Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Vytautu Plunksniu, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininku, Žygimantu Mauricu, „Luminor“ banko vyriausiuoju ekonomistu ir Pauliumi Čiulada, „Verslo žinių“ rinkų ir finansų skyriaus redaktoriumi.

– Šiandien Frankfurto, Londono, Paryžiaus biržų indeksai krito vidutiniškai 3,5 proc. Tokijo biržos indeksas trumpam buvo smukęs net 7 proc., bet darbą baigė 4,7 proc. Kritimu. Honkongo rinka išgyveno blogiausią dieną nuo 2015 m. vasaros – 5 proc. nuosmukis biržai užsidarant. Biržos indeksas rodo svarbiausių bendrovių akcijų kainų pokytį ir dabar matome tokį kritimą. Pone Mauricai, kuo jūs tai aiškinate?

Ž. Mauricas: Aš aiškinčiau tuo, kad investuotojai buvo praradę baimės jausmą ir buvo užsnūdę. Yra toks labai geras VIX indeksas, dar vadinamas baimės indeksu, ir jis sausio mėnesį buvo pasiekęs visų laikų žemumas. Šiuo atveju investuotojus galėtume palyginti su triušiu, kuris atsipūtęs guli po medžiu. Staiga ant jo užkrenta lapas – triušis supanikuoja ir išsigąsta, kiti išsigąsta, kad triušis išsigando ir t.t.  Taigi ir šiuo atveju, manau, turėjome labiau techninę korekciją rinkose, tačiau išsigando beveik visi. Visi puikiai žinojo, kad kažkada tas atsipalaidavimo ir nebijojimo laikotarpis vis tiek baigsis, ir tai suvokę investuotojai supanikavo. Manau, kad šių dienų kritimų priežastis pirmiausiai yra emocinė, kurią iššaukė būtent baimės nebuvimas akcijų rinkose.

V. Plunksnius: Kas sukėlė šį kritimą, kol kas tikrai niekas nežino. Žiniasklaida suskubo rašyti skambias antraštes ir kelti versijas. Norint išsiaiškinti, kas sukėlė tą nuosmukį, reikia žiūrėti platesnį kontekstą: pastaruosius 6-7 metus bulių rinkoje akcijos iš esmės tik brango, su mažomis išimtimis. Rinkų kritimai yra natūralus dalykai. Kodėl šįkart taip nutiko – neaišku, bet ir nerimauti, manau,  tikrai nėra dėl ko. Amerikos indeksai pakilę virš 200 proc. nuo savo žemumų per praėjusią krizę, Europoje – virš 100 proc. Viskas yra gerai.

Manau, kad šių dienų kritimų priežastis pirmiausiai yra emocinė, kurią iššaukė būtent baimės nebuvimas akcijų rinkose.

– Pone Čiulada, kaip jūs vertinate? Kokio priežastys?

P. Čiulada: Pirmas toks nerimo signalas buvo penktadienį galbūt, kai JAV pasirodė darbo rinkos duomenys, kurie iš tikrųjų buvo labai geri – jie viršijo lūkesčius. Tačiau rinka tai priėmė kaip signalą, kad tai gali paskatinti spartesnį palūkanų kėlimą. O spartesnis palūkanų kėlimas nelabai patinka akcijoms – tai priimama kaip ženklas, kad ekonomika bus ribojama.

Ž. Mauricas:  Tai gali būti triušiui ant nosies užkritęs lapas, bet aš manau, kad lėmė labiau techninės priežastys, nes investuotojai dabar paniškai ieško grąžos. Centriniai bankai Japonijoje, ypač euro zonoje, turi nulines ar netgi neigiamas palūkanas ir paprasčiausiai nėra kur investuoti. Baimės indeksas yra tarsi draudimo kaina nuo galimo akcijų kainų kritimo. Vieni parduoda tą draudimą, o kiti perka. Kaip ir bet kurioje draudimo rinkoje tie, kurie parduoda, šiek tiek užsidirba iš to. Dėl to tas indeksas taip ir krito, nes jį parduodančių buvo labai daug. Kai prasidėjo ta mini panika, parduodančių draudimą nebeliko, dingo ar netgi bankrutavo, o tų, kurie perka, labai išaugo. Būtent tai lėmė to indekso kilimą. Kadangi kyla baimės indeksas, krenta akcijų vertė.

– Jungtinių Valstijų Federalinis rezervų bankas planuoja didinti bazinę palūkanų normą kelis kartus – iki 2,5 proc., tai iš esmės tai yra daroma dėl to, kad ekonomika auga, mažėja nedarbas, kuriasi naujos darbo vietos ir t.t. Vadinasi, gera žinia, skatina blogus procesus akcijų nuvertėjimu, pone Čiulada?

P. Čiulada: Finansų rinkos tuo ir yra įdomios, kad tą pačią žinią vieną dieną jos gali vertinti teigiamai, kitą dieną – visiškai priešingai. Tie patys geri makroekonominiai duomenys vieną dieną gali paskatinti lūkesčius, kad palūkanos kils, bet kitą dieną tai gali būti įvertinta, kad dėl to augs baimės palūkanos ir bus ribojamas ekonominis augimas.

– Iš tikrųjų tam tikras paradoksas, kad dėl teigiamų įvykių ekonomikoje centrinis bankas gali didinti palūkanas tam, kad kreditai būtų brangesni ir bankinis sektorius daugiau uždirbtų, bet dėl to krenta akcijų vertė. Sudėtinga suvokti.

Ž. Mauricas: Akcijų rinkų pokytis, jeigu taip grubiai išvestume lygtį, tai yra skirtumas tarp lūkesčių ir realybės. Matyt, tie lūkesčiai buvo tokie, kad ir toliau centriniai bankai laikys ypatingai žemas palūkanų normas, pumpuos pinigus į rinką ir viskas toliau gražiai ir tolygiai augs kaip ir bitkoinas. Tai gal net irgi galima susieti su bitkoinu. Jo kritimas kažkaip priminė investuotojams, kad nebūtinai viskas tik auga – būna etapų, kad ir krenta. Palūkanų norma buvo prisiminta kaip galimas stabdis, kuris sumažins akcijų rinkų patrauklumą investuotojams.

– Ar yra kažkokių požymių, kad artimiausiu metu galėtų kilti tikra ekonominė finansų krizė? Kažkokie perkaitimai, burbulai, kurie būtų aiškiai matyti tiek JAV, tiek Azijoje, Europoje.

Ž. Mauricas: Visur. Visur tų burbulų pilna. Pradedant JAV nekilnojamojo turto rinka, akcijų rinka. Akcijų indeksas apskritai yra pakilęs į visų laikų aukštumas – pasiekęs beveik 3000. Niekas tokio nesitikėjo. Ir Lietuvoje mes turime bandymų pūsti vienus ar kitus burbulus. Apskritai visas pasaulis yra tarsi mažas burbuliukas, nes eilę metų po krizės buvo pumpuojami pinigai ir dabar tie pinigai ieško kažkokio grąžos. Tik kažkas pasiūlo grąžą – pinigai iškart keliauja ten ir kelia to turto kainas.

P. Čiulada: Norėčiau truputį paprieštarauti ponui Mauricui, nes aš manau, kad fundamentalių priežasčių dideliam akcijų kritimui nėra. Makroekonominiai duomenys yra puikūs, įmonių rezultatai viršija ekonomistų lūkesčius, verslo ir vartotojų indeksai yra aukštumose, infliacija daugelyje šalių vis dar yra nuosaiki. Aš manau, kad vis dar yra puiki terpė akcijų augimui.