Pasak Finansų ministerijos Investicijų departamento direktoriaus Pauliaus Baniūno, reikalingos lėšos Gedimino kalno tvarkymui bus žinomos tada, kai konkursą laimėjęs projektuotojas pateiks techninį planą.

„Šiuo metu yra pakartotinai paskelbtas Gedimino kalno kompleksinio sutvarkymo projektavimo paslaugų pirkimas, ir būsimų darbų tiksli kaina nėra aiški. Tai priklausys nuo projektuotojo siūlomo tvarkybos darbų metodo, turės būti atsižvelgiama į atliktus geologinius, geodezinius bei statybinius tyrimus bei į skirtingą kalno šlaitų situaciją ir specifiką. Tuomet Finansų ministerija kartu su Kultūros ministerija ieškos finansinių galimybių Gedimino kalno tvarkymo darbams“, - Eltai sakė P. Baniūnas.

Numanoma, kad Gedimino kalnui sutvarkyti gali reikėti iki 30 mln. eurų papildomai. Pasak Kultūros ministerijos kanclerio Laimono Ubavičiaus, ši suma suskaičiuota pagal šiaurės vakarinio šlaito ilgalaikio sutvarkymo projektą. Jis teigia, kad 30 mln. eurų galėtų būti skirta iš ES lėšų.

Pasak Finansų ministerijos, minėti šiaurės vakarinio šlaito tvarkymo darbai taip pat buvo finansuoti iš ES - tuomet apie 3 mln. eurų buvo paimti iš Aplinkos ministerijai skirtų ES fondo lėšų. Teigiama, kad iš Kultūros ministerijai skirtų lėšų 2,5 mln. eurų bus skirti Gedimino kalno aikštelės tvarkybai.

Kaip jau buvo skelbta, praėjusią savaitę Lietuvos nacionalinis muziejus pakartotinai paskelbė Gedimino kalno kompleksinio sutvarkymo projektavimo paslaugų pirkimą. Konkursą laimėjęs tiekėjas per 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo įsipareigoja parengti pietrytinės kalno dalies sutvarkymo darbų projektą. Lygiagrečiai, tik per ilgesnį - 15 mėnesių nuo sutarties pasirašymo - laikotarpį, turės būti parengtas ir visos likusios kalno dalies sutvarkymo darbų projektas. Pietrytinės dalies prioritetas išskirtas, atsižvelgus į šios kalno dalies sudėtingumą. Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 m. pabaigoje.

„Mes esame labai dideli ES ir sanglaudos politikos fanai. Puikiai suprantame, kad tai svariai prisidėjo prie mūsų ekonomikos ir socialinio gyvenimo gerėjimo. (...) Drauge su ES fondų pagalba įgijome daug patirties, kaip įgyvendinti investicines paslaugas, kaip spręsti problemas su kitomis valstybėmis“, - sakė P. Baniūnas.

Vis dėlto, jo manymu, vienas didelį nerimą keliančių aspektų - mažėjantis ES sanglaudos politikos finansavimas, dėl kurio bus sunkiau pasiekti šalies tikslus.

„Mūsų laukia labai daug rimtų iššūkių, jie yra ne ką mažesni nei pasibaigusio laikotarpio (2007-2013 m. - ELTA) pabaigoje - dideli iššūkiai transformuojant mūsų ekonomiką į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. Mes įžvelgiame realią riziką, kad dėl įvairių sunkumų nepasieksime 100 proc. susilyginimo (pagal BVP vienam gyventojui. - ELTA) su ES vidurkiu“, - teigė Finansų ministerijos atstovas.

Jo nuomone, ES sanglaudos politikos finansavimo mechanizme būtina įdiegti daugiau lankstumo, kad būtų galima lanksčiau reaguoti i socialinius ir ekonominius pokyčius, o ES finansavimo programavimo procesas turėtų būti supaprastintas.

P. Baniūno nuomone, didžiausia problema Lietuvoje, kuri yra pažymima ir EK vertinimuose, - regionų skirtumai. Vilnius ir Kaunas priskiriami vienam regionui, visa likusi Lietuva - kitam regionui. Vienas būdų, kuris padėtų spręsti regioninę atskirtį, pasak P. Baniūno, - regionų reformos iniciatyva.

Kaip EK pažymėjo su 2021-2027 m. sanglaudos politikos finansavimu susijusiose gairėse, Lietuvoje įmonės yra gana mažos ir nepakankamai integruotos į vietos bei tarptautinius klasterius ir pasaulines vertės grandines. Startuolių ekosistema yra palyginti nauja ir dinamiška ir ją reikia toliau plėtoti, tačiau perėjimą prie naujų technologijų Lietuvoje stabdo silpnos inovacijos ir menkas įmonių darbuotojų skaitmeninis raštingumas.

Lietuvos ekonomikoje vis dar suvartojama santykinai daug energijos: energijos suvartojimo lygis gerokai viršija ES vidurkį, nors numatoma, kad šalis viršys nustatytus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo 2020 m. tikslus.

EK pažymi, kad Lietuvos transporto infrastruktūra vis dar toli gražu nesiekia ES vidutinių standartų, kiek tai susiję su tinklo plėtra, investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas, anglies dioksido išmetimu ir sauga, nors aprėptis ir kokybė per pastaruosius kelerius metus labai pagerėjo.

Visuomenė senėja, o emigracija yra didelė. Vienas iš iššūkių - kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Komisijos vertinimu, švietimo ir mokymo sistemoje taip pat yra spręstinų uždavinių. Oficialios vaikų priežiūros paslaugų teikimo aprėptis yra maža. Vis dar esama užimtumo skirtumų, susijusių su kvalifikacijos lygiu ir negalia. Mažai dalyvaujančių suaugusiųjų mokymosi programose. Tebėra didelių teritorinių skirtumų.

Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliai yra dideli. Trūksta socialinio būsto.

EK atkreipia dėmesį ir į prastus sveikatos priežiūros rezultatus. Sveikatos priežiūros sektoriuje vis dar yra efektyvumo trūkumų, mažai galimybių gauti ilgalaikės priežiūros paslaugas.