Pasak pranešimo, viceministras nurodė pasitraukiantis dėl asmeninių priežasčių, jis planuoja toliau tęsti savo veiklą žemės ūkio versle ir baigti doktorantūros studijas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre.

Pasak ministerijos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dėkoja P. Astrauskui už „nuoširdų, profesionalų darbą bei linki ir toliau savo veikla prisidėti prie šalies žemės ūkio ir ūkininkų gerovės“.

„Per pusantrų metų darbo ministro politinėje komandoje gavau išskirtinės ir įdomios patirties. Praėję metai buvo intensyvūs ir kupini iššūkių: kartu su komanda įveikėme COVID-19 pandemijos padarinius, vėliau susidūrėme su sunkumais, kuriuos patyrė Lietuvos žemdirbiai dėl karo Ukrainoje. Esu ypač patenkintas, kad turėjau galimybę prisidėti prie svarbiausio žemdirbiams dokumento – strateginio plano – parengimo“, – pranešime cituojamas P. Astrauskas.

P. Astrauskas kuravo tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės sektorių.

P. Astrauskas yra dirbęs bendrovėse „Groward“, „Agrowill Group“, „Želsvelė“, Žemės ūkio rūmuose.

„Taip sudaromos sąlygos paramą gauti ypatingai smulkiesiems šiltnamių turėtojams“, –  trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė P. Astrauskas.

Jis teigė, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane numatyta šiltnamių ūkiams skirti daugiau negu 7 tūkst. eurų už hektarą (daugiau nei 70 centų už kvadratą) paramos, o šį dydį peržiūrėti būtų galima ne anksčiau kaip 2025 metais. 

„Ateinančiame laikotarpyje uždaro grunto šiltnamiai galėtų gauti apie 7–7,5 tūkst. eurų už hektarą. Jei šiltnamių plotas toliau mažės ar bus kokie nors persiskirstymai, ta išmokų suma gali didėti iki 30 proc.“, – teigė viceministras.

„Tai ne trumpalaikiams svyravimams kompensuoti priemonė, ji ilgalaikė ir bus taikoma visą laikotarpį, nepriklausomai, kokios sąlygos bus rinkoje ir kokie bus energetiniai kaštai“, – pridūrė jis.  

Lietuvos daržovių augintojai sako, kad kai kurie šalies šiltnamiai tenkinasi 1–3 proc. pelnu arba dirba į minusą, todėl atsisako energijai imlių daržovių auginimo. Jie prašo valstybės paramos, kitaip teigia galintys bankrutuoti. 

Įmonės „Evaldo daržovės“ direktorius Evaldas Masevičius tvirtina, kad dabar šiltnamių situacija yra „labai liūdinanti“, o bendrovės „Anykščių daržovės“ vadovas Valdemaras Juška prognozuoja, kad šie metai bus patys blogiausi – jeigu valstybė neskirs paramos, bus dar viena šiltnamių bankrotų banga.  

„Toliau dirbame ant išgyvenimo ribos su 1–3 proc. pelnu, kai kurie šiltnamiai dirba į minusą. Ūkiai jau atsisakinėja mažai pelningų produktų, kurie imlūs energijai, trumpina auginimo sezoną, dėl ko kyla kainos ir ima trūkti daržovių. Tai nereiškia, kad mes jos negalime užauginti, o reiškia, kad mes nebegalime išgyventi“, – komitete kalbėjo E. Masevičius.

„Kelnės mums jau numautos, nebėra ko nusimauti“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiltnamių verslo situacija išaugus energijos kainoms yra labai liūdinanti: „Konkurencinė kova su kaimyninėmis šalimis nelygi ir jai įtakos turi PVM tarifai, kurie pas kaimynus siekia nuo 0 iki 9 proc., o Lietuvoje – 21 proc.“ 

Anot E. Masevičiaus, į Lietuvą važiuoja produktai iš tų šalių, kur labiau remiami šiltnamiai ir yra mažesnis PVM. 

„Šiaurės šalyse mokamos 8–9 eurų už kvadratą išmokos už šiltnamiuose auginamą produkciją, Lietuvoje – 70 centų“, – kalbėjo E. Masevičius.

Įmonės „Anykščių daržovės“ vadovas V. Juška, pasak kurio, įmonė Anykščiuose yra didžiausias darbdavys, sako, kad šie metai bus patys blogiausi.

„Jeigu nepadės šiais metais, gal dar kitais, bus antra šiltnamių bankrotų banga, nes nei iš praėjusių metų, nei iš anksčiau neturime atsargų“, – komitete pareiškė jis.  

Ūkininkas skaičiuoja, kad šiltnamių turėtojai per metus sumoka 6 mln. eurų mokesčių valstybei, tuo metu valstybė jiems neranda lėšų paramai. Pasak jo, visiems asociacijai priklausantiems šiltnamių ūkiams reiktų 1,7 mln. eurų.

Pasak jo, šiemet, lyginant su praėjusiais metais, susietoji parama šiltnamių sektoriui sumažėjo keturis kartus – iki 350 tūkst. eurų: „O viskas pabrango“.

Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, šiltnamių renovacija iki 2015 metų „didžiąja dalimi“ buvo atlikta valstybės lėšomis, – 2021–2022 metais ūkiams skirta 16 mln. eurų. 

Komiteto vadovas skaičiavo, kad pernai biokuras, naudojamas šiltnamių šildymui, kainavo 26,8 euro, o šiemet –  23,8 euro už megavatvalandę.

„Todėl prašyčiau šiltnamininkų pripažinti tai, kas yra tiesa“, –  teigė jis. 

Viceministras P. Astrauskas pabrėžė, kad 2019–2022 metais šiltnamių plotai susitraukė 7 proc., tačiau derlius nemažėjo. „Derlius kasmet vis didesnis buvo ir pernai siekė 35 tūkst. tonų“, – parlamentarams teigė viceministras. 

P. Astrauskas trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) parlamentarams pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) jau suplanuotas pagalbos priemones paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams. Pasak viceministro, išmokos būtų skiriamos pagal kovą, balandį ir gegužę ūkininkų patirtus nuostolius – numatoma kompensuoti iki 70 proc. augintojų kaštų pašarams.

„Pagal tai, kokias priemones esame dabar numatę, ir kiek apskaičiuota paramos, kurią galėtume išmokėti greitu metu, numatytas paramos teikimo modelis mokėti pagal 2022 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais sunaudotų pašarų kiekį ir kainos pabrangimą, finansuojant iki 70 proc. pabrangusių pašarų kainos“, – KRK nariams teigė P. Astrauskas.

Jo teigimu, broilerių augintojams numatyta 2,2 mln. eurų, kiaulių – iki 3 mln. eurų, o kiaušinių gamintojams – apie 1,4 mln. eurų parama. Ją apskaičiuojant būtų vertinami tik trijų pavasario mėnesių kaštai. Šios lėšos Lietuvai numatytos Europos Sąjungos krizių rezerve, kurį galima panaudoti dėl Ukrainoje kilusio karo.

Bendrai, pasak P. Astrausko, kiaulininkystės sektorių iš viso pasieks apie 9 mln. eurų parama, naujai apskaičiuotus 3 mln. eurų pridėjus prie jau numatytų 6,2–6,3 mln. eurų.

„Bendroje sumoje galėtume įvardyti apie 9 mln. kiaulienos sektoriui“, – teigė viceministras.

Kartu jis paminėjo, kad ŽŪM skaičiuoja, kokią finansinę pagalbą reiktų numatyti ir šiltnamių sektoriui.

„Jiems, ypač žiemą, buvo pabrangusios visos energijos sąnaudos. Kol kas negaliu įvardyti, kokios tai sumos būtų, bet preliminariai tai galėtų siekti 5–7 mln. eurų paramos“, – parlamentarus informavo P. Astrauskas. Kuriems kitiems sektoriams taip reiktų finansiškai padėti, ŽŪM atstovo teigimu, kol kas numatyti sunku dėl duomenų trūkumo, tačiau ministerija aiškinasi, kaip galėtų padėti ir kitoms žemės ūkio šakoms.

Vis dėlto jis akcentavo, kad finansinių galimybių paremti visus šalies ūkininkus ministerija neturi.

„Jei kalbėtume apie visus ūkininkus, informuoju, kad finansinių galimybių paremti visus ūkininkus neturėsime, kadangi Lietuvoje turime virš 120 tūkst. ūkininkų ir, norint suteikti reikšmingesnę paramą bent vienam iš tų ūkininkų, finansinės galimybės mums to kol kas neleidžia“, – kalbėjo P. Astrauskas.

„Jei norėtume paremti bent vieną ūkininką kaip fizinį asmenį 1 tūkst. eurų, mums reikėtų apie 120 mln. eurų ir daugiau. Kol kas tokių pinigų tikrai nerandame“, – teigė viceministras.

Parama kiaulių ir paukščių augintojams numatyta iš Europos Sąjungos krizių rezervo – jo lėšomis bus finansuojamos lengvatinės paskolos ūkininkams, jis sudarys apie 23–25 mln. eurų. ŽŪM iki birželio taip pat ketina įsteigti specialų rizikos valdymo fondą, kurio lėšos būtų naudojamos ištikus krizėms ateityje.

Paulius Astrauskas įsitikinęs, kad dabar ūkininkams turėtų būti svarbiau optimizuoti sąnaudas ir neskubėti siekti maksimalių rezultatų, juo labiau, kad pavasarį prognozuojama sausra.   

„Šiai dienai vertėtų susilaikyti nuo didesnių investicijų valdant savo rizikas ir turėti žymiai geresnį pelningumą, negu siekti maksimumo ir stebėti rinkoje kylančias kainas. Ar mes tikrai turime investuoti daugiau, ar turime siekti maksimumo? Siekdami maksimumo didiname tik savo gamybos apyvartą, techninį pelningumą“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje aptariant situaciją žemės ūkyje trečiadienį teigė P. Astrauskas.  

Pasak jo, ūkininkai rizikuoja siekdami didelių apyvartų. 

Turime suvokti, kokia kaina norime išmaitinti pasaulį.

„Turime suvokti, kokia kaina norime išmaitinti pasaulį. Lietuvos pajėgumai užauginti 5-6 mln., iki 7 mln. tonų grūdinių kultūrų. Ar tai turi reikšmingą įtaką pasauliniam badui? Greičiausiai, kad neturi, nes kiekiai ir apimtys nedidelės. Tai yra ūkininkų rizikos kaina“, – kalbėjo viceministras.  

Jis, be kita ko, įspėjo, kad žemdirbių laukia sunkus pavasaris, nes prognozuojama sausra. 

„Gamybinės investicijos yra pabrangusios du kartus, iki trijų kartų, lyginant su standartinėmis technologijomis, kurias ūkininkai taikė anksčiau... Rizika padidėjusi kelis kartus, derlingumas, tikėtina, nebus didesnis, o bus ir net mažesnis, nes JAV ir Europos Sąjungos meteorologinių tarnybų prognozės rodo, kad pavasarį Europoje prognozuojama sausra“, – pranešė P. Astrauskas. 

Pirmas kuruos tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės sektorių, antrasis bus atsakingas už Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos bei tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimą. 

„Sustiprinome savo komandą ūkininkais praktikais, kurie turi daug patirties ir žinių srityse, kurios yra labai aktualios ir jautrios. Tikiu, kad taip dar labiau sustiprinsime dialogą su ūkininkų bendruomene“, – pranešime teigė ministras Kęstutis Navickas.

P. Astrauskas yra dirbęs bendrovėse „Groward“, „Agrowill Group“, „Želsvelė“, Žemės ūkio rūmuose. 

E. Giedraitis dirbo žemės ūkio kooperatyve „Aruodai“, Lietuvos ūkininkų sąjungoje. Jis yra Jurbarko rajono tarybos narys, anksčiau buvo rajono vicemeras.

Žemės ūkio viceministru taip pat dirba Donatas Dudutis. Gruodžio pradžioje dėl asmeninių priežasčių iš viceministro pareigų pasitraukė Paulius Lukševičius.