-
Savivaldybė: paveldotvarkos programa Kaune muša naujus rekordus 8
Daugiausia skiria paveldui
„Matau, kaip Laisvės alėjoje ir kitur žmonės šypsosi, pakėlę galvas į dailius pastatų fasadus, tad greitai mieste jų bus dar daugiau. Paveldotvarkos programai šiemet – turtingi metai. Planuojama, kad renovacijos sulauks ir miestą dar labiau papuoš pusšimtis pastatų: tarpukarį ir XIX amžiaus pabaigą menantys objektai, Žaliakalnio medinukai, maldos namai, kiti išskirtinės architektūros statiniai. Lėšos jau paskirtos. Beliko pasirašyti sutartis ir pradėti darbus“, – kalbėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Gegužę vykusiame tarybos posėdyje patvirtintas 2023-iųjų Kauno Paveldotvarkos programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašas. Ryškių pokyčių sulauks ir šviežiomis spalvomis išryškės 35 pastatai. Tarp jų – du medinukai. Dar 15 nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba pratęsta iš 2022 metais pradėtų projektų. Miesto dalinis prisidėjimas prie minėtų objektų atnaujinimo per šiuos metus iš viso sieks apie 2,6 milijonus eurų.
Kaip įprastai, per Paveldotvarkos programą tvarkomi architektūros objektų fasadai, įrengiamas dekoratyvinis apšvietimas, pastatai pritaikomi neįgaliųjų poreikiams, rengiami tvarkybos projektai.
Šiųmečiai rodikliai – rekordiškai dideli. Skaičiuojama, kad per visą laikotarpį nuo Paveldotvarkos programos pradžios (2016 m.) Kaunas jau prisidėjo prie 180 pastatų atnaujinimo – iš miesto biudžeto skirta per 3,9 mln. eurų.
Svarbus pastarųjų metų pasiekimas Paveldotvarkos programoje – vis intensyviau tvarkomi senieji Kauno medinukai.
Istorinių pastatų renesansas
Didelis šuolis pasiektas saugant ir restauruojant Pirmosios Lietuvos Respublikos talentingų architektų – Vladimiro Dubeneckio, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Felikso Vizbaro, Stasio Kudoko, Karolio Reisono, Aleksandro Gordevičiaus ir kitų – kūrinius.
Renovacijos sulauks net trys tarpukario ikonos, pelniusios Europos paveldo ženklą: A. Mickevičiaus g. iškilusi Valstybės draudimo įstaiga, o dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, legendiniai „Pienocentro“ rūmai šalia fontano Laisvės alėjoje bei Lietuvos sporto universiteto pagrindinis pastatas priešais atnaujintą Sporto gatvės aikštę. Naujai atgyjančių išskirtinės architektūros pastatų sąrašas tuo nesibaigia.
„Kaunas pastatė pirmą ir vienintelį šalyje stadioną, rekonstravo sporto halę, sutvarkė visą aplinką, atgaivino Ąžuolyno parką, o šalia dar kyla ir naujas Lengvosios atletikos maniežas. Norėtųsi, kad ir valstybė pasirūpintų savo objektais, bet kol kas mūsų mieste to nematyti, tad patys prisidėsime prie Sporto universiteto pastato atnaujinimo, kad šis neliktų nuošaly ir puoštų vaizdingą Žaliakalnio erdvę“, – pridūrė Kauno meras.
Naujam gyvenimui taipogi bus prikeltas kadaise dėl ypatingo neoninio fasadų apšvietimo ir garsinių filmų išpopuliarėjęs kino teatras „Daina“. Gedimino stulpai ir tautiniai motyvai išryškės ant vienos prabangiausių tarpukario vilų – žymiam Lietuvos diplomatui Petrui Klimui ir jo šeimai pastatytos „Eglutės“ Vaižganto gatvėje. Ties Karaliaus Mindaugo prospekto ir I. Kanto bei Nemuno gatvių sandūra stovintys ugniagesių „rūmai“ irgi atgaus autentiškas spalvas bei taps dar vienu iš tolo matomu miesto akcentu su specialiu fasado apšvietimu.
Sąraše ir du pastatai, menantys kur kas senesnius laikus: toliau renovuojama Vilniaus gatvės pašonėje esanti XVII a. barokinė Kauno Švč. Sakramento bažnyčia, planuojama atnaujinti XVI a. Šilainiuose iškilusį Linkuvos dvaro rūmų pastatą.
Ypatingas dėmesys medinukams
„Svarbus pastarųjų metų pasiekimas Paveldotvarkos programoje – vis intensyviau tvarkomi senieji Kauno medinukai. Numačius didesnį, iki 75 proc. siekiantį, finansavimą medinio paveldo atnaujinimui, stebime savotišką proveržį – praėjusiais metais jau renovuoti penki pastatai, o šiemet „prikelsime“ dar du“, – apie ypatingą dėmesį paveldinės architektūros objektams pasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pašnekovas tikisi, kad įsibėgėję pokyčiai paskatins ir kitus kauniečius pasirūpinti turimais mediniais dvareliais, vilomis, sodybiniais nameliais bei modernistiniais kotedžais.
Šiemet planuojama atnaujinti du Žaliakalnio medinukus: itin prastos būklės pastatą Žemaičių gatvėje 27 ir tarpukarinį nuomojamų butų pavyzdį Eglių gatvėje 5.
Jie papildys pirminę išvaizdą jau atgavusį architekto A. Jokimo namą (Minties rato g. 2), į kultūros vertybių sąrašą įrašytą pastatą Aukštaičių g. 36, dar penkis medinukus Kauko alėjoje, Minties rato, Aguonų ir D. Poškos gatvėse.
Daugiau informacijos apie Paveldotvarkos programą ir miesto skiriamą dalinį finansavimą galima rasti internete: paveldotvarka.kaunas.lt/.
-
Rekordiniai Kauno paveldotvarkos programos metai: atnaujinama keliskart daugiau pastatų 6
Dėmesys medinei architektūrai
„Šiemet startavome su patobulinta Paveldotvarkos programa. Šiek tiek supaprastinta tvarka pasiteisino su kaupu. Galime drąsiai sakyti – tai rekordiniai metai tiek sutvarkytais medinių ir mūrinių pastatų fasadais, tiek ir jiems skirtu finansavimu“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis.
Pasak jo, per septynerius programos gyvavimo metus Kaunas prisidėjo prie pusantro šimto pastatų atnaujinimo, tam skirdamas per 3 mln. eurų. Šiemet pasirašyta virš 60 sutarčių dėl medinių ir mūrinių fasadų sutvarkymo bei tvarkybos darbų projektų parengimo, o miesto prisidėjimas šiems darbams atlikti siekia 1,9 mln. eurų.
Galime drąsiai sakyti – tai rekordiniai metai tiek sutvarkytais medinių ir mūrinių pastatų fasadais, tiek ir jiems skirtu finansavimu.
Sąraše rikiuojasi ilga eilė architektūriškai reikšmingų ir daugeliui atpažįstamų objektų: Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir Kauno seserų benediktinių vienuolyno klebonija, tarpukario pažibos – Lietuvos sporto universitetas, „Pienocentro“ rūmai, „Dainos“ kino teatro pastatas.
Didelis šuolis pasiektas ir saugant bei restauruojant Kauno medinį paveldą. Iki šiol per Paveldotvarkos programą sutvarkyti vos du medinukai: architekto A. Jokimo namas, Minties rato g. 2, ir kultūros vertybių sąraše esantis pastatas Aukštaičių g. 36. Šiemet atnaujinami net 5 medinių pastatų fasadai Kauko alėjoje, Minties rato, Aguonų ir D. Poškos gatvėse.
Tęsia istorinių pastatų renesansą
Pirminis paveldotvarkos programos sąrašas šiemet keitėsi vos du kartus. Spalį jį papildė šimtametis gyvenamasis namas A. Mickevičiaus g. 17, Vilniaus gatvės pašonėje esančios barokinės Kauno Švč. Sakramento bažnyčios zakristijos, presbiterijos ir vakarinių fasadų tvarkybos darbai, taip pat Lietuvos sporto universiteto atnaujinimas.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Pokyčiams ruošiasi ir Nemuno gatvės pažiba – 1930 m. iškilusi gaisrinė arba vadinamieji Ugniagesių rūmai. Šiuo metu rengiamas tvarkybos darbų projektas, leisiantis tinkamai restauruoti išskirtinio pastato fasadus, dekoratyvines nišas.
Antradienį, gruodžio 20 d., Kauno miesto taryba patvirtino papildomą 56 tūkst. eurų finansavimą Kauno seserų benediktinių vienuolyno klebonijai. Taip pat proporcingai pakeistas finansavimas E. Ožeškienės g. 5 pastatui, savininkui nusprendus šiemet atlikti fasado darbus tik iš gatvės pusės, o vidinę dalį susitvarkyti atskiru projektu.
Kai kurie darbai persikelia į 2023-uosius dėl papildomai atliekamų polichrominių tyrimų, restauravimo metu aptiktų pastatų defektų, avarinės būklės balkonų ar sudėtingos situacijos rinkoje – statybinių medžiagų tiekimo, darbo jėgos sutrikimų arba vis dar vykstančių rangovų paieškų.
Po Naujųjų lauks naujų paraiškų
„Ši Paveldotvarkos programa patvirtina, kad savo miestą kuriame ir tobuliname visi drauge. Kauniečiai patys imasi tvarkytis savo pastatus, o miestas juos palaiko prisidėdamas finansiškai. Buvę pilki ir sunykę statiniai atsinaujina, įnešdami daugiau ryškių spalvų mūsų miesto architektūrai. Per paskutinius kelerius metus Kaunas tikrai išgražėjo ir tikiu, kad tai dar ne pabaiga“, – sakė meras Visvaldas Matijošaitis.
Kauno Paveldotvarkos programos 9-ąjį sezoną planuojama pradėti jau 2023-ųjų sausį. Į dalinį finansavimą pretenduoti gali pavieniai asmenys, įmonės ar pastatų bendrasavininkai, tarpusavyje sutarę atsinaujinti jiems priklausantį turtą.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Dalinis finansavimas skiriamas fasadų sutvarkymui, jų dekoratyviniam apšvietimo įrengimui, pastato pritaikymui neįgaliųjų poreikiams.
Jeigu atliekant darbus nekeičiamas fasado apdailos spalviškumas ir medžiagiškumas, programoje galima dalyvauti ir neturint techninio projekto bei statybos leidimo, kai tai leidžia Statybos įstatymas.
Medinių pastatų atnaujinimui skiriamas finansavimas siekia iki 75 proc. visų kaštų, o mūrinių statinių senamiestyje ir naujamiestyje tvarkybos darbams – iki 50 proc. Plačiau susipažinti Paveldotvarkos programa galima internete: paveldotvarka.kaunas.lt.
-
Kaunas toliau prisidės tvarkant aptriušusius pastatų fasadus 12
„Atnaujinti fasadą, pritaikyti pastatą žmonių su negalia reikmėms ar įrengti išskirtinį apšvietimą – visa tai galima padaryti bendradarbiaujant su miestu. Per programos gyvavimo laikotarpį daugiau kaip 100 apleistų pastatų fasadų pasikeitė neatpažįstamai“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Pasak jo, ši Kauno miesto savivaldybės iniciatyva tapo svarbiu impulsu gražinant centrinę miesto dalį. Per šiuos metus tikimasi sutvarkyti dar per dvidešimt pastatų. Jau startavo paraiškų priėmimas – dokumentų laukiama iki vasario galo.
Šiųmetė paveldotvarkos programos naujovė – galimybė į paramą pretenduoti ir Senamiestyje bei Naujamiestyje esantiems pastatams, neįrašytiems į Kultūros vertybių registrą.
„Tokiais atvejais bus finansuojami statybos darbai, kuriais pagerinama išorinių atitvarų ir kitų fasadų elementų techninė bei estetinė būklė, išskyrus apšiltinimą“, – aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Paraiškų dokumentai priimami Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriuje (J. Gruodžio g. 9, Kaunas). Jų laukiama darbo valandomis iki vasario 28 dienos.
Kauniečiai, besidomintys paveldotvarkos programa, kviečiami į nemokamą konsultaciją, kurioje bus pristatyta visa aktuali informacija bei pagrindiniai principai, atsakyti dažniausiai kylantys klausimai. Renginys vyks sausio 15 d., nuo 15 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje.
Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8-37 42 42 05) arba el. paštu kulturos.paveldo.skyrius@kaunas.lt. Prašymo formas, privalomų pateikti dokumentų sąrašą ir kitą aktualią informaciją galima rasti čia.
Jau šešerius metus vykdoma paveldotvarkos programa sulaukė palankių vertinimų ne tik iš pačių kauniečių, bet ir kitų šalies miestų. Be to, praėjusiais metais Valstybinė kultūros paveldo komisija skyrė padėką Kauno miesto savivaldybei už ženklų finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą bei minėtos paveldotvarkos programos įgyvendinimą.