Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pagalbos į ugniagesius kreipėsi Pašėtės gyventojai, kurie prašė pagalbos išsiurbti vandenį, kuris sėmė namus. Ugniagesiai vandenį iš namo išpumpavo į iškastą duobę.

Vilniaus rajone, Didžiosios Riešės kaime, prie gyvenamųjų namų patvino gatvė. Vandens gylis siekė 40 centimetrų. Vanduo perpumpuotas į laukus.

“Ar gražiai atrodo?”– klausė Draugystės gatvės namo nr. 4 gyventojas, po kiemą vaikštinėjantis guminiais batais. Šį rytą visą teritoriją aplink daugiabutį užtvindė iš gelmių didele srove besiveržiantis vanduo.

Liko be vandens

Prie namo, pažymėto antru numeriu, penktadienio rytą sprogo magistralinė bendrovės „Kauno vandenys“ linija. Ne tik šio rajono, bet ir Žaliakalnio gyventojų butai liko be vandens, o iš anų dviejų namų išeiti panorėję žmonės turėjo autis guminius batus.

„Pusę devynių pasidariau kavos ir žiūriu pro langą – per kiemą teka upelis, – pasakojo vieno iš namų gyventoja. – Jis vis stiprėjo ir stiprėjo, kol visas kiemas, veja ir gatvė buvo užtvindyta. Man tai nieko, bet anūkas į mokyklą negalėjo išeiti“.

Po balas taip pat braidžiojantiems sutuoktiniams apie nelaimę pranešė kaimynai. Jie grįžo namo ir laukė, kaip situacija vystysis toliau.

Avarija – ne karas

Į nelaimės vietą atvykusi „Kauno vandenų“ avarinė tarnyba ėmėsi darbų: užsuko vandenį, ir po truputį jis atsitraukė nuo gatvės iki namo kiemo. Tačiau atvykęs ekskavatorius negalėjo pradėti kasti vamzdyno, nes sprogimo vietoje buvo susikaupę daug vandens. Pirmiausia jį reikėjo išpumpuoti.

„Kauno vandenų“ avarinės tarnybos meistras Pranas Aliukevičius patvirtino, kad šįryt sprogo magistralinė 300 mm diametro linija. Anot jo, nukentėjo dalis miesto, tačiau maždaug 10 val. slėgis buvo atstatytas, ir be vandens tiekimo liko tik dalis namų, prie kurių sprogo vamzdis.

„Likviduoti avariją trukdė automobiliai, pasatyti ant šulinių. Užtruko laiko, kol buvo surasti jų savininkai. Dalis šulinių dar buvo užnešti smėliu“, – komentavo „Kauno vandenų“ atstovas.

Paklaustas, kada bus pakeisti vamzdžiai ir gyventojai turės vandenį, jis atšovė: „Turės. Čia gi ne karas, ne Ukraina“.

Po gausaus lietaus Kaune telkšo sunkiai perbrendamos balos. O dalį Jaunųjų talkininkų gatvės Aukštuosiuose Šančiuose galima nesunkiai supainioti su Venecija. Nuo tvoros iki tvoros plyti vanduo. Ir taip – keliolika metrų kelio.

Įkalino vanduo

“Kaip lietus, taip ir plaukia gatvė. Nė per vieną pusę neįmanoma išeiti iš namų”, – susiruošusi į parduotuvę prie vartų stoviniavo Laima Murauskienė. Ištrūkti iš nuosavos valdos jai pavyksta tik automobiliu. Nevairuojantiems gyventojams keliones anapus tvoros tenka derinti su turinčiais vairuotojo pažymėjimą.

Didžiulę balą Jaunųjų talkininkų g. prie moters namų būtų galima įveikti ir pėstute, su ilgais guminiais batais. Bet negi jais vėliau klamposi po polikliniką, prekybos centrą?

“Kol gatvė nebuvo asfaltuota, o tik dengta žvyru, bala būdavo mažesnė ir vanduo nuslūgdavo greičiau”, – prisiminė L.Murauskienė. Pastaraisiais metais bala iš savo gniaužtų paleidžia tik po kelių dienų nustojus lyti.

Klientai gali tik priplaukti?

“Jūra prie pat namų”, – juokavo kita šios gatvės gyventoja Vilma Jūratė Ambrazaitienė. Tokia priverstinė romantika jai jau seniai įgriso, be to, kenkia verslui. Palijus klientams sunku patekti į Ambrazaičių namuose įrengtą nedidelę parduotuvėlę. “Jie galėtų tik priplaukti”, – šyptelėjo kaunietė.

Moteris pasakojo, kad jau daug metų palijus visas vanduo gatve nuo ligoninės atiteka ir renkasi greta jos sklypo. Ji išsiaiškino, kad situaciją pakeistų, jei būtų įrengti lietaus surinkimo šuliniai.

“Kada jie atsiras ir ar atsiras, neaišku. Savivaldybė sako, kad tam neturi lėšų, tačiau atsiuntė raštą, kad leidžia mums tvarkytis už savus pinigus”, – kalbėjo šančiškė.  

Ambrazaičiai pernai neiškentė ir įsirengė paaukštintą šaligatvį – jis sulaiko vandenį, kad šis iš gatvės nesiveržtų į sklypą. Tačiai rūsiai vis tiek nuolat šlapi ar drėgni .

Dvigubai daugiau iškvietimų

Bendrovės „Kauno vandenys“ Avarinės tarnybos viršininkas Rimas Stunžėnas portalui kaunodiena.lt teigė, kad po kelių pastarųjų lietingų dienų mieste padėtis dar gana nebloga. “Eismo sutrikimų nebuvo, gyventojų rūsiai jei ir apsemti, tai nežymiai”, – konstatavo R.Stunžėnas.

Per pastarąją parą “Kauno vandenys” sulaukė dvigubai daugiau iškvietimų nei paprastai – apie 40. Ekstremaliomis situacijomis viršininkas vadino tokias, kai kreipiasi 100-150 gyventojų.

Anot Avarinės tarnybos vadovo, visa laimė, kad lietus nebuvo labai intensyvu – nuotekų tinklai sugebėjo surinkti didžiąją dalį vandens.

R.Stunžėno duomenimis, lietus daugiausia bėdų sukėlė Kauno priemiesčiuose: Domeikavoje, Ringauduose, Sargėnuose, kur dar nėra įrengti lietaus surinkimo tinklai. Kai kurie gyventojai kritulių nuotekas pajungę į buitinių nuotekų tinklą, tad stipriau palijus siurblinės nebespėja visko perpumpuoti.

“Gavome skambučių, kad šiuose rajonuose tai vienur, tai kitur skęsta rūsys. Bet nieko padėti negalime, nes ir taip apkrautos siurblinės. Gyventojams reikia tiesiog išlaukti”, – aiškino R.Stunžėnas.