Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ kalbėjo asmeninis treneris Paulius Velaikis.
„Norėjau būti kultūristu. Sverdamas 55 kg priaugau dar 50 kg, bet žiūrėdamas į vaizdą veidrodyje mačiau, kad ten – toli gražu ne kultūristas. Kai supratau, kad bandau griauti savo kūno sistemą ir sulaužyti viską, kas man duota gamtos, nutariau, kad kovoti su gamta neverta – geriau jau eiti kartu su ja“, – prisimena P. Velaikis.
Iš šalies žiūrėdamas į žmones, kurie šešis kartus per savaitę eina į sporto klubą, asmeninis treneris teigia, kad jis mato tik energijos taškymą beprasmiams dalykams.
Nuolatinis sportas leidžia penkis ar dešimt metų jūsų organizmui būti maksimaliai aktyviam, bet tai vėlgi niekur nepanaudojama.
„[Jei kasdien vaikštote į sporto klubą], taip tik per anksti „nudėvite“ savo kūną. Nuolatinis sportas leidžia penkis ar dešimt metų jūsų organizmui būti maksimaliai aktyviam, bet tai vėlgi niekur nepanaudojama. Kas iš to, kad jūs nubėgate penkis kilometrus? Nuo to ne geriau nei visuomenei, nei jūsų šeimai. Geriau tokį atstumą pasivaikščiotumėte su vaikais, bent jau jie būtų laimingi. O dabar tuos kilometrus tiesiog bėgate vienas“, – mintimis dalijasi treneris.
P. Velaikis teigia pastebintis tarp moterų paplitusią siekiamybę būti itin lieknai. Anot trenerio, moters kūnas turi būti toks, kad ji galėtų jaustis energinga, kad tai netrukdytų jai gyventi ir leistų jai turėti vaikų bei juos užauginti.
„Aktyviausios mano klientės pagal tą stereotipą turi lengvą antsvorį, su kuriuo vis kovoja. Bet kai tik jos pasiekia savo svajonių formą, jų energija ima labai akivaizdžiai sekti. Tad klausimas, kas yra geriau: ar būti šiek tiek „išėjusiai“ už normos ribų, bet visiškai atlikti savo funkciją, ar būti tiesiog idealiai gražiai pagal stereotipą ir nuolat jausti energijos stygių“, – svarsto P. Velaikis.
