Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje.

„Šiuo įstatymu jos (finansų įstaigos – BNS) būtų įpareigotos pasiūlyti fiksuotas palūkanų normas drauge su kintamomis palūkanų normomis, ir jos turėtų būti fiksuotos ne mažiau penkerių metų laikotarpiui“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. 

Jo teigimu, pataisomis siekiama, kad žmonės derėdamiesi dėl būsto paskolos turėtų ne tik teorinę, bet ir realią galimybę pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų – šios esą suteikia apsidraudimą nuo jų svyravimo. 

Būsto paskolų davėjai turėtų pateikti ne šabloninius, bet realius, kiekvienam klientui individualizuotus du siūlymus.

„Kitaip tariant, kad jie galėtų priimti sprendimą gaudami ne vienintelį banko siūlymą, bet priimti sprendimą sąmoningai, būdami visapusiškai informuoti ir padaryti savo pačių sprendimą dėl palūkanų normų rūšies“, – aiškino G. Šimkus.

„Būsto paskolų davėjai turėtų pateikti ne šabloninius, bet realius, kiekvienam klientui individualizuotus du siūlymus: vieną su kintama palūkanų norma, kitą – bent su penkeriems metams fiksuota palūkanų norma“, – pridūrė jis. 

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Pernai rudenį LB pristačius siūlymus skelbta, kad pateikus alternatyvas vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su  siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.

Sutarčių augimas

"Swedbank" atkreipia dėmesį, kad sparčiausias augimas šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat metu 2020 m., užfiksuotas Estijos rinkoje – čia suteikta 46 proc. daugiau būsto paskolų. Pagal būsto finansavimo aktyvumą, nuo Estijos nedaug atsiliko Latvija, kurioje palyginamuoju laikotarpiu sudaryta 44 proc. daugiau būsto finansavimo sutarčių. Lietuvoje sudarytų būsto finansavimo sandorių skaičius išaugo 21 proc.

"Didelį aktyvumą būsto rinkoje šiuo metu stebime visose Baltijos šalyse, o kaimyninėse valstybėse sandorių šuolis pirmoje metų pusėje buvo pastebimai didesnis nei Lietuvoje. Pandemija erdvesnį būstą rinktis paskatino estus – šioje šalyje individualių namų dalis padidėjo nuo 27 iki 30 proc. visų sandorių. Latvijos gyventojai dažniau ėmė pirkti butus, kurių dalis tarp visų sandorių išaugo iki 76 proc.", – sako "Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.

Pasak jo, Lietuvoje proporcija tarp butų ir individualių namų per pastaruosius metus nesikeitė ir šiuo metu sudaro 67 ir 33 proc.

Estai ima daugiausiai

Beje, didžiausias sumas būstui įsigyti Baltijos šalyse skolinasi Estijos gyventojai. Vidutinė paskola butui įsigyti šioje šalyje siekia apie 91 tūkst. eurų, namui – daugiau kaip 132 tūkst. eurų. Estijoje per pastaruosius metus užfiksuotas ir didžiausias vidutinės paskolos pokytis – ji padidėjo daugiau kaip 10 proc.

Latvijos gyventojai butui įsigyti skolinasi vidutiniškai apie 62 tūkst. eurų, namui – apie 114 tūkst. eurų. Vidutinė paskola Latvijoje palyginamuoju laikotarpiu išaugo apie 6 proc.

Lietuva iš kaimyninių Baltijos šalių išsiskiria tuo, kad vidutinė paskolos suma butui ir namui įsigyti yra gana panaši ir siekia 78 ir 83 tūkst. eurų, rodo "Swedbank" duomenys. Paskolos suma mūsų šalyje per metus padidėjo vidutiniškai 5 proc.

"Palyginti ryškius skirtumus tarp paskolų dydžio lemia nekilnojamojo turto kainų skirtumai ir paskolų suteikimo geografija. Pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje didžioji dalis paskolų išduodama būstui šių šalių sostinėse įsigyti. Lietuvoje sostinės veiksnys nėra toks reikšmingas, nes beveik du trečdaliai būsto finansavimo sandorių sudaroma kituose šalies miestuose ir regionuose, ir tai kiek sumažina vidutinę paskolos sumą šalyje", – pažymi P.Ladziato.

Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai dažniau renkasi įsigyti ir naujos statybos butus, ir namus.

Mūsų išskirtinumas

Pasak P.Ladziato, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai dažniau renkasi įsigyti ir naujos statybos butus, ir namus. "Swedbank" suteiktos paskolos 2019–2021 m. statybos butams įsigyti Lietuvoje sudaro 32 proc. visų butams įsigyti skirtų paskolų, o net kas antra (51 proc.) namo paskola yra skirta naujos statybos namui įsigyti arba statyti.

Estijoje paskolos naujiems butams įsigyti sudaro 31 proc., naujiems namams – 40 proc. visų atitinkamo tipo paskolų. Latvijoje 18 proc. ir 44 proc. visų atitinkamo tipo paskolų.

Pagal būsto plotą visų Baltijos šalių gyventojų įsigyjami butai yra panašūs – jų plotas vidutiniškai sudaro apie 63 kv. m.

Lyginant individualius namus, lietuviai ir estai renkasi įsigyti arba statyti panašaus ploto namus, kurių dydis vidutiniškai siekia apie 149 kv. m. Latviai prioritetą teikia didesnio ploto individualiems namams – jų vidutinis plotas sudaro apie 187 kv. m.