo motinos – 5 tūkst. eurų. Be to, ji yra padavusi A.Krivinską, kurio tėvystė nustatyta jau minėtu DNR tyrimu, į teismą dėl to, kad šis nemoka savo vaikui alimentų.

Kaltės nepripažino

Savo kaltės nepripažįstantys A. ir E. Krivinskai teismo sprendimo laukė laisvėje, nes nė vienas iš jų iki šios šokiruojančios istorijos į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo.

Tokios pačios pozicijos jie laikėsi ir stoję prieš teismą. Labiau nei jo motina žiniasklaidos fotoobjektyvų vengęs A.Krivinskas ir toliau tikino, kad turėti lytiniai santykiai su nukentėjusiąja nebuvo prievartiniai. O jo motina, kuriai už poveikį nukentėjusiajai grėsė laisvės atėmimas iki dvejų metų, teigė, kad neprisimena pokalbio su šia telefonu, kurį užfiksavo tuo metu jų klausęsi teisėsaugininkai. Ir tikino, kad nieko jos neprašė, kaip ir neketino jos paveikti.

Per baigiamąsias šios už uždarų durų nagrinėtos bylos, kuri buvo įstrigusi teismuose daugiau kaip pustrečių metų, kalbas prokuroras pasiūlė A.Krivinskui devynerių metų įkalinimą. O E.Krivinskienei – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant tiek laiko bendrauti su nukentėjusiąja bei įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Elena Krivinskienė (Vilmanto Raupelio nuotr.)

A.Krivinskas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, tikino, kad labai gailisi dėl savo elgesio ir prašė teismo jo „smarkiai“ nebausti. E.Krivinskienė per paskutinį žodį pakartojo, kad nepadarė nusikaltimo, kuriuo yra kaltinama, o jeigu teismas nuspręstų kitaip, prašė švelnesnės bausmės.

Labiausiai jai nepatiko prokuroro siūlymas dėl įpareigojimo dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Esą, ką tokiame amžiuje, kaip jos, dar galima pakeisti.

Bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė šiandien paskelbė, kad E.Krivinskienę išteisina, neįrodžius, kad ši padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. O jos sūnų pripažino kaltu dėl visų nusikaltimų, kuriais šis kaltintas. A.Krivinskui skirtas aštuonerių metų įkalinimas, iki šio nuosprendžio, kurį dar gali apskųsti ne tik nuteistasis, bet ir prokuroras, įsiteisėjimo paliekant laisvėje. Tačiau nukentėjusiosios iš A.Krivinsko prašytas moralinis atlygis sumažintas penkis kartus, priteisiant jai 10 tūkst. eurų neturtinę žalą. O prašymas priteisti ją ir iš E.Krivinskienės atmestas, šią išteisinus.

Kruvinos Kalėdos

Šis ikiteisminis tyrimas, pradėtas prieš pustrečių metų, buvo sudėtingas nuo pat pradžių. Nors po trylikos mėnesių tyrimo ši byla buvo perduota Kauno apygardos teismui su 80-ies lapų kaltinamuoju aktu.

M.Volkovo motina, kuriai buvo 67-eri, gyvenusi su neįgaliu sutuoktiniu ir išsiskyrusiu sūnumi, buvo rasta nužudyta 2019-ųjų gruodžio 25-osios pavakarę savo namuose Garliavoje. Ji aptikta lovoje sužalota galva. Netoliese buvo ir nusikaltimo įrankis – kirvis, kurio kotas buvo apgaubtas polietileniniu maišeliu.

Policijos areštinėje tą vakarą atsidūrė ir sunkiai vaikštantis velionės sutuoktinis, radęs negyvą žmoną bei kvietęs pagalbon antrajame aukšte gyvenantį sūnų. Ir šis, tuo metu miegojęs savo kambaryje. Dar 40-ies neturėjusiam sūnui sulaikymo metu buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas. Jo 68-erių tėvui – 1,65 promilių.

Apie tai, kaip šeima šventė Kūčias, abu sulaikytieji, kuriems abiem iš pradžių buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo, pasakojo vienodai. Tačiau apie pirmąją Kalėdų dieną, nuo kurios vidurdienio toliau vartojo alkoholį, – jau skirtingai.

Šešėlis krito ant sūnaus

Sūnus buvo linkęs akcentuoti, kad tėvo akys, kitą dieną vėl sėdus prie stalo, atrodė baisiai – lyg jis būtų pamatęs velnią. Nors tėvas teigė aptikęs negyvą žmoną tik tos dienos pavakarę – apie pusę šešių – po to, kai neblaivus prigulė, palikęs ją su sūnumi, ir prabudęs neprisišaukė sutuoktinės, prižiūrėdavusios jį dėl turimos ligos, į savo kambarį.

Marius Volkovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Abu įtariamieji tikino ir, kad negirdėję jokio triukšmo. Nors ekspertai neatmeta, kad nužudytoji dar bandė nesėkmingai gintis. Be dešimties trauminių poveikių į galvą kirviu, rankomis bei kojomis rasta sužalojimo žymių ir velionės plaštakoje. Ir ji buvo nužudyta prieš šešias-dvylika valandų iki radimo, t.y. paryčiais arba vėliausiai iki vidurdienio.

Sūnus buvo linkęs akcentuoti ir tai, kad Kūčių naktį jie, kaip įprasta, nerakino lauko durų. Ir skubėjo užbėgti įvykiams už akių, jeigu pareigūnai rastų jo pirštų atspaudų ant kirvio. Esą šie gali būti likę nuo to, kai jis išvakarėse kapojo sušaldytą žuvį.

Klausiant sūnaus, kas nužudė motiną, šis teigė, kad galimai tėvas. Panašiai, tik įvardindamas kaip galimą įtariamąjį sūnų, į šį klausimą atsakinėjo ir velionės sutuoktinis. Šis buvo paleistas į laisvę anksčiau už sūnų, nes sunku buvo patikėti, kad, turėdamas tokią negalią, jis po nusikaltimo dar galėjo užkelti auką ant lovos. O tokių įtarimų kilo.

Iškalbingas šleifas

Po trijų mėnesių suėmimo buvo paleistas ir sūnus, nes jo pirštų atspaudų ant kirvio nebuvo aptikta. Nors buvo rastas ir apklaustas asmuo, iš kurio buvo pirkta jo išvakarėse kapota žuvis. Šis tai patvirtino.

Versija, kad Kūčių naktį ar Kalėdų rytą šios šeimos namuose galėjo apsilankyti dar kažkas, buvo mažai tikėtina. Pirmiausiai, ji gyveno gana uždarą gyvenimą. Be to, niekas iš namų nedingo.

Įtarimus sūnaus nenaudai nulėmė ir jo biografija. Rausiantis M.Volkovo dosje, aptikta, kad, jam skiriantis su žmona, ši radusi lovoje gyvsidabrio. Tai atsitiko kitą rytą po to, kai ji pasakė sutuoktiniui, kad šį palieka. Ir tą rytą šis atsikėlė anksčiau už ją. O ji dar kurį laiką miegojo šalia nežinia, iš kur lovoje atsiradusio gyvsidabrio. Tačiau įrodyti, kad tai galėjo būti sutuoktinio kerštas, nepavyko.

Įtarimus sūnaus nenaudai lėmė ir vienos kaimynės žodžiai aplinkiniams, kurie šiuos persakė teisėsaugininkams, ir polietileninio maišelio, kuriuo buvo apgaubtas kirvio kotas, ekspertizės rezultatai. Ją atlikusieji teigė radę ant maišelio M.Volkovo pirštų atspaudų. Kaip jie ten atsirado, šis nekomentavo. Tačiau minėta kaimynė, anot aplinkinių jiems teigusi, kad M.Volkovas prisipažinęs jai susidorojęs su motina, galiausiai ėmė savo žodžių gintis – esą tenorėjusi tokiu būdu susireikšminti. O kaimynai ir patikėję, nes žinojo apie sūnaus su konfliktus su motina. Esą dėl sūnaus draugių – nė viena iš šių jai nepatiko. Be to, ji nevengė priekaištauti sūnui ir dėl to, kad šis, būdamas neblaivus, sėda prie automobilio vairo.

Radinių detektyvas

M.Volkovas neprisipažįsta nei dėl motinos nužudymo, nei dėl neteisėto disponavimo kokainu savo reikmėms.

Esą pirmuosius 0,75 gramus šio narkotiko jam pakišo patys pareigūnai, atlikdami papildomą namų apžiūrą jau po jo sulaikymo.

Tačiau dėl antrojo atvejo, kai 3,5 gramai kokaino buvo aptikti jau po jo paleidimo iš suėmimo, M.Volkovas jau kaltino draugą. Esą šis prašęs trumpam priglausti šiuos neaiškius miltelius ir netrukus netikėtai mirė.

Dėl pastarojo epizodo į teismą liudyti iškviesti M.Volkovo vaikai pasakojo radę šį maišelį su milteliais tėvo, kuris ką tik buvo paleistas iš suėmimo, bet jam buvo uždrausta grįžti į namus, prašymu. Tik šis, liepdamas paieškoti jų po spinta, buvo linkęs teigti, kad maišelyje – prieskoniai. O su šiuo maišeliu vaikai sakė radę ir mažas svarstykles, tikėtina naudotas narkotikų dozėms sverti.

Ne mažiau iškalbingą radinį po to, kai teismas galiausiai panaikino po paleidimo į laisvę jam skirtą draudimą lankytis tėvų namuose, M.Volkovas teigia aptikęs ir pats. Tai buvo kruvini tėvo, kuris atvertus šią bylą teisme, taip pat pasimirė, rūbai.

Perduodant šią bylą teismui, teigta, kad M.Volkovas jo laukia nesuimtas ir todėl, kad ant velionės drabužių neaptikta jo kraujo pėdsakų, kaip nerasta ir jo paties drabužių. Be to, lig šiol jo biografija, nepaisant jau minėtos istorijos su gyvsidabriu, kurią buvusi sutuoktinė papasakojo ir iškviesta liudyti į teismą, buvo švari. Nors ši buvo linkusi prisiminti ir spontaniškus teisiamojo pykčio protrūkius, per kuriuos jis tada dar daužydavo tik puodelius į sieną.

Marius Volkovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Intrigą sužlugdė ekspertai

Buvo kviečiamas liudyti į M.Volkovo teismą ir šio bendradarbis, besikeičiantis su juo automobiliu. Ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams jis buvo užsiminęs, kad M.Volkovas vartoja „žolę“. Tačiau teisme – kaltinamajam motinos nužudymu sėdint jam už nugaros, jau savo žodžių šis liudytojas išsigynė. Esą taip sakęs, neatlaikęs tyrėjos spaudimo.

Pats M.Volkovas, prieš duodamas teismui parodymus, atsivedė į vieną posėdį moterį, esą po tėvo mirties padėjusią jam tvarkyti namus ir aptikusią velionio kambario sekcijoje jau minėtus į gniužulą susuktus ir giliau užkištus marškinėlius bei kelnes su panašiomis į kraują dėmėmis. Ši moteris, kurią M.Volkovas pristatė teismui kaip būsimą žmoną, apklausta liudytoja, jo pasakojimą patvirtino.

Galiausiai ekspertai, ištyrę minėtus teisiamojo tėvo rūbus, konstatavo, kad ant jų – ne žmogaus kraujas.

Po šios išvados parodymus teismui galiausiai davęs M.Volkovas iš esmės teigė tą patį, ką ir ikiteisminio tyrimo metu – kad motiną, greičiausiai, nužudė tėvas, kuris tuo metu buvo labai suirzęs, nes nevartojo jam išrašytų vaistų. Tačiau iškalbingiausia M.Volkovo parodymų, duotų teismui, frazė buvo, kad jokio tikslo žudyti motinos jam nebuvo, nes ši ir taip sunkiai sirgo.

Prokuroro ir sesers pozicijos išsiskyrė

Prieš baigiamąsias šios sunkiai girgždančios bylos kalbas prokuroras perkvalifikavo M.Volkovui pareikštą kaltinimą dėl kokaino vartojimo į narkotikų platinimą nedideliais kiekiais, už ką gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Remtasi ne tik teisiamojo vaikų, bet ir kai kurių klientų teisme duotais parodymais.

Už mamos nužudymą Baudžiamasis kodeksas grasina laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Prokuroras šiandien pasiūlė įkalinti M.Volkovą, kuriam netrukus sukaks 43-eji, trylikai metų.

Nukentėjusiąja pripažinta netikra teisiamojo sesuo iš motinos pirmosios santuokos prašė M.Volkovui aukščiausios bausmės. Tačiau, ką ji turėjo galvoje – ar įkalinimą iki gyvos galvos, ar griežtesnę bausmę nei siūlė prokuroras, neaišku.

Ši JAV gyvenanti nukentėjusioji dalyvauja šiame teismo procese nuotoliniu būdu. Jokio ieškinio ji M.Volkovui nepareiškė. Teigė tik norinti žinoti tiesą. Ir neslėpė, kad ne tik turi pagrindo nepasitikėti broliu, bet ir jo bijoti.

Kitame teismo posėdyje, kuris numatytas po poros savaičių, baigiamąją kalbą sakys jau M.Volkovo advokatas bei planuojama suteikti teisę į paskutinį žodį pačiam teisiamajam.

Dėjosi psichikos ligoniais

Kaip jau rašyta, toks sprendimas buvo priimtas po nukentėjusiosios, kuri, būdama penkiolikos, pagimdė nuo šeštą dešimtį jau beveik įpusėjusio kaltinamojo jos išžaginimu vaiką, parodymų Kauno apylinkės teisme. Jų metu paaiškėjus naujoms detalėms, prokuroras perkvalifikavo garliaviškiui Arūnui Krivinskui pareikštą kaltinimą dėl nepilnametės išžaginimo į dar sunkesnį – mažametės išžaginimą, už ką jau gresia laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. Ir tokius nusikaltimus jau nagrinėja ne apylinkių, o apygardų teismai.

Nukentėjusioji tada teisme prabilo apie tai, kad A.Krivinskas naudojosi ja seksualiai jau nuo trylikos metų. Ir tai būdavo kartais ir ne po kartą per mėnesį.

Kartu su A.Krivinsku šios bylos teisiamųjų suole atsidūrė ir jo aštuntą dešimtį įpusėjusi motina Elena Krivinskienė. Ši kaltinama darius poveikį nukentėjusiajai, kad ji pakeistų parodymus. Toks pats kaltinimas yra pateiktas ir jos sūnui.

Arūnas Krivinskas ir Elena Krivinskienė (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ši byla buvo įstrigusi Kauno apylinkės teisme nuo 2019-ųjų rugsėjo. Ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl teisiamųjų bandymų tapti ligoniais. Pavyzdžiui, kaltinamajam išžaginimu kartu su savo advokatu, skirtu jam valstybės, buvo pavykę pasiekti, kad jam būtų skirta psichiatrinė ekspertizė. Tačiau psichiatrų verdiktas nuo tolesnio teismo proceso jo neišgelbėjo.

Bandė tapti nepakaltinama ir A.Krivinsko motina. Tačiau šiai, iškvietus psichiatrą ekspertą į teismo posėdį – kad susipažintų su jos pateiktais medicinos dokumentais, tokia ekspertizė net nebuvo skirta.

Sunkios įtariamojo paieškos

Sunkiai sekėsi Kauno teisėsaugininkams tirti ir nusikaltimus, kuriais kaltinami šie garliaviškiai.

Viskas prasidėjo dar 2018-aisiais, kai į juos pagalbos kreipėsi penkiolikmetės mama. Ji įtarė, kad dukra gali būti nėščia. Tačiau, nuvedus paauglę pas ginekologą, ši kategoriškai atsisakė būti apžiūrima.

Šiaip taip pavyko prikalbinti ją tik apžiūrai echoskopu. Tada ir konstatuota, kad penkiolikmetė – jau keli mėnesiai nėščia. Nepaisant to, ji ir toliau neigė turėjusi lytinių santykių. Esą sugedęs echoskopas.

Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams teko gerokai pavargti, kol pavyko nustatyti ir galimus įtariamuosius.

Iš pradžių didžiausi įtarimai krito ant mįslingo šios paauglės draugo, su kuriuo ji susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Tačiau, anot mamos, jos namisėda dukra tik porą kartų buvo nakvojusi pas draugę.

Šios istorijos finalo penkiolikmetės mama nesulaukė. Kaip ir anūko, kurio dokumentuose nėra tėvo duomenų, gimimo. Tada ir buvo atliktas DNR tyrimas, po kurio nustatyta, kad mažylio tėvas – buvęs velionės sugyventinis A. Krivinskas. Tačiau šiam pareiškus įtarimą, jis dievagojosi, kad to negali būti. Bet vėliau prisipažino turėjęs su penkiolikmete lytinių santykių. Tačiau, esą abipusiu susitarimu, pačiai paauglei parodžius iniciatyvą.

Prašo penkiaženklio atlygio

Iš pradžių A. Krivinskui buvo pareikštas įtarimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Tačiau vėliau teisėsaugininkams galų gale pavyko prakalbinti ir pačią paauglę. Ši atskleidė ne tik, kad buvo išžaginta, bet ir tai, jog kentė mamos sugyventinio kabinėjimąsi jau nuo devynerių metų. O kai jai suėjo penkiolika, priekabiautojas nutaikė momentą, kai mama išėjo pas gydytoją, ir, panaudojęs fizinę prievartą, ją išžagino.

Nukentėjusiosios teigimu, pasipriešinti neblaiviam prievartautojui jai neužteko jėgų. O papasakoti apie šio poelgį grįžusiai mamai ji taip pat negalėjo, nes tuo metu jos buvo priklausomos nuo žagintojo.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, tai įvyko kitame pakaunės miestelyje – ne Garliavoje, kuriame A.Krivinskas tuo metu gyveno.

Minėti nukentėjusiosios parodymai buvo patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau vėliau paauglė teigė patyrusi ne tik žagintojo spaudimą juos pakeisti, bet ir sulaukusi šio motinos skambučių telefonu. Dėl to E. Krivinskienė ir teisiama kartu su sūnumi, kuris, be poveikio nukentėjusiajai bei šios išžaginimo, dar kaltinamas ir jos tvirkinimu nei nesunkiu mažametės sveikatos sutrikdymu.

Jau pilnametystės sulaukusi nukentėjusioji, kuriai auginti vaiką padeda valstybė, yra pareiškusi šio tėvui bei jo motinai ieškinį. Ji prašo priteisti iš žagintojo 50 tūkst. eurų moralinį atlygį, o iš jo mamos – 5 tūkst. eurų. Be to, ji yra padavusi A.Krivinską, kurio tėvystė nustatyta jau minėtu DNR tyrimu, į teismą dėl to, kad šis nemoka savo vaikui alimentų.

Sprendimas – birželį

Savo kaltės nepripažįstantys A. ir E. Krivinskai teismo sprendimo laukia laisvėje, nes nė vienas iš jų iki šios šokiruojančios istorijos į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo.

Tokios pačios pozicijos jie buvo ir stoję prieš teismą. Labiau nei jo motina nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų slapstęsis A.Krivinskas ir toliau tikino, kad turėti lytiniai santykiai su nukentėjusiąja nebuvo prievartiniai. O jo motina, kuriai už poveikį nukentėjusiajai gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų, teigė, kad neprisimena pokalbio su ja telefonu, kurį užfiksavo tuo metu šių klausęsi teisėsaugininkai. Ir tikino, kad nieko pas ją neprašė, kaip ir neketino jos paveikti.

Arūnas Krivinskas ir Elena Krivinskienė (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šiandien šioje už uždarų durų nagrinėjamoje neeilinėje byloje, įstrigusioje teismuose jau daugiau kaip pustrečių metų, pagaliau įvyko baigiamosios kalbos. Prokuroras pasiūlė A.Krivinskui devynerių metų laisvės atėmimą, o E.Krivinskienei – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant tiek laiko bendrauti su nukentėjusiąja bei įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

A.Krivinskas, kurį prokuroro pasiūlyta bausmė aiškiai sutrikdė, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, tikino, kad labai gailisi dėl savo poelgių ir prašė teismo jo už tai „smarkiai“ nebausti.

E.Krivinskienė per paskutinį žodį pakartojo, kad nepadarė nusikaltimo, kuriuo yra kaltinama, o jeigu teismas nuspręstų kitaip, prašė švelnesnės bausmės. Labiausiai jai nepatiko prokuroro siūlymas dėl įpareigojimo dalyvauti elgesį keičiančiose programose. Esą, ką tokiame amžiuje, kaip jos, dar galima pakeisti.

Kauno apygardos teismas savo sprendimą planuoja skelbti birželį - po Tarptautinės vaikų gynimo dienos.

Nubaustas tik simboliškai

Kaip jau rašyta, Kauno apylinkės teismas, pripažinęs A.Karalių padarius minėtą nusikaltimą, skyrė jam švelniausią už tai grėsusią bausmę – 2500 eurų baudą. Prokuroras siūlė ją didesnę – 3750 eurų. Už viešosios tvarkos pažeidimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pats teisiamasis, kaip ir jo advokatas, prašė išteisinimo.

Panašios aistros, kaip ir prasidėjus vilos griovimo darbams, virė ir atvertus šią bylą Kauno apylinkės teisme.

„Jis mane visą laiką provokavo. O kartą, kai ėjau palei statybvietės tvorą, pasakė: „Aš tave pakasiu po tuo pastatu!“, – teigė A.Karaliui į sūnus pagal amžių tinkantis nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas vienos Kauno įmonės direktorius D.G., prieš duodamas parodymus, turėjęs prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės. Jis pasakojo, kad buvo pasirašęs su vilos savininku Artūru Dankovskiu rangos sutartį dėl jos griovimo. Ir gavo iš A.Dankovskio Registrų centro išrašą, kad tai nėra ypatingas statinys, bei griovimo aprašą, kurį parengė architektai iš kažkokios įmonės. Kokios – geriau žino A.Dankovskis.

Aš tave pakasiu po tuo pastatu!

Iškalbinga chronologija

Anot D.G., atvykus 2020-ųjų spalio 14-ąją į Perkūno alėją vykdyti rangos sutarties, netrukus atvažiavo policija, kuri laikinai sustabdė darbus. Bet padavus pareigūnams rangos sutartį, šie leido darbus tęsti.

Po to pasirodė statybos inspektorius, kuris taip pat laikinai nutraukė darbus – kol patikrino savo duomenų bazėje, ar griaunamas statinys nėra kuo nors ypatingas. Ir netrukus taip pat leido darbus atnaujinti. Bet dar nespėjus įjungti technikos, atvyko paveldosaugininkai. Tada aiškintasi dėl šio statinio tarpusavyje ilgokai, dėl ko D.G. teigė galiausiai paleidęs darbininkus, o po to, taip ir nesulaukęs jokio atsakymo, išvažiavęs ir pats. Tačiau kitą dieną vėl atvyko prie vilos. Ir vėl čia suvažiavo paveldosauga bei statybų inspekcija. Šį kartą viskas baigėsi tuo, kas statybų inspektorius žodžiu paprašė tądien darbų nebevykdyti.

A.Karaliaus (dešinėje) ir D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tokį patį nurodymą, anot D.G., jam tada davė ir A.Dankovskis. O tos dienos vakare D.G. teigė pamatęs per televizijos žinias kalbantį tą patį statybos inspektorių, kuris tikino, kad šiandien-rytoj išsiųs A.Dankovskiui privalomąjį nurodymą nebetęsti darbų. Anot D.G., to jie laukė visą penktadienį, o nesulaukus, šeštadienį jis vėl atvyko prie vilos – atidirbti už penktadienio prastovą.

Jaučiasi pažemintas

Pasakodamas apie šeštadienio įvykius, D.G. akcentavo, kad tądien jam niekas jau nebetrukdė griauti vilos. Ir tik po kurio laiko atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Pamatęs, kad šis mojuoja jam iš už tvoros, D.G. tikino išjungęs techniką. Ir nuėjęs pas šį inspektorių, išgirdo prašymą prisistatyti. Tačiau jam atsakęs, kad tai padarys neviešai, dėl ko netoliese buvęs A.Karalius ir nesuvaldė emocijų.

„Nesuprantu tokio nesusivaldymo. Galėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet taip nesutarimai nesprendžiami“, – komentavo D.G. dar tą patį vakarą internete ir televizijoje pasirodžiusį įrašą, kaip A.Karalius nutraukia jam nuo veido kaukę, po to neleidžia palikti konflikto vietos, galiausiai pastumia, dėl ko jis nugriūna su visa statybviete juosiančia tvora.

D.G. tikino dar niekada nebuvęs taip pažemintas. Jau nekalbant apie artimųjų reakciją, pamačius šį įrašą per televiziją.

Kalbėdamas apie A.Karaliui pareikštą 1700 eurų ieškinį, D.G. teigė, kad vos prieš penkias dienas iki šio incidento buvo nusiėmęs įtvarą nuo dešiniojo kelio, kuris buvo uždėtas rugpjūtį, kai, pramogaujant Kauno mariose su vandens slide, plyšo kojos raiščiai. Po incidento su A.Karaliumi D.G. tikino ir vėl jautęs turėtos kojos traumos padarinius daugiau kaip mėnesį. Ir dvi savaites buvo dėl to nedarbingas.

Kaltintas įžūliu elgesiu

A.Karalius kaltintas, kad viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšdamas nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

540,70 eurų ieškinį teisiamajam buvo pareiškusi ir „Sodra“.

Tačiau A.Karalius įrodinėjo, kad jam pareikštas kaltinimas – tolimas nuo to, kas realiai vyko. Jis akcentavo, kad turėjo taip pasielgti, kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir dėl savo veiksmų nesigaili, nes tądien net šešis-septynis kartus skambino į policiją dėl atsinaujinusio vilos griovimo. Atsiliepusi pareigūnė pareiškė: „Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!“ Tiesa, po valandos policija pasirodė. Tačiau lėtai pravažiavo pro šalį, net nesustodama, kas sukėlė susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą. Todėl, anot A.Karaliaus, jis buvęs priverstas imtis kūno kalbos, nes suprato, kad D.G. kitokios nesupranta. Ir tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O tokia galimybe atsirado, kai D.G. trumpam išlipo iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą.

A.Karalius tikino ir kaukę nuo D.G. veido nutraukęs tik todėl, kad ši jam asociavosi su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. Be to, D.G. vengė iki tol ir prisistatyti, todėl jis norėjo, kad šio veidas būtų įamžintas. Ir kaukės nutraukimas bei šį veiksmą lydėjusi jo kūno kalba, A.Karaliaus įsitikinimu, pasiteisino, nes vilos griovimo darbai buvo sustabdyti tokioje stadijoje, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. galiausiai prisistatė. Ir daugiau vila nebuvo griaunama.

Nukentėjusiojo ieškinys sumažintas

A.Karalius tikino, kad neturėjęs ir tikslo sužaloti D.G. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjęs D.G. per petį. O šis nuo to nugriuvo. Galiausiai A.Karalius pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G.

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė konstatavo, kad A.Karalius pažeidė viešąją tvarką, todėl, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei siekiant, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų, jam turi būti skirta minėta minimali bauda už šį nusikaltimą, kurią A.Karalius įpareigotas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, iš jo buvo priteistas ir „Sodros“ pareikštas ieškinys bei 2500 eurų atlygis už advokato D.G. suteiktas paslaugas. Tačiau paties nukentėjusiojo ieškinys tenkintas tik iš dalies, priteisiant jam tik 500 eurų. Šis sprendimas motyvuotas tuo, kad nebuvo padaryta didelė žala jo sveikatai ar reputacijai ir sukeltos pasekmės nebuvo ilgalaikės.

Galutinis verdiktas

A.Karaliaus ir jo advokato skundą dėl šio nuosprendžio nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Daivos Jankauskienės, Albino Antanaičio ir Giedriaus Endriukaičio kolegija šiandien paskelbė, kad A.Karalių išteisina.

Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – nors A.Karaliaus atlikti veiksmai yra nepriimtini etikos bei moralės požiūriu, tačiau jie nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Jis nesuvaldė kilusių neigiamų emocijų, tačiau jo elgesio motyvas buvo ne chuliganiškos paskatos ar kitos menkavertės dingstys.

Kauno apygardos teismo atstovės pranešime apie išteisinamąjį nuosprendį A.Karaliui teigiama, kad jį priėmusios teisėjų kolegijos nuomone, jos panaikintas Kauno apylinkės teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamia ištirtų įrodymų analize, be to, neatsižvelgta į visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Todėl ir padaryta išvada, kad A.Karalius tyčia savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tačiau ši išvada padaryta pernelyg sureikšminus A.Karaliaus atliktus veiksmus ir ignoruojant susidariusią situaciją, kuriai esant jie buvo atlikti.

A.Karalių išteisinusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai rūpinosi ne tik jam asmeniškai, bet visai Lietuvos istorijai reikšmingo objekto, kurį siekta įtraukti į UNESCO saugomo paveldo sąrašą, išsaugojimu. Ir civilizuotai aiškinosi susidariusią situaciją dar kelios dienos iki incidento, tačiau jo pastangos bei pagalbos prašymai buvo neveiksmingi, nes darbams vadovaujantis asmuo bei jų užsakovas atsisakė geranoriškai palaukti, kol atsakingos institucijos išsiaiškins situaciją. Taigi, įvykio metu A.Karalius buvo apimtas nevilties.

Be to, jį išteisinusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad ne visi įvykio vietoje susrinkę asmenys matė A.Karaliaus atliktus veiksmus D.G. atžvilgiu, nes šie truko itin trumpai. O arčiausiai stovėję asmenys pripažino, kad stebėti A.Karaliaus elgesį nebuvo malonu, tačiau tai jų nešokiravo.

Tačiau A.Karalių išteisinusiame nuosprendyje pažymima ir tai, kad jis pasielgė neapgalvotai ir nebrandžiai, tačiau tokiu savo elgesiu jis ne tiek pažemino nukentėjusįjį, kiek patį save, parodydamas, jog nesugeba suvaldyti neigimaų emocijų bei išgyvenimų.

A.Karalių išteisinęs Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo, vos jį paskelbus. O kadangi jis buvo išteisintas, nukentėjusiojo bei „Sodros“ jam pareikšti ieškiniai palikti nenagrinėti.

Šokiruojantis atvirumas

Kaip jau rašyta, prokuroras siūlė skirti A.Karaliui 3750 eurų baudą, t.y. švelniausią bausmę, numatytą už viešosios tvarkos pažeidimą. Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Artimas minimumui buvo ir prokuroro siūlytos baudos dydis.

Pats teisiamasis, kaip ir jo advokatas, prašė išteisinimo. O nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas vienos Kauno UAB direktorius D.G. jokių prašymų teismui neturėjo.

Panašios aistros, kaip ir prasidėjus vilos griovimo darbams, virė ir atvertus šią bylą teisme.

„Jis mane visą laiką provokavo. O kartą, kai ėjau palei statybvietės tvorą, pasakė: „Aš tave pakasiu po tuo pastatu!“, – teigė A.Karaliui į sūnus pagal amžių tinkantis D.G., prieš duodamas parodymus, turėjęs prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės. Jis pasakojo, kad buvo pasirašęs su vilos savininku Artūru Dankovskiu rangos sutartį dėl jos griovimo. Ir gavo iš A.Dankovskio Registrų centro išrašą, kad tai nėra ypatingas statinys, bei griovimo aprašą, kurį parengė architektai iš kažkokios UAB. Kokios – geriau žino A.Dankovskis.

Aš tave pakasiu po tuo pastatu!

„Tai, kodėl jūs nepranešėte vilos savininkui, kad yra nepatenkintų šiais darbais – kad jis su pastaraisiais aiškintųsi?“ – klausė D.G. prokuroras. „Jūs labai gerai pastebėjote, kad aš turėjau sugerti viską – ir žiniasklaidą, ir inspektorius, nes lengviau teisti tą, kuris dirba viešai!“, – toks buvo nukentėjusiojo atsakymas.

Iškalbinga chronologija

D.G. pasakojo, kad atvykus pernykštę spalio 14-ąją į Perkūno alėją vykdyti rangos sutarties, netrukus atvažiavo policija, kuri laikinai sustabdė darbus. Bet padavus pareigūnams rangos sutartį, šie leido darbus tęsti.

Po to pasirodė statybos inspektorius, kuris taip pat laikinai nutraukė darbus – kol patikrino savo duomenų bazėje, ar griaunamas statinys nėra kuo nors ypatingas. Ir netrukus taip pat leido darbus atnaujinti. Bet dar nespėjus įjungti technikos, atvyko paveldosaugininkai. Tada aiškintasi dėl šio statinio tarpusavyje ilgokai, dėl ko D.G. teigė galiausiai paleidęs darbininkus, o po to, taip ir nesulaukęs jokio atsakymo, išvažiavęs ir pats. Tačiau kitą dieną vėl atvyko prie vilos. Ir vėl čia suvažiavo paveldosauga bei statybų inspekcija. Šį kartą viskas baigėsi tuo, kas statybų inspektorius žodžiu paprašė tądien darbų nebevykdyti.

Tokį patį nurodymą, anot D.G., jam tada davė ir A.Dankovskis. O tos dienos vakare D.G. teigė pamatęs per televizijos žinias kalbantį tą patį statybos inspektorių, kuris tikino, kad šiandien-rytoj išsiųs A.Dankovskiui privalomąjį nurodymą nebetęsti darbų. Anot D.G., to jie laukė visą penktadienį, o nesulaukus, šeštadienį jis vėl atvyko prie vilos – atidirbti už penktadienio prastovą.

Jaučiasi pažemintas

Pasakodamas apie šeštadienio įvykius, D.G. akcentavo, kad tądien jam niekas jau nebetrukdė griauti vilos. Ir tik po kurio laiko atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Pamatęs, kad šis mojuoja jam iš už tvoros, D.G. tikino išjungęs techniką. O nuėjęs pas šį inspektorių išgirdo prašymą prisistatyti. Tačiau jam atsakęs, kad tai padarys neviešai, dėl ko netoliese buvęs A.Karalius ir nesuvaldė savo emocijų. Nors, anot D.G., šio elgesį emocijomis buvo galima vadinti tik iš pradžių. Vėliau tai virto agresija.

„Nesitikėjau, kad taip galima pasielgti esant žiniasklaidai ir apie keliasdešimties žiūrovų akivaizdoje. Nesuprantu tokio nesusivaldymo. Galėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet taip nesutarimai nesprendžiami“, – komentavo D.G. dar tą patį vakarą internete ir televizijoje pasirodžiusį įrašą, kaip A.Karalius nutraukia jam nuo veido kaukę, po to neleidžia palikti konflikto vietos, galiausiai pastumia, dėl ko jis nugriūva su visa statybviete juosiančia tvora.

D.G. tikino dar niekada nebuvęs taip pažemintas. Jau nekalbant apie artimųjų reakciją, pamačius šį įrašą per televiziją.

Kaltintas įžūliu elgesiu

Kalbėdamas apie A.Karaliui pareikštą 1700 eurų ieškinį, D.G. teigė, kad vos prieš penkias dienas iki šio incidento buvo nusiėmęs įtvarą nuo dešiniojo kelio, kuris buvo uždėtas rugpjūtį, kai, pramogaujant Kauno mariose su vandens slide, plyšo kojos raiščiai. Po incidento su A.Karaliumi D.G. tikino ir vėl jautęs turėtos kojos traumos padarinius daugiau kaip mėnesį. Ir dvi savaites buvo dėl to nedarbingas.

Klausiamas, ar sulaukęs grasinimo, kad bus pakasti po griaunama vila, kreipėsi dėl to į policiją, D.G. atsakė, kad užsiminė apie tai ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, bet šie to į jo apklausą neįrašė.

Į teisiamųjų suolą A.Karalių pasodinusi byla buvo vienintelis Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su minėtos vilos, kurią jau liepta atstatyti, griovimu. A.Karalius kaltintas, kad viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšdamas nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

540,70 eurų ieškinį teisiamajam buvo pareiškusi ir „Sodra“.

Kaltės nepripažino

A.Karalius teisme įrodinėjo, kad jam pareikštas kaltinimas – tolimas nuo to, kas realiai vyko, ir prasilenkia su logika. Jis akcentavo, kad turėjo taip pasielgti, kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir dėl savo veiksmų nesigaili, nes tą šeštadienį net šešis-septynis kartus skambino į policiją dėl atsinaujinusio vilos griovimo. Tačiau atsiliepusi pareigūnė pareiškė: „Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!“ Tiesa, po valandos policija pasirodė. Tačiau lėtai pravažiavo pro šalį, net nesustodama, kas sukėlė susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą. Todėl, anot A.Karaliaus, jis buvęs priverstas imtis kūno kalbos, nes suprato, kad D.G. kitokios nesupranta. Ir tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O tokia galimybe atsirado, kai D.G. trumpam išlipo iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą.

A.Karalius tikino ir kaukę nuo D.G. veido nutraukęs tik todėl, kad ši jam asociavosi su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. Be to, D.G. vengė iki tol ir prisistatyti, todėl jis norėjo, kad šio veidas būtų įamžintas. Ir kaukės nutraukimas bei šį veiksmą lydėjusi jo kūno kalba, A.Karaliaus įsitikinimu, pasiteisino, nes vilos griovimo darbai buvo sustabdyti tokioje stadijoje, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. galiausiai prisistatė. Ir daugiau vila nebuvo griaunama.

A.Karaliaus (dešinėje) ir D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Temidė stojo prokuroro pusėn

A.Karalius tikino, kad neturėjęs ir tikslo sužaloti D.G. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjęs D.G. per petį. O šis nuo to nugriuvo. Galiausiai teisiamasis pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G.

Bylą nagrinėjusi teisėja Indrė Averkienė šiandien paskelbė, kad 60-metis A.Karalius padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Dėl ko, atsižvelgiant į veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei siekiant, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų, jam turi būti skirta bauda. Tačiau I.Averkienė skyrė A.Karaliui 2500 eurų arba minimalią baudą, grėsusią už viešosios tvarkos pažeidimą, kurią jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Be to, iš A.Karaliaus pilnai priteistas „Sodros“ pareikštas ieškinys ir 2500 eurų atlygis už advokato D.G. suteiktas paslaugas. Tačiau paties nukentėjusiojo ieškinys tenkintas tik iš dalies, priteisiant jam tik 500 eurų. Šis sprendimas motyvuotas tuo, kad nebuvo padaryta didelė žala jo sveikatai ar reputacijai ir sukeltos pasekmės nebuvo ilgalaikės.

Į nuosprendžio paskelbimą atvyko tik A.Karalius su savo advokatu, kurie neslėpė, kad tokį teismo sprendimą skųs. D.G. skelbiant nuosprendį nedalyvavo.

Pasiūlyta švelniausia bausmė

Kaltinimą šioje byloje palaikantis Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Dziegoraitis pasiūlė skirti A.Karaliui už jo padarytą viešosios tvarkos pažeidimą švelniausią už šį nusikaltimą numatytą bausmę – baudą. Baudžiamasis kodeksas už tai grasina viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. O prokuroro pasiūlytas A.Karaliui skirtinos baudos dydis – 3750 eurų yra artimas numatytam jos minimumui.

Prokuroro įsitikinimu, įrodymų, kad teisiamasis pažeidė viešąją tvarką, pakanka.

Kaip jau rašyta, panašios aistros, kaip ir prasidėjus vilos griovimo darbams, virė ir atvertus šią bylą teisme.

Aš tave pakasiu po tuo pastatu!

„Jis mane visą laiką provokavo. O kartą, kai ėjau palei statybvietės tvorą, pasakė: „Aš tave pakasiu po tuo pastatu!“, – teigė nukentėjusiojo statusą A.Karaliaus, tinkančio jam į tėvus, byloje turintis vienos Kauno bendrovės direktorius D.G.

Prieš duodamas parodymus, jis turėjo prisiekti, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės. O savo parodymus D.G. pradėjo nuo to, kad buvo pasirašęs su vilos savininku Artūru Dankovskiu rangos sutartį dėl jos griovimo. Ir gavo iš A.Dankovskio Registrų centro išrašą, kad tai nėra ypatingas statinys, bei griovimo aprašą, kurį parengė architektai iš kažkokios UAB. Kokios – geriau žino A.Dankovskis.

„Tai, kodėl jūs nepranešėte vilos savininkui, kad yra nepatenkintų šiais darbais – kad jis su pastaraisiais aiškintųsi?“ – po tokios D.G. įžangos šio klausė prokuroras.

„Jūs labai gerai pastebėjote, kad aš turėjau sugerti viską – ir žiniasklaidą, ir inspektorius, nes lengviau teisti tą, kuris dirba viešai!“ – atsakė tada prokurorui D.G., vėliau nesugebėjęs atsakyti į A.Karaliaus advokato Vytauto Sirvydžio klausimą, ką jis, kilus pasipriešinimui ir iškvietus į įvykio vietą žiniasklaidą, kalbėjo apie tai su A.Dankovskiu. D.G. tikino, kad neatsimena šių pokalbių turinio.

Iškalbinga chronologija

Tačiau D.G. gerai atsiminė, kas tada vyko vilos griovimo aikštelėje. Ir pasakojo, kad atvykus pernykštę spalio 14-ąją vykdyti rangos sutarties, netrukus atvažiavo policija, kuri laikinai sustabdė darbus. Bet padavus pareigūnams rangos sutartį, šie leido darbus tęsti.

Po to pasirodė statybos inspektorius, kuris taip pat laikinai nutraukė darbus – kol patikrino savo duomenų bazėje, ar griaunamas statinys nėra kuo nors ypatingas. Ir netrukus taip pat leido darbus atnaujinti. Bet dar nespėjus įjungti technikos, atvyko paveldosaugininkai. Tada aiškintasi dėl šio statinio tarpusavyje ilgokai, dėl ko D.G. teigė galiausiai po kurio laiko paleidęs darbininkus, o po to, taip ir nesulaukęs jokio atsakymo, išvažiavęs ir pats. Tačiau kitą dieną vėl atvyko prie vilos. Ir vėl čia suvažiavo paveldosauga bei statybų inspekcija. Šį kartą viskas baigėsi tuo, kas statybų inspektorius žodžiu paprašė tądien darbų nebevykdyti.

Tokį patį nurodymą, anot D.G., tada jam davė ir A.Dankovskis. O tos dienos vakare D.G. teigė pamatęs per televizijos žinias kalbantį tą patį statybos inspektorių, kuris tikino, kad šiandien-rytoj išsiųs A.Dankovskiui privalomąjį nurodymą nebetęsti darbų. Anot D.G., to jie laukė visą penktadienį, o nesulaukus, šeštadienį jis vėl atvyko prie vilos – atidirbti už penktadienio prastovą.

Jaučiasi pažemintas

Pasakodamas apie to lemtingo šeštadienio įvykius, D.G. akcentavo, kad tądien jam niekas jau nebetrukdė griauti vilos. Ir tik po kurio laiko atvyko aplinkos apsaugos inspektorius. Pamatęs, kad šis mojuoja jam iš už tvoros, D.G. tikino išjungęs techniką. O nuėjęs pas šį inspektorių išgirdo prašymą prisistatyti. Tačiau jam atsakęs, kad tai padarys neviešai, dėl ko netoliese buvęs A.Karalius, su kuriuo iki tol jis stengėsi nesivelti į diskusijas, ir nesuvaldė savo emocijų. Nors, anot D.G., šio elgesį emocijomis buvo galima vadinti tik iš pradžių. Vėliau tai virto agresija.

„Nesitikėjau, kad taip galima pasielgti esant žiniasklaidai ir apie keliasdešimties žiūrovų akivaizdoje. Nesuprantu tokio nesusivaldymo. Galėjau jam atsakyti tuo pačiu, bet taip nesutarimai nesprendžiami“, – komentavo D.G. dar tą patį vakarą internete ir televizijoje pasirodžiusį įrašą, kaip A.Karalius nutraukia jam nuo veido kaukę, po to neleidžia palikti konflikto vietos, galiausiai pastumia, dėl ko jis nugriuvo su visa statybviete juosiančia tvora.

D.G. tikino dar niekada nebuvęs taip pažemintas. Ir taip teigdamas jis turėjo galvoje ne tik A.Karaliaus poelgį, bet ir šio padarinius. Vienas jų buvo devynmetės dukters reakcija, pamačius šį įrašą per televizorių. „Kodėl tas dėdė tave mušė?“ – klausė mažametė D.G. Ir jis beveik kasdien iki šiol sulaukia klausimų iš įvairių savo pažįstamų, besidominčių, kuo baigėsi ši istorija. Kaip ir jo žmona savo darbe.

Kaltinamas įžūliu elgesiu

Kalbėdamas apie A.Karaliui pareikštą 1700 eurų ieškinį, D.G. teigė, kad mano, jog šis – adekvatus, nors žmogaus sveikata yra neįkainojama. Jis atskleidė teismui, kad vos prieš penkias dienas iki šio incidento buvo nusiėmęs įtvarą nuo dešiniojo kelio, kuris buvo uždėtas rugpjūtį, kai, pramogaujant Kauno mariose su vandens slide, plyšo kojos raiščiai. Po incidento su A.Karaliumi, kuris, D.G. teigimu, jam trenkė tada į krūtinę, o ne pastūmė, jis vėl jautė buvusios kojos traumos padarinius daugiau kaip mėnesį. O dvi savaites turėjo dėl to ir nedarbingumą.

A.Karalius, girdėdamas tokias D.G. kalbas apie žalą sveikatai, kontratakavo, kodėl šis tą šeštadienį leido sau skandinti visą kvartalą nuodingame asbesto dulkių debesyje? D.G. jam atsakė, kad žinojęs, jog traiškyti šiferio negalima, tačiau manė, kad tai nebus pavojinga, nes buvo rytas ir danga buvo šlapia.

A.Karaliaus advokatas V.Sirvydis, savo ruožtu, klausė, ar sulaukęs jo ginamojo grasinimo esą pakasti po griaunama vila, D.G. kreipėsi dėl to į policiją? Šis atsakė, kad sakęs tai ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, bet šie to į jo apklausą neįrašė.

Kaip jau rašyta, tai – vienintelis Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su šiuo didelį atgarsį sukėlusiu įvykiu. A.Karalius kaltinamas pernai, spalio 17-ąją, apie 12.30 val., viešoje vietoje – prie Perkūno alėjos 11-ojo namo kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu – nuplėšdamas nuo D.G. veido privalomą dėvėti burną ir nosį dengiančią apsauginę kaukę bei tyčia stipriai pastumdamas šį į krūtinę, dėl ko D.G. griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nukrito ant statybinių medienos atliekų krūvos, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be D.G. 540,70 eurų ieškinį A.Karaliui yra pareiškusi ir „Sodra“.

A.Karaliaus (dešinėje) ir D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaltinamojo tiesa

Anot A.Karaliaus, jam pareikštas kaltinimas – tolimas nuo to, kas realiai vyko, ir prasilenkia su logika.

Audrys Karalius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Duodamas teismui parodymus, jis akcentavo, kad turėjo taip pasielgti, kaip pilietis, architektas ir kaunietis. Ir dėl savo veiksmų nesigaili, nes tą šeštadienį net šešis-septynis kartus skambino į policiją dėl atsinaujinusio vilos griovimo. Tačiau atsiliepusi pareigūnė pareiškė: „Baikite skambinti – viskas legalu ir teisėta!“ Tiesa, po valandos policija pasirodė. Tačiau lėtai pravažiavo pro šalį, net nesustodama, kas sukėlė susirinkusių žmonių pasibaisėjimą, nes D.G. toliau ekskavatoriaus kaušu traiškė vilą. Todėl, anot A.Karaliaus, jis buvęs priverstas imtis kūno kalbos, nes suprato, kad D.G. kitokios nesupranta. Ir tai buvo vienintelis būdas jį sustabdyti. O tokia galimybe atsirado, kai D.G. trumpam išlipo iš ekskavatoriaus, į kurį netrukus ketino grįžti, nes paliko įjungtą.

A.Karalius tikino ir kaukę nuo D.G. veido nutraukęs tik todėl, kad ši jam asociavosi su nusikaltėlių mėgstamu atributu, siekiant išvengti viešumo. O D.G. vengė iki tol ir prisistatyti, todėl jis norėjo, kad šio veidas būtų įamžintas. Ir kaukės nutraukimas bei šį veiksmą lydėjusi jo kūno kalba, A.Karaliaus įsitikinimu, pasiteisino, nes vilos griovimo darbai buvo sustabdyti tokioje stadijoje, kai dar liko materijos, leidžiančios ją atstatyti. O D.G. galiausiai prisistatė. Ir daugiau vila nebuvo griaunama. Nors, anot A.Karaliaus, vilos savininkas A.Dankovskis turėjo žinoti jos vertę, nes 2015-aisiais buvo kreipęsis į kultūros paveldo atstovus, norėdamas šią rekonstruoti ar perstatyti, bet gavo neigiamą atsakymą, nurodant, kad tam būtinas projektas.

Be to, A.Karalius tikino neturėjęs tikslo D.G. sužaloti. Todėl nežymiai kaire ranka, nes dešinėje laikė telefoną, kuriuo viską filmavo, bet iš susijaudinimo šio incidento neįamžino, tik plekštelėjęs D.G. per petį. O šis nuo to nugriuvo. Galiausiai teisiamasis pareiškė, kad viešąją tvarką, traiškydamas vilą ir keldamas nuodingų asbesto dulkių debesį, tada pažeidė ne jis, o D.G.

D.G. (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

A.Karalius, kaip ir jo advokatas, prašė teismo išteisinimo. D.G. neprašė nieko.

Teismas savo sprendimą skelbs lapkričio pabaigoje.

Sulaikytas su įkalčiais

Kaip jau rašyta, 42-ejų A.Ulvidas kaltinamas ne tik 27 mergaičių tvirkinimu, bet ir disponavimu pornografinio turinio dalykais.

Anot teismui jo bylą rengusių teisėsaugininkų, šį ikiteisminį tyrimą jie pradėjo 2013-ųjų lapkritį gavę informacijos, kad nenustatytas vyriškis ieško įtarimą keliančių kontaktų su nepilnamečiais asmenimis.

Dėl pirminių duomenų stokos įtariamasis buvo sulaikytas tik beveik po pusantrų metų - 2015 metų vasarį. Tačiau su įkalčiais - grįžtantis iš miškingos vietovės su dviem mergaitėmis.

Kai kurios nukentėjusiomis nuo A.Ulvido pripažintos nepilnametės atpažino jį televizijos ekrane, kuriame jis tuo metu dažnai šmėščiodavo. O 2016-ųjų lapkritį, nepaisant jam jau pareikštų skandalingų įtarimų, dalyvavo ir TV3 projekte "IššŪkis kaime". Ir tapo jo nugalėtoju, laimėdamas automobilį "Ford Fiesta".

Aukų skaičius nežinomas

Po A.Ulvido sulaikymo jo namuose buvo atliktos kratos, kurių metu rasta pornografinio pobūdžio nuotraukų ir vaizdo medžiagos. Dalyje jos buvo vaizduojami vaikai.

Nukentėjusiomis A.Ulvido byloje yra pripažintos 27 nepilnametės, kurių amžius nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nuo 13 iki 16 metų.

Anot teisėsaugininkų, jų galėjo būti daugiau, nes įtariama, kad šis kaunietis galimai tvirkino nepilnametes nuo 2012 metų. Tačiau iki 2014 metų kovo baudžiamoji atsakomybė už tai buvo numatyta tik už asmenų iki 14 metų tvirkinimą.

Minėtą bylą, kurioje A.Ulvidas įtariamas skandalingais nusikaltimais, sudaro keliolika tomų. Jis kaltinamas vežęsis nepilnametes, su kuriomis susipažino socialiniuose tinkluose, savo tuometiniu automobiliu "VW Golf" į mišką, kur šokdamas demonstruodavo joms lytinius organus. Toks nepilnamečių, kurioms pasimatymus A.Ulvidas skirdavo prie didžiųjų prekybos centrų, tvirkinimas vykdavo ir prie Nevėžio už Raudondvario, ir kelio Kaunas-Jonava pamiškėje, ir ties Romainių mikrorajonu bei kitose nuošaliose vietose.

A.Ulvidas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Iškalbingi ir biografijos vingiai

Dėl jaunesnio, negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo, kuo yra kaltinamas A.Ulvidas, numatyta baudžiamoji atsakomybė iki penkerių metų.

Tačiau, prieš atverčiant jo bylą teisme, A.Ulvidas „Kauno dienai“ teigė, kad yra įsitikinęs, jog bus išteisintas, nes esą dar niekas Lietuvoje nebuvo nuteistas už tai, kad pasirodė nuogas. Be to jo bylą nagrinėsiantis teisėjas dėl panašių kaltinimų yra išteisinęs Vilijampolėje keturių mažamečių mergaičių akivaizdoje besimasturbavusį vyrą, skirdamas jam piniginę baudą tik už viešosios tvarkos pažeidimą.

Tačiau prieš šiandieninį posėdį, kuriame buvo numatytos baigiamosios kalbos, A.Ulvidas jau kalbėjo kitaip. „Prisipažįstu kaltu 100 proc. – negerai padariau, kad šokau nuogas prieš nepilnametes, ir dėl to gailiuosi. Tačiau neketinu teismo nieko prašyti – kaip jis nuspręs, taip ir bus. Esu susitaikęs su viskuo“, – toks buvo A.Ulvido atsakymas į klausimą, ko ketina prašyti teismo per paskutinį žodį ir kokio nuosprendžio tikisi.

A.Ulvidas neslėpė ir dirbęs tikybos mokytoju Kauno J.Jablonskio gimnazijoje bei Kulautuvos ir Čekiškės mokyklose. Esą tai buvo ir studijų VDU Teologijos-filosofijos fakultete, metais ir po jo baigimo, kai tapo psichologijos magistru.

Apsimelavo ne kartą?

Užpernai gegužę tas pats Kauno apylinkės teismas jau buvo skyręs A.Ulvidui pusantrų metų laisvės apribojimą – už vagystes iš parduotuvių „Iki“ tinklo.

Per porą 2015-ųjų rudens savaičių A.Ulvidas, po metų televizijos ekrane gyręsis ne tik, kad nėra turėjęs intymių santykių su moterimis, bet ir neragavęs alkoholio bei nerūkęs, iš keturių „Iki“ parduotuvių Raudondvaryje,

Garliavoje, Vilkijoje bei Ramučiuose pavogė alkoholio, kurio vertė – daugiau kaip 617 eurų.

Tada jis savo kaltę pripažino ir teisinosi, kad buvo priverstas vagiliauti, nes neturėjo darbo ir negalėjo pragyventi iš Darbo biržos pašalpų. Esą visą pagrobtą alkoholį jis pardavęs gatvėje nepažįstamiems asmenims už mažesnę kainą. O gautus pinigus išleido savo reikmėms.