Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinė stotis gyvuoja 90 metų.

Ventės rage paukščiai pradėti žieduoti nuo 1928 metų. Pirmasis paukščių žiedavimo rekordas pasiektas 2003 metais, kai buvo sužieduota 105 tūkstančiai sparnuočių.

Šiemet šis skaičius jau gerokai viršytas ir veikiausiai bus dar didesnis, nes dabar yra pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis ir iki žiedavimo sezono pabaigos dar lieka mažiausiai 3 savaitės.

„Šie metai ypatingi tuo, kad buvo labai mažai varnėnų, tik 6 tūkstančius per visą vasarą pagavome, o pernai buvo 28 tūkstančiai, tačiau visų kitų paukščių kasdien labai daug sugauname. Nuo rugsėjo pirmosios iki dabar per dieną sužieduojame vidutiniškai 2 tūkstančius paukščių. Daugiausia į mūsų tinklus pakliūva mėlynoji zylė, didžioji zylė, patenka ir juodųjų, pilkųjų, ilgauodegių zylių. Sugauname daug nykštukų“, – vardijo Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys.

Pasak V.Jusio, kol kas daugiausia sparnuočių per dieną Ventės rage šiemet buvo sužieduota spalio 4-ąją – per 7 tūkstančius.

Paukščiai į pietus skris iki lapkričio 1 dienos, tačiau pasitaiko, kai išskridimas užsitęsia iki lapkričio 10 dienos. Beje, šį pavasarį į Ventės rago ornitologų tinklus buvo įkliuvusi iberinė pečelinda – ligi šiol neregėtos paukščių rūšies atstovė Lietuvoje.

Pasak šios stoties vedėjo Vytauto Jusio, ši rudeninė paukščių migracija pateikė staigmeną. Kol kas daugiausia sparnuočių per dieną Ventės rage šiemet buvo sužieduota spalio 4-ąją – per 7 tūkstančius.

Nuo 1928-ųjų, kai Ventės rage buvo pradėta žieduoti paukščius, rekordinė aukštuma pasiekta 2003 metais –  sužieduoti 105 tūkstančiai sparnuočių. Tačiau šiemet, matyt, šis skaičius bus gerokai viršytas, nes dabar yra pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis ir iki žiedavimo sezono pabaigos dar lieka mažiausiai trys savaitės.

Tai tikras keliauninkas po Europą – prieš tai jis buvo aptiktas Šveicarijoje (2012 m.), Prancūzijoje (2016 m.) ir Vokietijoje (2017 m.).

Šį itin retą paukštį metaliniu žiedu su užrašu „Lithuania HA00094“ 2012 m. birželį Kuršių marių Kiaulės nugaros saloje ties Klaipėda paženklino šviesios atminties ornitologas, ilgametis Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vadovas Vytautas Pareigis.

Iš viso mūsų šalyje iki šiol sužieduoti tik devyni juodagalviai kirai (visi – dar neskraidantys jaunikliai): septyni Kuršių marių Kiaulės nugaros saloje ir du Kalvių karjeruose Klaipėdos rajone. Penkis iš jų sužiedavo Vytautas Pareigis.

Lietuvoje juodagalviai kirai stebimi pajūryje ir vidaus vandenyse. Perintys rasti Papio ežere (Šalčininkų r.) ir Kuršių mariose bei gretimuose vidaus vandens telkiniuose. Paprastai pavienės šios rūšies poros peri rudagalvių kirų kolonijose. Mūsų šalyje kasmet peri ne daugiau kaip 4-5 juodagalvių kirų poros.

Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, paukščių migracijos tempus ir tendencijas geriausiai atspindi Ventės rage ir Kuršių nerijoje prie Juodkrantės esančių ornitologinių stočių žiedavimo rezultatai. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai nuo metų pradžios jau sužiedavo beveik 70 tūkst. paukščių. Vasarą vyravo varnėnai ir paukščiai giesmininkai, o dabar daugiausia sužieduojama mėlynųjų ir didžiųjų zylių bei kikilių. Šiemetinis vienos dienos žiedavimo rekordas Ventės rage – 3093 paukščiai rugsėjo 19-ąją. Nuo spalio 1 d. iki 9 d. čia sužieduoti 7569 paukščiai.

Kuršių nerijoje tokios gausos nepasiekiama. Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos darbuotojai žieduoja kitus, retesnius paukščius – mažuosius apuokus, balines pelėdas.

Vėstant orams, šiek tiek keičiasi išlekiančių paukščių rūšys – pagausėjo kėkštų, intensyviai lekia karvelių keršulių ir žąsų pulkai. Žvirblinių pasaulyje taip pat rudeninės „naujovės“ – iš šiaurės ėmė skristi tik ten perintys šiauriniai kikiliai.

Nors artėjama prie rudens vidurio, tačiau tinkluose kartais dar spurda tikros vasaros paukščių rūšys – nendrinukės, krakšlės, devynbalsės, pečialindos. Spalio 7 d. Ventės rage buvo sužieduotos dar dvi šelmeninės kregždės. Kai kurie paukščiai į tinklus pakliūva ypač retai – šiemet jau pagauti ir sužieduoti baltabruviai nykštukai, uoliniai kalviukai, geltonbruvės pečialindos.

Žieduojant paukščius ornitologijos stočių specialistams talkina savanoriai. Ir jų kasmet gausėja. Lietuvoje vis daugiau žmonių laisvalaikį skiria paukščiams stebėti.

Paukščių migracija Lietuvoje prasideda anksti. Jau rugpjūčio viduryje išskrenda vadinamosios vasarinės rūšys, iki rugpjūčio pabaigos – baltieji gandrai. Nuo rugsėjo vidurio intensyviai skrenda daugelis rūšių, kurios pas mus nežiemoja. Iš Lietuvoje aptiktų 386 paukščių rūšių migruoja beveik 300, skiriasi tik jų žiemaviečių vietos ir kelias iki jų.

Mokslo dėka apie paukščių gyvenimą šiandien galima sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, saugoti nykstančias rūšis.

Gamtos tyrimų centro dr. Mindaugo Dagio teigimu, stebėjimų metu surinkti duomenys leidžia suprasti, kodėl kai kurios paukščių rūšys nyksta, kur reikia riboti žmonių veiklą.

Ornitologas papasakojo, kad paukščiai vis dar žieduojami, tačiau sekimui dabar naudojamos modernesnės priemonės – jie sekami siųstuvais. Šie įrenginiai negali sudaryti daugiau nei 3 procentų paukščio kūno svorio. Tai maži radijo siųstuvai, periodiškai skleidžiantys tam tikrą radijo dažnį, pagal kurį Žemės orbitoje esantys palydovai nustato gyvūno buvimo koordinates. Jeigu gyvūnas netoleruoja išorinio siųstuvo, mikroschema jam implantuojama.

Sekimui naudojami ir GPS-GSM siųstuvai, turintys vidinę atmintį ir galintys kaupti duomenis. Šie kartas nuo karto persiunčiami gamtosaugininkams. Tam reikalingas mobilusis ryšys, kurio padengimas tikrai silpnas Afrikoje, Arktyje, o paukščiai juk – laisvės simbolis. Žinant tai, jog mobilusis ryšys paukščiams tikrai nėra reikalingas, tokie siųstuvai gali sukauptus duomenis saugoti ir persiųsti tada, kai gyvūnas vėl atsiduria ryšio zonoje. Neišsigąskite – visos šios technologijos naudojamos gyvūnų apsaugai.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per Youtube paskyrą.

Lietuvoje registruotos 385 paukščių rūšys, bet daugelis jų žiemoti traukia į svečius kraštus. Rudeninė paukščių migracija prasideda rugpjūtį, o intensyviausia – pirmąją spalio pusę.

Mūsų šalyje paukščius žieduoja Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus filialai – Ventės rago ornitologinė stotis ir Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorija.

Ventės rago ornitologinės stoties tinkluose nuo metų pradžios iki spalio apsilankė daugiau kaip 70 tūkst. paukščių. Visi jie buvo sužieduoti ir iškeliavo toliau. Didžiajame tinkle, kuris yra Ventės rago iškyšulyje, ir pamaryje iškeltuose tinkluose kasdien plazda keli šimtai, o neretai ir keli tūkstančiai sparnuočių. Nuo spalio 1-osios iki šiandien sužieduota dar daugiau kaip 14 tūkst. Šio rudens rekordas buvo pasiektas spalio 1 d. – sugauti ir paženklinti 5747 paukščiai.

Ventės rage pastaruoju metu gausiai žieduojami retieji baltabruviai nykštukai, geltonbruvės pečialindos. Šiemet čia sužieduotų šikšnosparnių skaičius irgi rekordinis – per du tūkstančius. Jau žinoma, kad kai kurie iš šių šikšnosparnių pasiekė Didžiąją Britaniją. Apie tai pranešė juos pagal žiedus identifikavę šios šalies mokslininkai.

Ventgės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys tikisi, kad iki lapkričio pavyks sužieduoti dar ne vieną dešimtį tūkstančių paukščių. Gamtininkams talkina ornitologai mėgėjai, pažįstantys paukščius ir galintys juos ženklinti.

Talkininkais džiaugiasi ir Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėja Ligita Pareigienė. Tarp jai žieduoti paukščius padedančių savanorių – ir keli Aplinkos ministerijos darbuotojai, kurie šiam pomėgiui kasmet skiria savo atostogas.

Pamaryje prie Juodkrantės, didžiųjų kormoranų kolonijos, voratinklinėmis gaudyklėmis nuo rugsėjo antrosios savaitės kasdien sugaunama iki 600-800 sparnuočių. Šiemet per neriją labai aktyviai traukia ilgauodegės, didžiosios ir mėlynosios zylės, liepsnelės, karetaitės, kėkštai. Neseniai pasirodė šiauriniai kikiliai, juodagalvės sniegenos. Čia gausiai migruoja ir plėšrieji paukščiai. Kol kas pasigendama mažųjų apuokų. Jų kasmet paženklinama apie kelis šimtus. Ilgai laukti neteks – vėstantys orai tolimai kelionei nuteiks ir šiuos paukščius.

Gaudyklės – sulig devynaukščiu

Tik prasidėjus mokslo metams, Klaipėdos "Gilijos" pradinės mokyklos trečiokai susiruošė į pamarį. Jis šiuo laiku tampa migruojančių paukščių tarpine stotele, kurioje jiems stabtelėti tenka ne visai savo noru. Mat jau 90 metų šioje vietoje veikia Paukščių žiedavimo stotis.

Išlipę iš autobuso, mažieji lankytojai išsyk atkreipė dėmesį į ištemptus didžiulius, tarsi po žvejybos padžiautus tinklus.

Vaikus pasitikęs Ornitologijos centro vedėjas, 35 metus čia dirbantis V.Jusys patikslino, kad jie skirti ne žuvims, o – paukščiams, kurie čia įkliūva nuo rugpjūčio pabaigos iki lapkričio vidurio. Lankytojai netruko sužinoti, jog Ventės rage sparnuočių gaudymui naudojamos šešios pagrindinės gaudyklės.

Didžiausios jų stulpų aukštis siekia 25 metrus ir beveik prilygsta devynaukščiam namui. Jos plotis – 69 m, ilgis – 113 m. V.Jusys pabrėžė, kad tai yra didžiausia paukščių gaudyklė pasaulyje. Į gaudykles įkliuvę paukščiai žieduojami, paskui paleidžiami.

"Ar žinote, kodėl žieduojami paukščiai? Ogi tam, kad žinotume, kur jie skrenda, kokiu greičiu. Juk anksčiau net mokslininkai galvojo, kad paukščiai rudenį į mėnulį išskrido arba į dumblą sulindo iki pavasario. O dabar, kai jiems ant kojos uždedamas žiedelis, galima sužinoti visą jų maršrutą. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje, kai jūs dar tik pradėjote atostogauti, lietuviški varnėnai jau buvo už tūkstančio kilometrų nuo čia", – vaikams pasakojo V.Jusys.

"Lietuvius" keičia "svetimšaliai"

Humoro jausmo nestokojantis ornitologas porino, jog, nepaisant to, mes matome ir vėliau aplinkui šmirinėjančius varnėnus, tai esą "rusai" ir "suomiai" (t. y. tie varnėnai, kurie skuba į žiemavietes per mūsų šalį iš Rusijos ir Suomijos). Jie irgi greitai palieka Lietuvą.

Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir vis dar iki galo neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš Lietuvos, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais.

"Rekordinę dieną virš Palangos (paukščiai skrenda netoli jūros pakrantės, kad turėtų galimybę krante pailsėti) praskrenda trys milijonai paukščių. Jie skrenda nepertraukiamu srautu. Kuo stipresnis vėjas, tuo jie skrenda žemiau", – teigė ornitologas.

Kur paukščiai skrenda? Kaip mūsų krašto paukščiai atsiduria žiemavietėse? Kaip net mažiausi sparnuočiai per palyginti trumpą laiką įveikia didelius atstumus, perskrenda jūras ir dykumas? Ar į veisimosi vietas sugrįžta tie patys paukščiai? Kiek jų grįžta iš tolimų kelionių? Ar jie nekeičia migracijos kelių? Į visus šiuos klausimus tyrinėtojai vis dar tebeieško atsakymų.

Paukščiai garsino Lietuvą

Vaikai išgirdo, kad V.Jusys per savo darbo praktiką yra sužiedavęs 750 tūkst. paukščių ir nuo žieduotojo rekordininko legendinio Ventės rago ornitologo 91-erių Leono Jezersko dar atsilieka keliais šimtais tūkstančių, o kad jį pasivytų bei aplenktų, prireiks 5–6 metų įtempto darbo.

"Ar žinote, kas ant paukščio žiedo užrašyta? Žiedavimo stoties numeris, Zoologijos muziejus, Kaunas, Lietuva". Taip rašoma, nes Kaune yra žiedavimo centras. Įdomu tai, kad tarybiniais laikais ant žiedo buvo užrašyta "Lituania". Įsivaizduojate, ne tik "Žalgiris" garsino Lietuvą tuo metu, bet ir mes per paukščius. Mūsų žieduoti paukščiai išnešiojo Lietuvos vardą, kad ir ant mažiuko žiedo, po visą Europą, Afriką ir Aziją", – vaikams pasakojo V.Jusys.

Mažieji lankytojai sužinojo, kad toliausiai žiemoti nuskrenda gandrai – į Pietų Afriką, už 10 tūkst km. Jie skrenda per Baltarusiją, kiti – Lenkiją, Kaliningradą, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją, Izraelį, Egiptą, nuo kurio dar 6 tūkst. km, kol pasiekia Pietų Afriką.

"Gandrai jau beveik visi išskridę ir po dviejų savaičių jie jau bus Ukrainoje. Pakeliui jų laukia Sirija. Ne pati geriausia vieta, jau mačiau internete kraupių nuotraukų su nušautais gandrais. Jie fotografuojasi su nukautais paukščiais, kaip lietuviai su karosais, lydekomis, šamais. Ir apskritai Pietų Afrikoje paukščius naudoja tam, kam lietuviai žuvytes, tai yra maistui. Dar suprasčiau afrikiečius, gal jie valgyti neturi ko, bet mūsų vieversius medžioja Italijoje, prancūzai iššaudo milijonus strazdų. Galima sakyti, kad lietuviai labiausiai paukščius mylinti tauta", – sakė ornitologas.

Vaikai išgirdo, kad Lietuvoje yra 21 tūkst. gandralizdžių, Lenkijoje – 40 tūkst., bet jų teritorija 5 kartus didesnė nei Lietuvos. Latvijoje yra apie 10 tūkst. gandralizdžių. Be to, gandras yra Baltarusijos, Lietuvos ir Vokietijos nacionalinis paukštis.

Žvėrys irgi skraido

Uostamiesčio trečiokai sužinojo, kad į paukščių gaudykles pakliūva ne tik sparnuočiai. Netikėti "belaisviai" neretai nustebina paukščių žieduotojus.

"Ar žinote, kas dar pakliūva į šiuos tinklus? Taip, pasitaiko ir drugelių. Prieš trejus metus, kai buvo labai karšta, gaudyklėse įstrigo šimtai tūkstančių "malūnsparnių". Nežinote, kas yra "malūnsparniai"? Taigi – laumžirgiai. Buvo net juoda nuo jų gausos. Teko pjaustyti tinklus, kad juos išgelbėtume. Vargome, kol jie išskrido, drugelius irgi vakare išleidžiame", – pabrėžė V.Jusys.

Na o gaudyklėse neretai pasitaiko varlių, rupūžių, žalčių. Įkliūva ir barsukai, usūriniai šunys, lapės, šeškai, kiaunės, šermuonėliai, žebenkštys, voveraitės ir net ežiai. Su šitais – sunkiausia, vaikams pasakojo V.Jusys, nes tas padarėlis su dygliais, ne taip lengva jį iškrapštyti iš gaudyklės.

"Plėšrūnus "deportuojame", išvežame už kelių kilometrų ir paleidžiame, tegul ten žiurkes gaudo. O nuo vasaros vidurio iki dabar gaudyklėse dominuoja paukščiai. Nors pro Ventės ragą skrenda ne tik paukščiai, bet ir žvėrys. Žinote, kokie žvėrys skraido? Teisingai, šikšnosparniai. Šiemet jų kaip niekad daug, nuo rugpjūčio pirmosios sužiedavome pusantro tūkstančio šikšnosparnių. Gavome žinią, kad pernai mūsų žieduotas šikšnosparnis sugautas Didžiojoje Britanijoje. Jis per Lamanšą turbūt pats perskrido ar sėdo į kokį keltą", – pokštavo gamtininkas.

Paukščiukas delne

V.Jusys vaikams papasakojo ir apie pačius mažiausius Lietuvos paukščius – nykštukus, kurie sveria vos 5 gramus. Spalio mėnesį į gaudykles jų įkliūva po kelis šimtus kasdien.

"Būna tokių atvejų, kai juos tik sužieduotus po kelių dienų aptinka Gotlando saloje už kelių šimtų kilometrų nuo čia. Jei tik papučia stipresnis 15–20 m/s vėjas, tai jie ne savo noru per Baltijos jūrą skrenda, net mūsų žiedeliai nepadeda. Nemažai jų jūroje žūsta. O labai seniai, gal prieš 30 metų, į gaudyklę pakliuvo pats greičiausias paukštis pasaulyje – sakalas keleivis, kuris gaudydamas kokį nors tilviką skrenda net 300–360 km/h greičiu", – teigė paukštininkas.

V.Jusys sakė, kad greičiausiam pasaulio paukščiui uždėjo žiedą ir paleido, o po keturių mėnesių gavo laišką iš Vokietijos, kuris gamtininkus labai nustebino.

"Laiške buvo parašyta, kad mūsų sakalas uždarytas į "kalėjimą". Pasirodo, jis įkliuvo Leipcigo (Vokietija) geležinkelio stotyje, kur vaikėsi balandį. Nerado išėjimo, ėmė blaškytis po patalpą, jį sugavo ir uždarė už grotų. O žinote, kodėl uždarė? Nes viršijo greitį. Neturėjo už ką baudą susimokėti ir atidirbo vargšelis eksponatu zoologijos sode. Dar prieš keliolika metų buvo gyvas. Plėšrūs paukščiai, beje, ilgai gyvena, net iki 50 metų, o ereliai – ir iki šimto", – savo žaismingą pasakojimą trečiokams tęsė V.Jusys.

Tačiau kulminacija mažųjų lankytojų dar laukė. Ornitologas, sužiedavęs paukščiuką, vėl juokaudamas ištarė burtažodį – "miegok" ir įteikė arčiausiai stovinčiam trečiokui į ranką ant nugaros apverstą sparnuotį. Jis gulėjo tarsi miegodamas, o ta galimybė delne palaikyti gyvą paukštį vaikams sukėlė audringas bei džiugias emocijas. Iš tokių mažų detalių ir kuriamas Ventės rago stebuklas.