Migracijos departamentas nuo liepos 4 iki rugpjūčio 22 dienos mažins aptarnaujamų gyventojų srautą iki 1600 klientų per dieną. Pastaruoju metu per vieną darbo dieną buvo gaunama prašymų ir išrašoma apie 2,2 tūkst. pasų.

Taip pat nuo liepos 4 dienos visoje Lietuvoje pageidaujantys gauti pasą nebus aptarnaujami gyva eile, reikės išankstinės registracijos. Gyva eilė liks tik Vilniaus miesto skyriuje pasą išduodant ypatingos skubos tvarka, t. y. tą pačią dieną.

Pranešime nurodoma, kad tokių priemonių imtasi siekiant išvengti pasų išdavimo sustabdymo, nes dėl sutrikusių tiekimo grandinių visame pasaulyje pasų duomenų lapų tiekėjai negali pristatyti papildomai užsakytų pasų blankų pageidaujamais terminais.

„Dėl susiklosčiusios situacijos Migracijos departamentas visomis priemonėmis išlaikys gyventojų aptarnavimą, pasų išdavimas nenutrūks. Visi asmenys, kurie iš anksto rezervavo savo vizitus tiek liepos, tiek rugpjūčio mėnesiais, bus aptarnauti, o laikini klientų srauto ribojimai bus atkurti nedelsiant, kai tik pasų blankų rezervas vėl bus pakankamas“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Su duomenų lapų tiekimo iššūkiais pastaruoju metu susiduria ne viena Europos valstybė – tai tendencija.

Asmens tapatybės kortelės ir toliau bus išduodamos įprasta tvarka: vyks tiek aptarnavimas gyva eile bet kuriame Migracijos departamento teritoriniame padalinyje, tiek iš anksto rezervavus apsilankymo laiką ir vietą.

Asmens duomenų išrašymo centras nurodo, kad pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo srautas yra rekordiškai padidėjęs nei įprastai: gegužę buvo užsakyti 51 967 pasai, atitinkamai pernai metais –  23 227. Bendrai per šių metų šešis mėnesius jau išrašyta tiek pat pasų, kiek per visus 2021 metus.

„Su duomenų lapų tiekimo iššūkiais pastaruoju metu susiduria ne viena Europos valstybė – tai tendencija, kuri stebima ir mūsų šalyje. Esame priklausomi nuo paslaugos teikėjo, kuris gamina sertifikuotus blankus pasams“, – sakė ADIC direktorius Nerijus Rudaitis.

Skelbiama, kad nuo rugpjūčio 22 dienos Migracijos departamentas prailgins aptarnavimo laiką darbo dienomis ir dirbs savaitgaliais, kad gyventojai po paslaugų teikimo apribojimų galėtų greičiau pasikeisti asmens tapatybės dokumentus.

„Šįryt sunkiai veikė Asmens dokumentų išrašymo sistema. Incidentas buvo iš karto perduotas Informatikos ir ryšių departamentui. Dabar sistemos atstatytos ir veikia sklandžiai“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Dėl sutrikdytos informacinių sistemų veiklos pirmadienį Lietuvoje strigo pasų išdavimas ir Migracijos departamento interneto svetainė. Su trikdžiais susidūrė ir daugiau institucijų.

Dėl su Rusija siejamos programišių grupuotės tebesitęsiančios kibernetinės atakos pirmadienį strigo dalies valstybės institucijų ir įmonių veikla, institucijos perspėja, kad tai gali užsitęsti.

Apie išaugusį paskirstytų paslaugų trikdymo, vadinamųjų DDoS, kibernetinių atakų skaičių Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pranešė dar praėjusią savaitę.

URM teigimu, konsulinės įstaigos dėl didėjančių užsienyje gyvenančių lietuvių poreikių nesusitvarko su darbo mastais.

Situacija ypač sudėtinga Jungtinėje Karalystėje, kur artinantis Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos ypač išaugo interesantų skaičius.

Jungtinėje Karalystėje nuolat gyvena apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių, jų pasų galiojimo terminas yra 10 metų (piliečių iki 16 metų – 5 metai), todėl poreikis pasikeisti pasus vidutiniškai per metus siekia apie 20 tūkst. asmenų.

„Turimi konsulinių įstaigų techniniai ir žmogiškieji ištekliai dažnai neatitinka augančių užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių poreikių“, – teigiama antradienį užregistruotame Konsulinio statuto įstatymo pakeitimo projekte.

Išorinių paslaugų teikėjai atliktų technines ir administracines funkcijas.

„Išorės paslaugų teikėjai būtų pasitelkti prašymų dėl asmens tapatybės dokumentų išdavimo, keitimo priėmimui, jie galėtų atlikti su dokumentų priėmimu susijusias funkcijas“, – trečiadienį BNS sakė URM.

Privačių įmonių paslaugos pirmiausia būtų pasitelkiamos Jungtinės Karalystės sostinėje Londone, kur norinčiųjų pasikeisti asmens tapatybės dokumentus daugiausia.

Dabartinis Konsulinis statutas neleidžia konsulinėms įstaigoms naudotis kitų įmonių paslaugomis. Išimtis taikoma tik vizų išdavimui.

Įstatymo projekte numatyta, kad išorės paslaugų teikėjus nustatytų užsienio reikalų ministras.

Anot URM, konsulinių įstaigų bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais yra vis plačiau sėkmingai taikoma praktika Europos Sąjungos valstybėse.

Pavyzdžiui, Nyderlandai jau nuo 2016 metų vykdo bandomuosius projektus Jungtinėje Karalystėje.