Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas, pagal nustatytą tvarką draudžiama šerti be priežiūros paliktus, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, draudžiama tuo tikslu mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų ar pro langus.

„Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius sparnuočius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą, tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės bei nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai“, – aiškino L. Lapinskas.

Nustačius pažeidimą, taikomos Administracinių nusižengimų kodekso numatytos sankcijos – bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Neretai paukščius lesinti mėgstantys žmonės tai daro šalia gyvenamųjų daugiabučių ar net iš savo balkonų.

Neatsakingai maitinant paukščius, gali atsirasti lizdų visai šalia daugiabučių, tačiau vėliau jų panaikinti gali ir nepavykti, kadangi, pagal gyvūnus saugantį įstatymą, draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius.

Lesina lyg paukštyne

Šilutės pl. 34–36 namų gyventojai jau ne kartą pastebėjo, kad iš trečio arba ketvirto aukšto skraido batono gabalai ir kitos maisto atliekos, kuriuos gaudo aplink skraidžiojantys kirai, varnos.

„Jau ne kartą teko kalbėtis su senole, kuri maitina paukščius, bet ji nesupranta, kad lesinti paukščius – draudžiama. Kirai, kurie pagal savo dydį jau primena vištas, ne tik teršia balkonų langus, bet ir skleidžia erzinantį triukšmą. Be to, baisu balkoną palikti pravirą, nes gali įskristi ir pagriebti kokį daiktą“, – skundėsi vienas Šilutės pl. 36 gyventojas.

Sprendimas: prie daugiabučių vis atskrendančių kirų maitinimas patinka toli gražu ne visiems. Su realia gamtosauga toks veiksmas tikrai niekaip nėra susijęs. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Ką blogo darau?“

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai priminė, jog gyventojai, matydami, kad kirai yra lesinami daugiabučių namų kiemuose, gali apie tai pranešti šiam skyriui elektroniniu paštu.

Tačiau ne visi gyventojai nori skųsti savus kaimynus, ypač garbaus amžiaus moterį, kuri įsitikinusi, kad elgiasi nepiktybiškai ir paukščiams nori tik gero.

„Jos argumentai visada vienodi: „Ką tokio blogo aš darau?“ Tad ar yra vilčių, kad toks žmogus susiprotės?“ – klausė klaipėdietis.

Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas įspėjo, kad batono gabalai ir panašios maisto atliekos tikrai nėra natūralus maistas paukščiams.

„Paukščiai turi susirasti maisto savo aplinkoje. Jeigu konteineriai bus uždaryti, jeigu nebus atliekų, kuriomis galėtų misti, tada išsispręs triukšmo ir teršimo po balkonais klausimas. Čia, sakyčiau, elementaru. Paukščių pritraukimas prie nenatūralaus maisto sudaro nepatogumų, nėra gerai tiek gyventojams, tiek paukščiams“, – pažymėjo V. Marozas.

Pasak jo, jei moteriškė ir toliau maitins paukščius, jų populiacija didės, nes paukščiams nebeliks paskatų kur nors toliau skristi.

Vitalis Marozas. Vytauto Petriko nuotr.

Mėtyti maistą draudžiama

Ką daryti gyventojams, kurie suvokia, kad paukščiai daugiabutyje arba šalia jo gali pradėti sukti lizdus?

Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius.

Gyvūnų laikymo Klaipėdos savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad draudžiama šerti bepriežiūrius, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, tuo tikslu mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, pro langus ar panašiai.

„Vandens paukščius galima lesinti vandens telkinių pakraščiuose, šiems pasidengus ledu. Kitus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, galima lesinti tik žiemą tinkamu lesalu, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės bei nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai“, – teigė minėto skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Nustačius pažeidimą taikomos Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. numatytos sankcijos – bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje?

Nori jaustis reikšmingi

Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigė, kad paukščius nuolat maitinantys asmenys dažniausiai yra vienišiai, kuriems ši veikla – būdas pasijusti geru, reikšmingu.

„Žmogaus elgesys nepriklauso nuo vieno motyvo. Manyčiau, kad čia yra svarbus pagrindinis motyvas – pasijusti geru ir svarbiu, kad galiu kažkuo pasirūpinti, pamaitindamas paukščius. Dalis nuolatos juos maitinančiųjų yra vieniši, dažnai vyresnio amžiaus žmonės“, – pastebėjo psichologas.

Anot jo, užuot konfliktavus su kaimynu, reikėtų pasiūlyti kokią nors veiklą, susijusią su gyvūnų globa.

„Nereikia ko nors minėti, reikia kažką pasiūlyti. Jeigu žmogus nori rūpintis, būti reikšmingas, gal jis norėtų savanoriauti gyvūnų globos organizacijoje? Galbūt galima būtų maistą surinkti, kad taip galėtų prisidėti prie rūpinimosi gyvūnais. Tokiu būdu, užuot darę kažką ne visai priimtino, darytų tai, kas priimtina ir gal net svarbu. Tokiu atveju, manyčiau, tokiam žmogui būtų gerai duoti kokį nors ženklelį, kad jis yra gyvūnų globėjas, ir įtraukti jį į tą veiklą. Veiklą galima įvairiai organizuoti. Nepamirškime, kad kalbame apie tuos, kurie tai daro ne atsitiktinai, o nuolatos, sistemingai. Vadinasi, jie nori veiklos. Tai kodėl jiems jos nepasiūlius?“ – svarstė G. Navaitis.

Lesinimui dar ne laikas

Gyventojai sako, kad matant paukščius šaltame vandenyje norisi jiems padėti ir palesinti.

„Aš visą laiką kokiu nors batonu palesinu“, – pripažino vienas vyras.

„Mano kaimynės visada labai sąžiningai žiemą lesina“, – šnekėjo kita gyventoja.

Žiemą kyla klausimas: galima vandens paukščius lesinti ar ne? Specialistai aiškino, kad galima, bet tik tam tikru laiku. Tačiau dabar lesinimui tikrai dar ne laikas.

„Aktuali ne tiek temperatūra, bet kiek temperatūra, šalčiai laikosi. Jei tai užtrunka daugiau kaip savaitę, dvi, tris, galbūt mėnesį, tada paukščiai pradeda sekti, kadangi jie išnaudoja sukauptą energiją, savo riebalinį audinį“, – tvirtino veterinarijos gydytojas Giedrius Survila.

Lesinti galima tinkamu maistu.

Gali sutrikti virškinimo trakto veikla, gali užspringti nuo netinkamo pašaro. Gali grėsti netgi žūtis.

„Kai žiema būna gili, stora sniego danga, kai ledas storas – taip, paukščiai netenka natūralaus maitinimosi šaltinio. Tada pagelbėti reikėtų. Tinka grūdai, kaip laikina pagalba ir batonas, balta duona. Kitu atveju šerti nėra galima“, – aiškino G. Survila.

Netinkamai lesinant paukščius jiems gresia žūtis.

„Netūrėtų būti jokiu būdu juoda duona, kažkokie saldūs produktai. Gali sutrikti virškinimo trakto veikla, gali užspringti nuo netinkamo pašaro. Gali grėsti netgi žūtis“, – šnekėjo G. Survila.

Atakuoja skambučiais

Pastarąją savaitę gerokai paspiginus šalčiui gyvūnų globėjus užplūdo gyventojų skambučiai su pranešimais apie sužeistas ar prie ledo prišalusias gulbes.

„Vos tik atšalus orams iš kartų buvo masės skambučių, nespėjome atsiliepinėti. Buvo praktiškai vien tik šie skambučiai ta pačia tema, kad paukščiams šalta“, – teigė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Jei pastebima viduryje ledo ramiai tupinti gulbė, jai pavojus negresia. Jei reikėtų pagalbos, paukštis plasnotų ar kitaip muistytųsi.

Tomo Raginos nuotr.

„Mato tupintį paukštį, jis nejuda. Žmonės mano, kad jis arba miręs, arba sušalęs, arba prišalęs. Reikėtų įsitikinti, kad taip nėra, kadangi paukščiai taupo savo energiją. Sakykime, gulbės slepia snapą po savo sparnais, tam, kad nesušaltų. Jos išlipa, kažkur atsitupia vidury ežero esančioje salelėje“, – teigė J. Gustaitienė.

Ornitologai sakė, kad keičiantis klimatui apskritai Lietuvoje žiemoti lieka vis daugiau paukščių.

„Klimatas šiltėja, žiemos nebūna sudėtingos. Kartais žiemą galima pamatyti tokių paukščių, kuriuos mes tikrai seniau laikėme emigruojančiais. Pavyzdžiui, pempės, slankos“, – tvirtino ornitologas Saulius Rumbutis.

Lietuvoje žiemojančių paukščių, kurie neišskrenda į šiltus kraštus, yra apie kelis šimtus rūšių.

Šiemet Lietuvoje sulaukta reta žiema, tad net vasarį nėra per vėlu rengti lesyklėles paukščiams. Tačiau ką daryti, jei lesyklėlės niekuomet nesate turėję? Iš ko ją pasigaminti? O ko įpilti? Ir ką dar reikia žinoti, jei jau susiruošei maitinti sparnuočius žiemą?

Pirkti ar pasigaminti?

Parduotuvėje ar internete galima įsigyti įvairiausių lesyklėlių, kurios gali būti visai paprastos, galima rasti ir tokių gražių, kad taptų tikrų namų ar kiemo aksesuaru. Tačiau galima lesyklėlę pasigaminti ir pačiam nepatiriant visai jokių išlaidų.

Lesyklėlė iš pieno butelio ar dėžutės. Tai gana paprastas būdas pasigaminti lesyklėlę – tereikia dviejose priešingose sienelėse iškirpti po skylę, pro kurią paukščiai galėtų pasiekti lesalą. Svarbu palikti gilesnį dugną, kad tilptų daugiau maisto. Tokią lesyklėlę tereikia virvute pririšti prie medžio šakelės, ir darbas baigtas.

Plastikinis kibirėlis nuo maisto produktų. Tokiuose kibirėliuose įsigyjame majonezą, silkę ar varškę, dažniausiai jie būna 1 l talpos. Išpjovę kibirėlio šonuose dvi ertmes, turėsime puikią lesyklėlę. Nudengę dangtelį, galėsime lesyklėlę patogiai išvalyti ir pripildyti.

Ėmęsi lesinti paukščius žiemą, prisiimame atsakomybę už jų gyvybes. Jei maitinsime juos nereguliariai, nekokybišku maistu, nesaugiose lesyklėlėse – geriau to nė nepradėti.

Lesinimo lentelė. Ant stovelio galite pritvirtinti lentelę ir į ją įpilti lesalo. Į tokią lesyklėlę paukščiai taip pat atskris, nors ji ir labai paprasta, tačiau svarbu žinoti, kad pasnigus nuo lesyklėlės sniegą turėsime nuvalyti. Dar labai gerai lentelės kraštus šiek tiek pakelti, kad vėjas lesalo tiesiog nenupūstų. Pavyzdžiui, galima ant kraštų priklijuoti senus pieštukus ar pan.

Lesyklėlė su stogeliu. Tai vienas geriausių ir paukščiams patogiausių lesyklėlių variantų, kadangi stogelis apsaugos maistą nuo sniego ir lietaus, o ant horizontalaus paviršiaus paukščiams patogu tupėti.

Lesyklėlė iš moliūgo. Jei turite nereikalingą moliūgą, galite jį išskobti iš šono ir pripilti į jo vidų lesalo, tai irgi bus visai gera ir įdomi lesyklėlė, tačiau ne ilgaamžė – neilgai trukus moliūgas supus ir tuomet reikės sugalvoti naują būdą paukščiams lesinti.

Pirktinės lesyklėlės. Šios lesyklėlės būna gražios ir patogios paukščiams, nors tikrai nebūtinos. Visgi, jei nuspręsite įsigyti tokią lesyklėlę, greičiausiai joje maistas bus apsaugotas nuo drėgmės ir sniego, paukščiams lesalas bus iš didesnės talpos pateikiamas nuosekliai ar porcijomis, tai reiškia, kad jos nereikės labai dažnai pildyti.

Kai kuriais atvejais, jei paukščius vaišinsite lašiniais, lydytais taukais, paukščių pyragu, lesyklėlės jums netgi nereikės, užteks vaišes pakabinti virvele ar viela.

Lesyklėlė nebūtina ir tais atvejais, jei jūsų sodyboje auga šermukšniai, aronijos, putinai, serbentai, gudobelės – tai puikus žiemos maistas paukščiams. Taip pat nenuskinkite visų obuolių, kriaušių, vyšnių – jie irgi pasitarnaus sparnuočiams.

Ką pilti į lesyklėlę?

Saulėgrąžos. Geriausias ir lengviausiai prieinamas maistas paukščiams – tai paprastos nelukštentos saulėgrąžos. Būtinai tik nesūdytos, nekepintos. Saulėgrąžos yra maistingos, turi daug baltymų ir aliejų, tad paukščiams tai yra skanios ir maistingos vaišės.

Žemės riešutai. Skoniu ir maistingumu žemės riešutai nenusileidžia saulėgrąžoms, taip pat ilgai gali gulėti lesyklėlėje, nelabai bijo šalčio ir drėgmės. Galima paukščius vaišinti ir kitais riešutais, tačiau žemės riešutai yra priimtiniausi kainos atžvilgiu.

Grūdai. Grūdai yra natūralus paukščių maistas. Jei jums prieinama, galite paukščiams į lesyklėles pilti įvairiausių grūdų – kviečių, avižų, kvietrugių. Maistingiausi – kviečiai.

Lašiniai. Paukščiai, kurie vasarą minta vabzdžiais, kirminais ir lervomis (kaip mums geriausiai pažįstamos zylutės), žiemą bus jums dėkingi, jei pakabinsite jiems nesūdytų lašinių. Paukščiukai įsikabina į juos nagais ir gana patogiai skanauja. Taip pat galima išlydyti taukų ir juos atšaldžius įdėti į tinklelį, o šį pakabinti paukščiams. Riebalai taip pat labai tinka paukščiams, o pro tinklelio skylutes paukštis lengvai išsikrapštys savo kąsnelius.

Kruopos. Namuose vartojamos kruopos taip pat tikras delikatesas paukščiams – avižų dribsniai, perlinės kruopos, soros, linų sėklos, aguonos – paukščiai bus dėkingi už bet kurias iš šių kruopų.

Maisto produktai. Jei turite pradedančios džiūti duonos, batono – drąsiai dėkite į lesyklėlę. Taip pat galite paukščiams atiduoti varškę, susmulkintas virtas bulves, virtus ryžius, grikius. Svarbu, kad šis maistas nebūtų per drėgnas ir gerai paskirstytas, paskleistas, kad nesušaltų į vientisą gumulą, kurį paukščiams bus sunku įveikti.

Jei jau ryžotės tuo užsiimti, jūsų laukia daug džiaugsmo gėrintis sparnuočiais ir klausantis jų čirškimo.

Paukščių pyragas. Tai ypatingas paukščių skanėstas, kuriam paruošti jau reikės šiek tiek jūsų darbo. Į puodą įdėkite ir ištirpinkite sviesto arba taukų. Riebalams ištirpus, įmeskite į juos sėklų, grūdų, kruopų ir pan. Vėliau masę atšaldykite, suformuokite iš jos obuolio dydžio kamuoliukus ir pakabinkite lauke.

Pagrindinės taisyklės

Paukščių lesinimo sezonas neturi būti pernelyg ankstyvas, kadangi galime prisivilioti praskrendančius paukščius, ir jie taip ir neišskris toliau į pietus. Taip pat nereikia lepinti ir natūraliai čia gyvenančių paukščių – gamtoje yra visko, ko jiems reikia, mes turime jiems padėti tik žiemos sezono metu.

Paukščius lesinti turėsime nuolat iki pavasario, nes kartą ar du pajutę mūsų gerumą, jie jo tikėsis ir vėliau. Svarbu neapleisti lesyklėlės, nes pripratę prie maisto, paukščiai gali greitai nerasti kito maisto šaltinio ir žūti.

Atėjus pavasariui, geriau nenutraukti lesinimo iš karto, o tai daryti palaipsniui.

Lesyklėlė turi būti saugi, ir joje apsilankęs sparnuotis neturėtų rizikuoti būti pagautas katino, tad visuomet geriau rinktis pakabinamas ar prie sienos tvirtinamas lesyklėles, nei stovinčias ant kojelės. Taip pat maistas lesyklėlėje neturi būti sugedęs, senas ar nekokybiškas. Atidavę, pvz., supelijusią duoną, paukščiams ne padėsime, o pakenksime.

Svarbiausia, ką turime suprasti, kad, ėmęsi lesinti paukščius žiemą, prisiimame atsakomybę už jų gyvybes. Jei maitinsime juos nereguliariai, nekokybišku maistu, nesaugiose lesyklėlėse – geriau to nė nepradėti. Tačiau, jei jau ryžotės tuo užsiimti, jūsų laukia daug džiaugsmo gėrintis sparnuočiais ir klausantis jų čirškimo.

Per daugiabučių langus mėtomo maisto priviliotų kirų keliamas triukšmas ir netvarka į neviltį varo vis daugiau klaipėdiečių.

Viešosios tvarkos pareigūnai sako, kad skundų dėl kirų keliamos netvarkos gauna dešimtimis. Iš balkonų mėtančius maistą paukščiams jie bando drausminti, tačiau bausti negali – to kol kas nedraudžia jokios taisyklės.

„Manytumėm, kad miesto tvarkymo ir švaros taisyklės būtų pats tinkamiausias tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame galėtų atsirasti tokia draudimo forma. Bet labai labai aiški ir protinga – akivaizdu, kad negalima mėtyti iš balkono maisto paukščiams“, – aiškina Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Tačiau ornitologai abejoja, ar draudimas lesinti duos pageidaujamą naudą.

Tai ženklas, kad prasidės baltasis badas, ir gulbėms bus reikalinga mūsų globa.

Kaip ir kasmet, spustelėjus šalčiams, Nemune, ties Žemųjų Šančių Kranto 9-ąja ir 10-ąja gatvėmis bei žemiau Kauno hidroelektrinės susitelkia šimtai neišskridusių gulbių, didžiuliai pulkai ančių. Pakrantės, kur šie vandens paukščiai rasdavo sau augalų šaknų, ūglių, užšalo, todėl pavienės gulbės mėgina jų ieškoti upės viduryje, sukišusios kaklus į ledinį vandenį.

Kaunietė Loreta Kiliotaitienė, jau 15 metų savanoriškai lesinanti gulbes žiemą, apdairiai, iki Nemuną sukaustys ledas, pasirūpino grūdų – jų, kaip jau įprasta, pirmas atvežė Kauno rajono ūkininkas Kazimieras Starkevičius. Grūdų padovanojo ir Adomas Balsys su žmona. "Dėkoju jiems, kasmet atskubantiems į pagalbą. Ačiū ir "Kauno švaros" vadovams, kurie pažadėjo atvežti žvyro, labai reikalingo ant slidaus Nemuno šlaito. Juk man tenka juo lipti žemyn su kibirais grūdų", – apie savo žiemišką kasdienybę pasakojo Žemųjų Šančių gyventoja L.Kiliotaitienė.

Priminsime, kad pastarosiomis žiemomis Žemųjų Šančių gulbių ir ančių lesykla tapo didžiausia Lietuvoje – kiekvieną žiemą čia gulbėms ir antims sulesinama iki 6 tonų grūdų. Atrodo, kad ir šiemet šioje vietoje paukščių netrūks – jau dabar vienu metu pakrantėje telkiasi, pasak Loretos, iki 800 gulbių ir dar daugiau ančių, o kas bus, kai užšals aplinkiniai vandens telkiniai?

Gal pavyks išvengti lesalų trūkumo. Juolab kad pirminė parama grūdais – 2 tonos. "Kiek čia savanoriauja Loreta, tiek aš jai padedu kiekvieną žiemą, nes suprantu, kad negalima palikti laukinių paukščių pražūčiai. O dabar vežu šieno į šalia Rotušės aikštės įrengtą prakartėlę, kurioje šiuo metu gyvena avis su dviem ėriukais. Šią misiją – kasmet pradžiuginti kauniečius prakartėle su gyvais naminiais gyvūnais –  mes su žmona Rasa atliekame jau 18-ą kartą", – sakė K.Starkevičius.

Atrodo, kad Loreta išsivers šią žiemą ir be ornitologų draugijos paramos – jai padeda gyvajai gamtai neabejingi kauniečiai. Per šalčius nelikime abejingi ir mes – pasiūlykime vandens paukščiams grūdų, baltos duonos gaminių, tarkuotų gumbinių daržovių. Jei galite, atvežkite grūdų, paskambinę prieš tai Loretai tel. 8 653 13 945.

Svarbiausia, kad maisto tiekimas nenutrūktų, – tai reiškia, kad pradėję lesinti paukščius lesyklos atsargas turite nuolat papildyti, teigiama maistoturgus.lt pranešime spaudai.

Žiemoti likusiems paukščiams skirtų maisto mišinių ir ruošinių dabar apstu prekybos centruose, tačiau jie kainuoja nepigiai. Tačiau apstu kur kas pigesnių, tačiau kokybe ir maistingumu niekuo nenusileidžiančių alternatyvų.

Saulėgrąžos. Tai vienas mėgstamiausių ir iš lesyklų greičiausiai dingstančių „patiekalų“. Pasiūlę saulėgrąžų, prisiviliosite nemažą būrį smulkių paukščių, pavyzdžiui, zylių, bukučių, žaliukių, jų „naikinimo“ imasi net skirtingų rūšių geniai. Saulėgrąžos gali būti ir gliaudytos, ir su lukštais, svarbiausia, kad jos būtų natūralios, t. y. nekepintos ir nesūdytos. Jei saulėgrąžas auginate patys, nuskynę sudžiovinkite ir paukščiams „patiekite“ visą jų galvą – sparnuočiams bus tikras džiaugsmas. Kai kuriose specializuotose parduotuvėse ir turguose galima įsigyti paukščiams skirtų smulkesnių, tačiau ir pigesnių saulėgrąžų – 5 kg saulėgrąžų maišas kainuoja apie 5 eurus.

Lašiniai. Jei jūsų siūlomame meniu yra ir lašinių, pastarieji daugiau dėmesio sulauks termometro stulpeliui parodžius minusinę temperatūrą. Tad nenustebkite, jei pakabinę gabalėlį lašinių prie jų kurį laiką nesulaukiate puotautojų. Renkantis lašinius taip pat svarbu, kad jie būtų natūralūs, švieži – nesūdyti ir nerūkyti. Pasiūlę apdorotų lašinių, paukščiams ne padėsite, o pakenksite. Geriau rinktis lašinukus, kurie yra su oda ir neturi raumens. Lašinukų gabalėlis pervertas per odą tvirčiau kabės, mažesnė tikimybė, kad jis nukris ar bus nutemptas stambesnių paukščių. Jei pakabinsite lašinuką, kuriame daug raumens, esant minusinei temperatūrai raumuo sušals ir smulkiems paukšteliams (pavyzdžiui, sniegenoms, zylėms) gali būti sunku ar net neįmanoma jų atgnybti.

Šiandien prekybos vietose rasti storų lašinių su oda – nemenkas, o kartais ir nepigus iššūkis, tad galite paieškoti gerokai pigesnių alternatyvų – įvairių papilvės atraižų, puikiai tiks ir taukų tirpdymui skirti riebalų gabalai. Pastarieji, jei užsuksite į mažesnio miestelio turgų, kainuoja apie 1–2 eurus už kilogramą.

Javų atsijos. Šios „šiukšlės“, likusios valant javus, yra universalus „patiekalas“, tinkantis ir mažiems, ir didesniems paukšteliams. Javų atsijose gausu ne tik susmulkintų javų, bet ir įvairių žolių sėklų, kuriomis natūraliai ir minta paukščiai. Tad šiame sėklų kokteilyje skanėstų sau randa ir žvirbliai, ir zylės, ir kėkštai, ir geniai, ir bet kurie kiti į lesyklą užklystantys sparnuočiai. Šio „gėrio“ pasiteiraukite pas javus auginančius ūkininkus, galbūt net užsukę į grūdų elevatorius, kuriuose javai taip pat yra valomi. Geriausias dalykas – labai tikėtina, kad šio lesalo gausite daug ir nemokamai.

Verčiau duoną palikti kaip desertą, kuriuo, pavyzdžiui, kartą per savaitę palepinate čiulbuonėlius.

Duona. Šis maistas nėra visavertis net ir paukščiams, todėl juo nereikėtų piktnaudžiauti. Verčiau duoną palikti kaip desertą, kuriuo, pavyzdžiui, kartą per savaitę palepinate čiulbuonėlius. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad paukščiams negalima duoti juodos duonos – į lesyklą dedama duona turėtų būti balta ar batonas ir, patartina, ją sudrėkinti aliejumi – paukščiams bus sočiau.

Taukai. Pasirauskite savo mamų, močiučių ir kaimynų sandėliukuose – galbūt ten nuo seno dar yra užsilikęs vienas kitas kibiras lydytų taukų. Tai taip pat puikus paukščių energijos šaltinis. Prie „plikų“ taukų paukščiai nelabai puola, be to, juos patiekti taip pat gana sunki užduotis, tad patogu į taukus įmaišyti saulėgrąžų ar javų atsijų. Tokiais gaminiais pirkėjus vilioja ir daugelis paukščiams skirto lesalo gamintojų. Jei turite nebenaudojamo natūralaus sviesto, juo taip pat galite lepinti paukščius.

Riešutai. Negliaudyti riešutai, ypač lazdyno – didžiausias genių džiaugsmas. Riešutais lesyklos nereikia užpilti – pakanka įdėti po kelis. Beje, kadangi riešutus įveikia tik nedaugelis paukščių, pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar yra kam jais skanauti.

Įvairios sėklos. Jeigu valgote melioną, arbūzą arba moliūgą, neišmeskite sėklų – atiduokite jas paukščiams. Pastarųjų sėklų į lesyklą nereikėtų dėti paspaudus dideliam šaltukui – sėklos sušąla ir paukščiai nesugeba jų išlukštenti. Taip pat puikiai tinka aguonos, linų sėmenys.

Maisto likučiai. Vaišinkite paukščius varške, aliejuje mirkytu pyragu, susmulkintu kietai virtu kiaušiniu, virtomis bulvėmis, virtais ryžiais. Atminkite, paukščiams negalima duoti supelijusio, surūgusio, supuvusio ar parazitų pažeisto maisto, taip pat sūdytų ir chemiškai apdorotų produktų.

Didžiausia staigmena, kuri iš tikrųjų nebuvo nelaukta ir netikėta, tapo pirmasis šių metų sniegelis. Jis iškrito, kaip visada, paskutinę lapkričio dekadą ir buvo vadinamas ne sniegu, bet krituliais. Lietuva – didelė šalis. Iš tikrųjų ne visi matė tą naują baltą gamtos spalvą. Jos neregėjo Kuršių nerijos gyventojai, ir kitur ji buvo vos regima. O apie Kauną laukai kai kur buvo lygiai balti. Taigi – gražu, balta, bet nešalta.

Dar ne laikas šalčiui, šis sniegas, šie krituliai – ne iš žiemos. Jie turi labai svarbią misiją – priminti apie žiemą, kad ji gali būti, kad dar nepanaikinta. Antra vertus, drėgmės ištroškusiai žemei šis sniegelis yra kur kas vertesnis už lietų. Dabar, kai vanduo garuoja labai neintensyviai, visas tirpsmo vanduo tenka dirvai, nes susigeria čia pat, niekur nesrovendamas.

Tačiau, kad ir kiek jo būtų, sausros dugnas yra giliai. Žinoma, vandens reikės visą laiką, visos viltys dedamos į žiemą. Tai ji turėtų iki pavasario atgaivinti upelius ir permerkti žemę.

O kaip į tai reagavo vabzdžiai, kiti bestuburiai? Kokie gamtoje jų ir augalų santykiai? Gerokai prieš pirmąjį snaigenimą žvalgėmės į žydinčius augalus, stebėjomės tuo ir žavėjomės. Įdomiausia, kad daugelis jų, net sniegeliui nutirpus, liko tokie patys. Ir dar – ant jų  galima rasti krutančių vorų, vabzdžių. Pasižvalgykite keliaudami po gamtą – tikrai surasite.

Iškritus pirmajam sniegeliui, laukuose labai pastebimos tapo stirnos. Galima tik džiaugtis, kad jų yra labai daug, kad seniai neregėta žiemos, kuri paprastai gana drastiškai sumažina stirnų populiaciją.

Prieš pat snaigenimą kaimuose teko matyti dabar gana retą vaizdą – želmenų laukuose ganomas avis ir veršelius. Žinau, kad bent jau Suvalkijoje taip darydavo seniau, bet tik dirvai įšalus. Ar tai nepakenkė javų želmenims? Žinoma, jei kenktų, mes turėtume pykti ir ant strinų, kiškių bei kurapkų. Juk jie taip pat maitinasi želmenimis.

Pakenkti nepakenkė – ko gero, atvirkščiai. Kai ruduo užtrunka ir želmenys tampa labai vešlūs, žiemą jiems kyla grėsmė iššusti po sniegu. Pavasarį želmenys kyla iš naujo, tad šiemetiniai yra nesvarbūs, jie buvo reikalingi tik javams įsišaknyti. Tačiau manau, kad žmonės gyvulius vakare sugena į tvartus, juk diena trumpa, o naktis jau ilga. Kaip sako – pelėdų ir vilkų naktys.

Taip, vilkai laiko dabar turi. Prieš porą dienų sužinojome, kad Lietuvoje per šį sezoną, kuris prasidėjo spalio 15 d., jau sumedžiotas 41 vilkas. Iš jų šeši – Ignalinos rajone, po tris – Rokiškio ir Vilkaviškio. Visas šio sezono limitas – 60 vilkų.

Vilkų medžioklės sezonas dar ilgas. O štai paukščių migracija turėjo būti pasibaigusi. Iš tikrųjų ji lyg ir baigėsi. Dabar galima pamatyti tik svirbelius, kurių pulkų taip ir nesulaukėme. Prieš savaitę mačiau gal 60 šių paukščių pulką, skrendantį į pietus, ir viskas.

Tačiau mūsų laidų klausytojas inžinierius, medžiotojas Vytautas Gaulia iš Suvalkijos pranešė įdomų faktą. Jis lapkričio 21 d. didelį pulką žąsų stebėjo Suvalkijos pakrašty, ten, kur Šelmenta įteka į Šešupę, – paukščiai skubėjo pietvakarių link. Atrodytų – įdomu, nes žąsys skrido gana vėlai...

Tačiau yra dar vienas įdomus faktas – kitą dieną daug kur jau pradėjo kristi snaigės, net visai įsisnigo. Įdomu, negi paukščiai žinojo, kas jų laukia? Šiaip jau iš šiaurės atskridusios žąsys mūsų ežeruose apsistoja ir laikosi apie du mėnesius. Kartais – dar ilgiau. O kaip yra šiemet? Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis patikino, kad ir Žuvinte laikosi apie 2 tūkst. žąsų. Vadinasi, jos dar neskuba.

Tačiau žinių turime ir daugiau. Štai iš Suvalkijos, Kazlų Rūdos, mums parašė Elena Rimkuvienė – ji nori pasigirti, kad prie girios esančius sodus šiemet vis dažniau lanko voverės. Jos striksi po egles, laksto stogais. Sodas gyvuoja jau seniai, jame buvę kiškiukų, surastų lizduose, ežių, žalčių, bet voverės apsilankė tik šiemet. Ponia Elena rašo, kad laukia senoviškos gilios žiemos, nes lesykla jau paruošta ir, svarbiausia, pasiruošta lesalų: vyšnių ir slyvų kauliukų, saulėgrąžų, moliūgų sėklų. Įprastiems lesyklos svečiams – zylėms, svilikams, geniams – maisto tikrai pakaks.

Lesyklą įrengti dabar tinkamiausias metas. Paukščiai jau regi labai trumpą dieną, jiems reikia palesti per keletą valandų. Kol kas lesalo gamtoje gausu, tačiau jūsų lesykla jiems turi būti ženklas, kad čia paukščiais bus kam rūpintis, kad jie suras maisto. Dabar tegul patiki jūsų gerumu ir pratinasi prie lesyklos, nes, ištikus sunkesnėms dienoms, jie iš karto to padaryti negalės.

Mes primename, kad lesalas paukščiams turi būti grynas, tam netinka nei sūdytos ar kepintos saulėgrąžos, nei maisto atliekos, tuo labiau su prieskoniais. Jau geriau jiems pasiūlyti paprasto batono trupinių su riebalais.

Beje, vokiečių gamtininkai visiems besiruošiantiems lesinti paukščius siūlo prisiminti penkių punktų taisykles.

Jei pradėjai, tai ir baiki: šis darbas negali nutrūkti, paukščių negalima palikti likimo valiai.

Lesink dar nesulaukęs žiemos – paukščiai turi žinoti, kur yra lesykla.

Svečias visada mielas, jam skiriama viskas, kas geriausia. Lesykla turi būti patogi paukščiams ir žmonėms.

Be to, ji turi būti saugi – jos lankytojų neturėtų iš pasalų užpulti vanagas ar katė.

Tik švari lesykla skiriama paukščiams – higiena lesykloje labai svarbi.

Jeigu jau prakalbome apie Vokietiją, pasižvalgykime po Bavariją. Vokiečių gamtininkai praneša apie neįprastai šiltą lapkritį. Čia dar nemiega ežiai, apsistoja ir į pietus neskrenda baltosios kielės, raudonuodegės, liepsnelės gieda lyg pavasarį, suokia juodieji strazdai. Bavarijoje paprastai būna nuožmios ir sniegingos žiemos, nes čia pat – Alpės. Įdomu, kaip bus šiemet?