Parlamentarai ketvirtadienį priėmė naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančias Kelių transporto kodekso pataisas: už balsavo 127 Seimo nariai, prieš buvo vienas, niekas nesusilaikė. 

Konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad pakeitimų laukė norintys kokybiškas paslaugas gauti žmonės ir taksi bei pavežėjai, norintys dirbti skaidriai. 

„Kai į rinką plūstelėjo vairuotojai iš trečiųjų šalių, gerai situacija neatrodė“, – Seimo posėdyje teigė jis. 

J. Razma taip pat pabrėžė, kad pataisos nebeleis pavežėjams važinėti taksi automobiliais su plafonais. Jis taip pat pripažino, kad pakeitimai apribos trečiųjų šalių piliečių galimybes teikti šias paslaugas.  

Konservatorius Vilius Semeška vylėsi, kad pavežimų rinkoje sumažėjus vairuotojų iš trečiųjų šalių pagerės klientų aptarnavimas.

„Nežinia, kaip ten sveikatos būklė pas juos yra, ar regėjimas, ar klausa geras, tačiau jie vairuoja mūsų gatvėse, stabdo eismą ir ta vairavimo kultūra ne visuomet yra tokia, kokios mes norėtume“, – sakė jis.

Vakar jau pasitikrinau patekdamas su „Bolt“ į avariją – vairuotojas mėgino per rakto skylutę patekti ten, kur automobilis niekaip netilptų.

 

Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad sugriežtinimai padidins vairavimo kokybę.

„Vakar jau pasitikrinau patekdamas su „Bolt“ į avariją – vairuotojas mėgino per rakto skylutę patekti ten, kur automobilis niekaip netilptų“, – Seime teigė A. Anušauskas.  

Ekonomikos komitete dirbantis Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad dabar licencijos išduodamos netikrinant, ar vairuotojas atitinka reikalavimus: „Pirma išduodama licencija, o paskui tikrinama, ar pavežėjas atitinka tuos reikalavimus“.

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas aiškino, kad pavežėjų problema yra daug didesnė nei kosmetiniai pataisymai, nes nesprendžiama mokesčių mokėjimo problema. 

Socialdemokratas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad taksi ir pavežėjų vairuotojai privalės turėti ne bet kokios, o B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Pataisos numato, kad nuo kitų metų Lietuvoje taksi ir pavežėjų paslaugas galės teikti tik tie vairuotojai, kurie turės galiojantį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą. 

Šis pakeitimas aktualus daug vairuotojų, nes Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, dabar su trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimais Lietuvoje važinėja apie penktadalis pavežėjų.

Taksi vairuotojai turės naudoti su spausdintuvu sujungtą taksometrą arba taksometrą ir kasos aparatą.

Seimas taip pat nustatė daugiau reikalavimų vairuotojams, norintiems tapti taksi vairuotojais ar pavežėjais, įtvirtinamos pareigos keleivių vežimo organizatoriams, pavėžėjamas, taksi vairuotojams, dispečerinėms bei įmonėms. Kaik urie reikalavimai įsigalios nuo šių metų gegužės 6-osios.  

Taip pat vairuotojams bus keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, kai prašys leidimo dirbti.

Pavėžėjai keleivių vežimo organizatoriui turės nurodyti savo sąskaitos numerį ir pateikti tai įrodantį dokumentą – banko išrašą. 

Dalius pavežėju dirba aštuonerius metus ir iki šiol dauguma keleivių atsiliepimų apie jį – teigiami.

Tačiau viešumoje – ne tokios geros istorijos. Teigiama, kad su pavežėjais neįmanoma susišnekėti lietuviškai ar angliškai, jie dirba nelegaliai, nemoka mokesčių ar net priekabiauja prie keleivių.

„Pats esu važiavęs iš oro uosto naktį ir susirūpinau, ar esu gerai prisisegęs, nes kitatautis vairuotojas kėlė labai įvairiausių klausimų“, – šnekėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Kad keleiviai jaustųsi saugesni, o pavežėjų ir taksi rinka esą būtų skaidresnė, valdžia užsimojo šias veiklas griežtinti. Susisiekimo ministerija parengė pataisas, o Seimas linkęs joms pritarti.

„Turime užtikrinti, kad kiekvienas vairuotojas, veždamas keleivius, atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, kad turėtų europinio standarto teises“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jau nuo Naujųjų metų pavežėjai ir taksi vairuotojai dirbti galėtų tik turėdami Europos Sąjungos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės arba Šveicarijos vairuotojo pažymėjimą. Trečiųjų šalių dokumentas nebetiktų.

„Tikrai labai sunku patikrinti, pavyzdžiui, Indijos pažymėjimų tikrumą. Nėra bendrų registrų, tai praktiškai – vizualinis patikrinimas“, – teigė Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Griežtėtų ir licencijos. Dabar užsienietis pavežėjas gauna leidimą vežti keleivius anksčiau nei įvyksta jo patikra.

„Žmogus vežioja keleivius, nors net neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Vėliau Migracijos departamentas ir policija jį gaudo gatvėse. Dabar bus taip, kad pirmiausia pateikus prašymą patikrinama, ar žmogus atitinka visas sąlygas, turi visus dokumentus. Tik tada bus išduodama licencija“, – sakė Seimo narys Gintautas Paluckas.

„Transporto saugos administracija turės naujų funkcijų ir galės užtikrinti kontrolę“, – nurodė M. Skuodis.

Pernai Transporto saugos administracija išdavė daugiau nei 7 tūkst. leidimų pavežėjams. Tačiau po policijos ir savivaldybių surinktų pažeidimų, licencijas sustabdė tik vienetams.

„Imamės priemonių įspėti ir stabdome. Jeigu pažeidimai nepašalinami, panaikiname tokius leidimus“, – aiškino G. Lukošius.

Pavežėjai įspėja, kad gali daugėti po pataisų sustabdytų ar visai neišduotų leidimų, o tai ir gera, ir bloga žinia keleiviams.

Jeigu sumažės užsieniečių vairuotojų, tai gali koreguotis kainos į didėjimo pusę, bet atsiminkime, kad saugumas irgi didės.

„Jeigu sumažės užsieniečių vairuotojų, tai gali koreguotis kainos į didėjimo pusę, bet atsiminkime, kad saugumas irgi didės“, – šnekėjo Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovas Dalius Rudokas.

Pavežėjai mato ir kitus siūlymus, kurie gali patuštinti jų pinigines. Atsiranda prievolė dėl techninės apžiūros, draudimo.

Dalis Seimo narių įsitikinę, kad pavežėjų rinkoje šešėlio nesumažės, nes problema sprendžiama ne iš tos pusės.

„Dabar yra taip, kad pavežėjai gauna pinigus ir dingsta nesumokėję mūsų šalies mokesčių. Jei sprendžiame problemą, tai iki galo“, – aiškino Seimo narys Valius Ąžuolas.

Galutinį sprendimą Seimas žada kitą savaitę.

Anot įstatymo iniciatorių, siūlymais siekiama mažinti šešėlį keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugų sektoriuje.

Už šias Susisiekimo ministerijos teikiamas Kelių transporto kodekso įstatymų pataisas po svarstymo antradienį balsavo 101 parlamentaras, susilaikė 11 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo.

Anot Susisiekimo ministerijos, dabartinė tvarka leidžia keleivius Lietuvoje vežti taksi įmonėms, kurios nėra registruotos ES arba EEE valstybėse. Pasak ministerijos, šiuo metu reikalavimas gauti leidimą taikomas tik vairuotojams, dirbantiems pagal individualią veiklą.

Naujasis reglamentavimas šią tvarką pakeistų ir įpareigotų juridinius asmenis, norinčius gauti leidimą Lietuvoje teikti taksi paslaugas, būti registruotiems ES ir EEE šalyse. Tokia tvarka, pasak ministerijos, padėtų užtikrinti teisingą informacijos pateikimą bei mokesčių sumokėjimą.

Kaip teigiama, gavusi informacijos apie pažeidimus Transporto saugos administracija (TSA) būtų įpareigota sustabdyti taksi įmonių leidimų galiojimą.

Pasak įstatymo iniciatorių, siūlymais siekiama mažinti šešėlį keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugų sektoriuje.

Konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, šie pakeitimai įneš daugiau aiškumo į taksi ir pavėžėjų rinką.

„Manau, labai svarbus reikalavimas, kad pavėžėjai turėtų ES ar NATO šalyje, taip pat Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Su (...) iš trečiųjų šalių gautais vairuotojo pažymėjimais negalės vykdyti veiklos. Atsiranda nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, taip pat draudimas tą patį automobilį naudoti ir taksi, ir pavėžėjų veiklai, taip pat sugriežtinimai dėl mokesčių mokėjimo“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje antradienį akcentavo J. Razma.

Komitetas trečiadienį pritarė socialdemokrato Gintauto Palucko siūlymui nuo kitų metų leisti Lietuvoje taksi ir pavežėjų paslaugas teikti tik tiems vairuotojams, kurie turės galiojantį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą. 

Šiuo metu dirbti pavežėju ar taksi vairuotoju gali bet kurios šalies vairuotojo pažymėjimą turintis užsienietis, pakanka dvejų metų stažo vairuojant B kategorijos transporto priemonę. 

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, dabar su trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimais Lietuvoje važinėja apie penktadalis pavežėjų.  

G. Paluckas iš pradžių siūlė naują tvarką įteisinti jau nuo šių metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų gegužės, kaip norėjo Vyriausybė. Pasak jo, licencijų atnaujinimas nėra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas.

„Bolt Lietuvos“ direktorius Andrius Pocevičius pareiškė, kad kai kuriuos duomenis įmonė turi apdoroti rankiniu būdu.

„Verslas savo pajėgumus planuoja metus į priekį. (...) Pernai turėjome 12 tūkst. aktyvių vairuotojų“, – komitete teigė A. Pocevičius.

Seime svarstomos Kelių transporto kodekso pataisos numato, kad ateityje taksi vairuotojai turės naudoti su spausdintuvu sujungtą taksometrą arba taksometrą ir kasos aparatą.

Taip pat siūloma nustatyti daugiau reikalavimų vairuotojams, norintiems tapti taksi vairuotojais ar pavežėjais, įtvirtinamos pareigos keleivių vežimo organizatoriams, pavėžėjamas, taksi vairuotojams, dispečerinėms bei įmonėms.

„Matome, kad dabar galiojanti sistema, kai nenaudojami kasos aparatai arba taksometras su spausdintuvu, sektoriuje leidžia apeiti reikalavimus apskaityti visas pajamas“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete, kur svarstyti taksi ir pavežėjų veiklos sugriežtinimai, teigė VMI Kontrolės departamento atstovas R. Puncevičiaus.

„Jeigu vertintume taksi paslaugas teikiančius asmenis, prieš šį posėdį paskaičiavau, kiek vidutiniškai per mėnesį deklaruoja gaunamų pajamų taksi vairuotojai – 410 eurų. Kadangi jie veikia su individualia veikla, iš šių pajamų jie turėtų padengti tiek kuro, tiek automobilio remonto, padangų keitimo išlaidas, mokestį dispečerinei“, – kalbėjo VMI atstovas. 

Tuo metu įmonės „Dallis“ valdomos taksi platformos „Etransport“ atstovas Virginijus Kukalis aiškino, kad kasos aparatus verčiant įsigyti taksi vairuotojams, juos turėtų įsirengti ir pavežėjai. Tačiau Ekonomikos komitetas tam nepritarė. 

Pasak R. Puncevičiaus, „Etransport“ neturi nė vieno registruoto taksometro.

VMI atstovas įsitikinęs, kad verslui dabar nėra sunku įsigyti patogų įrenginį, atstojantį kasos aparatus, – jis gali būti telefone, planšetėje ar net bankų mokėjimo kortelių skaitytuve.

R. Puncevičiaus teigimu, pavežėjų pajamos iki 2022 metų, kai jiems nereikėjo pateikti VMI deklaracijų, siekė maždaug 20 mln. eurų (2018 metais), o šiuo metu jos siekia apie 100 mln. eurų.

„Iš panašaus mokesčių mokėtojų skaičiaus“, – reziumavo R. Puncevičius.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo nuo šių metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų gegužės leisti taksi ir pavežėjų paslaugas teikti vairuotojams, turintiems galiojantį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą. 

Pasak G. Palucko, dabar Kelių transporto kodekso projekte numatomi pernelyg liberalūs reikalavimai, todėl jie sukuria nevienodas konkurencines sąlygas ir galimybes sukčiauti. 

Pasak jo, licencijų atnaujinimas nėra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas.

„Galima padaryti operatyviau. Tai nedidelė reforma“, – BNS teigė G. Paluckas. 

Seime svarstomos Kelių transporto kodekso pataisos numato, kad ateityje taksi vairuotojai turės naudoti su spausdintuvu sujungtą taksometrą arba taksometrą ir kasos aparatą.

Šiuo metu dirbti pavėžėju ar taksi vairuotoju gali bet kurios šalies vairuotojo pažymėjimą turintis užsienietis, pakanka dvejų metų stažo vairuojant B kategorijos transporto priemonę.

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, dabar su trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimais Lietuvos keliuose važinėja apie penktadalis pavežėjų.

Kaip teigiama Lietuvos savivaldybių asociacijos ketvirtadienį išplatintame pranešime, savivaldybių atstovai SAM turėtų kuo greičiau apsispręsti dėl to, koks bus pavėžėjimo modelis.

Gyventojus pavėžėti pas gydytojus specialistus iki artimiausių gydymo įstaigų Sveikatos sistemos įstatymas savivaldybes įpareigoja jau nuo šių metų liepos 1 dienos, tačiau, anot LSA, kol kas neišspręsti esminiai šios paslaugos teikimo klausimai.

„Matome didelę grėsmę, kad ši gyventojų teisė liks neužtikrinta, o lūkesčiai bus apvilti, jei Vyriausybė ir SAM nedelsiant neapsispręs dėl to, kas turi finansuoti šią paslaugą r kaip teisiškai ją reglamentuoti,“ – teigia laikinai LSA prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis.

LSA teigimu, jei paslauga taptų valstybės deleguota funkcija, jau dabar jai turėtų būti numatytas finansavimas, jei ji bus priskirta savivaldybėms, ją teikti nuo liepos 1 dienos bus sudėtinga, kadangi savivaldybės jau susiplanavo šių metų biudžetus.

Anot pranešimo, savivaldybės yra pasirengusios situaciją artimiausiu metu dar kartą aptarti su Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Vyriausybės ir SAM atstovais.

Kelionės su nepažįstamaisiais darosi vis populiaresnės tarp studentų. Jiems tai puiki alternatyva viešajam transportui, kai norima keliauti tarp miestų. Taip žmonės sutaupo laiko, pinigų ir turi galimybę pasiimti daugiau daiktų ar užmegzti naujų pažinčių.

Vis dėlto, toks keliavimo būdas ne pats saugiausias.

„Priekinėje sėdynėje sėdėjo ir autostradoje važiuojant pradėjo jai kojas graibyti. Tokie dalykai gal šiek tiek ir gąsdina, bet apsisaugau sėsdama į galą, – pasakojo tokiu keliavimo būdu besinaudojanti studentė.

„Būna nejauku, kai matai, kad viršija greitį arba atrašinėja į žinutes, tas gal labiau gąsdina“, – tęsė ji.

„Nepažįsti žmogaus. Nežinai, ką jis tau gali padaryti. Užpulti, nežinau...“ – atsargiau į tokį keliavimo variantą žvelgė kalbintas vaikinas.

„Niekados negali jaustis saugiai. Iš dalies jautiesi, bet niekada negali 100 proc. teigti, kad viskas bus gerai“, – antrino kitas vaikinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nesaugu gali būti ne tik pakeleiviams, važiuojantiems su nepažįstamais pavežėjais, bet ir vairuotojams, kurie lygiai taip pat negali žinoti, kas įlips į jų automobilį.

Štai vienas vairuotojas laisvalaikiu tarp Vilniaus ir Kauno pavėžėjantis žmones sako, kad kartą pakeleivis už kelionę norėjo atsiskaityti narkotikais.

„Žmogus norėjo atsiskaityti psichotropinėmis medžiagomis. Deja, nepaėmiau šito atsiskaitymo. Susimokėjo pinigais, nebuvo problemų“, – su šypsena istoriją prisiminė vaikinas.

Visgi žmonės, kurie renkasi keliauti su pavežėjais, turėtų būti labai atsargūs ir įvertinti, ar tikrai toks pasirinkimas nėra pavojingas.

„Reikia pranešti savo artimam žmogui, kad važiuoja, kokiu maršrutu važiuoja, kokiu maždaug laiku turi būti“, – saugumo priemones vardijo policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Renkantis tokį neįprastą keliavimo būdą, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad pavežėjas gali vežti nelegaliai. Tiesa, ir patys pavėžėjai turėtų įsivertinti, kada keleivių pavėžėjimas – tik pomėgis, o kada jau laikomas darbu, kai reikia registruoti veiklą ir mokėti mokesčius.

„Galbūt parašau socialiniame tinke „Važiuoju“. Aš pats važiuoju, derinuosi prie savęs, bet jeigu aš jau derinuosi prie kliento, ieškau grupės ir derinu savo važiavimą prie klientų grupės poreikių, tikėtina, kad tai – individuali veikla“, – skiriamuosius bruožus įvardijo Mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Vežiojantys pakeleivius reguliariai, siekiantys iš to uždirbti, o ne tik kompensuoti savo kelionės išlaidas, turėtų įsigyti Individualios veiklos pažymėjimą ir leidimą vežti keleivius.

Nauja realybė Vilniaus gatvėse – reiduose, kartu su policija, dalyvauja pasieniečiai. Atsitiktinėse vietose vieną po kito stabdo neteisėtus migrantus.

„Nuo naujų metų pradėjome tuos reidus daryti, kadangi, darydami savo policines priemones, pastebėjome tokį dalyką, kad dėl trečiųjų šalių piliečių, ypač dėl tų, kurie dirba pavežėjais Lietuvoje, kyla problemų net tik dėl galiojančių ar turimų vairuotojo pažymėjimų, bet ir dėl paties buvimo Lietuvoje legalumo“, – komentavo Vilniaus apskrities policijos atstovas Donatas Mankauskas.

Dažniausiai tai asmenys iš Vidurio Azijos. „Uzbekistanas, Kirgizija, Tadžikistanas – postsovietinės valstybės“, – vardijo migrantų tautybes Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Migracijos skyriaus viršininkas Audrius Šantaras.

Nustačius, kad nėra leidimo būti Lietuvoje, iškart pradedama išsiuntimo procedūra. „Gal kartais asmeniui buvo nežinoma, kad leidimas yra panaikintas, tada išsiaiškinamos visos aplinkybės. Vėliau parašomas sprendimas dėl grąžinimo, kurį jis turi įvykdyti per 7–30 dienų“, – apie procesą pasakojo VSAT atstovas Audrius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Labiausiai pareigūnus stebina, kai pavežėjais dirbantys migrantai neturi net vairuotojo pažymėjimo. „Kai kurie neturi pažymėjimo ir net neturėjo, kitiems tas pažymėjimas jau yra atimtas Lietuvoje, tačiau jis toliau važinėja. Problemų turime su tais asmenimis“, – tikino D. Mankauskas.

Migrantai pavežėjai rodo ir suklastotus vairuotojo pažymėjimus. „Pasitikriname, ar tikrai tai yra vairuotojo pažymėjimo klastotė, ir tada atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl naudojimosi suklastotu vairuotojo pažymėjimu“, – kas laukia išsiaiškinus apie neteisėtą dokumentą, pasakojo A. Šantaras.

Seimo narys Saulius Skvernelis kelia klausimą, kaip įmanoma dirbti pavežėju būnant šalyje nelegaliai ar net neturint teisės vairuoti: „Sunkiai suvokiama, kaip verslas gali įdarbinti žmones dirbti pavežėjais neturint teisės vairuoti arba kai tie žmonės yra nelegaliai atvykę į Lietuvą.“

Viena populiariausių pavežėjų platformų „Bolt“ nurodė, kad jie sprendimų nepriima, pavežėjo licenciją išduoda Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Ši teigia, kad gali būti, jog prašant licencijos visi dokumentai tvarkingi, bet nustoja galioti vėliau. „Leidimas vykdyti pavežėjo veiklą yra išduodamas neterminuotam laikui, o leidimas laikinai gyventi išduodamas dviem metams, tad tai nutikti gali dėl to, kad leidimo laikinai gyventi galiojimas pasibaigia netrukus ar po kokių metų pusantrų, kai išduotas leidimas vykdyti pavežėjo veiklą“, – aiškino LTSA departamento direktorius Stanislovas Lingys.

Šiuo metu išduota 22 tūkst. pavėžėjimo paslaugų licencijų. Migrantai iš Vidurio Azijos sudaro penktadalį pavežėjų. Pripažįstama, kad patikrinti, ar tikras migranto vairuotojo pažymėjimas, nėra lengva. „Bandome įsitikinti ir tikriname to pažymėjimo tikrumą. Aišku, su Vidurinės Azijos šalimis yra sunkiau, nes nėra registrų“, – teigė S. Lingys.

Siūloma, kad visi pavėžėjai turėtų gauti ES vairuotojo pažymėjimą. „Transporto kodekso naujoje versijoje aiškiai pasakyta, kad, jeigu tu nori vairuoti ir dirbti pavežėju Lietuvoje, tu turėsi turėti ES išduotą vairuotojo pažymėjimą“, – teigė Laurynas Kasčiūnas.

Politikai dabar ieško būdų, kaip griežčiau kontroliuoti migrantų veiklą Lietuvoje, nors migrantų iš Vidurio Azijos ėmė smarkiai daugėti pernai įteisinus, kad leidimą gyventi Lietuvoje galima gauti neatvykus į Lietuvą.

„Ypač pernai metais, kai atsirado galimybė gauti leidimą gyventi neatvykstant į Lietuvą, būtent iš Uzbekistano, Tadžikistano, Kazachstano emigracija pradėjo augti, o labiausiai matome Uzbekistano piliečių skaičiaus augimą“, – statistiką apžvelgė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Taip pat yra siūlymų įvesti migrantų kvotas – kasmet leisti atvažiuoti tik nustatytam skaičiui migrantų.

Kelionės su nepažįstamaisiais darosi vis populiaresnės tarp studentų. Jiems tai puiki alternatyva viešajam transportui, kai norima keliauti tarp miestų. Taip žmonės sutaupo laiko, pinigų ir turi galimybę pasiimti daugiau daiktų ar užmegzti naujų pažinčių.

Vis dėlto, toks keliavimo būdas ne pats saugiausias.

„Priekinėje sėdynėje sėdėjo ir autostradoje važiuojant pradėjo jai kojas graibyti. Tokie dalykai gal šiek tiek ir gąsdina, bet apsisaugau sėsdama į galą, – pasakojo tokiu keliavimo būdu besinaudojanti studentė. – Būna nejauku, kai matai, kad viršija greitį arba atrašinėja į žinutes, tas gal labiau gąsdina.“

„Nepažįsti žmogaus. Nežinai, ką jis tau gali padaryti. Užpulti, nežinau...“ – atsargiau į tokį keliavimo variantą žvelgė kalbintas vaikinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Niekados negali jaustis saugiai. Iš dalies jautiesi, bet niekada negali 100 proc. teigti, kad viskas bus gerai“, – antrino ir kitas.

Nesaugu gali būti ne tik pakeleiviams, važiuojantiems su nepažįstamais pavežėjais, bet ir vairuotojams, kurie lygiai taip pat negali žinoti, kas įlips į jų automobilį.

Štai vienas vairuotojas laisvalaikiu tarp Vilniaus ir Kauno pavėžėjantis žmonės sako, kad kartą pakeleivis už kelionę norėjo atsiskaityti narkotikais.

„Žmogus norėjo atsiskaityti psichotropinėmis medžiagomis. Deja, nepaėmiau šito atsiskaitymo. Susimokėjo pinigais, nebuvo problemų“, – su šypsena istoriją prisiminė vaikinas.

Visgi žmonės, kurie renkasi keliauti su pavežėjais, turėtų būti labai atsargūs ir įvertinti, ar tikrai toks pasirinkimas nepavojingas.

„Pranešti savo artimam žmogui, kad važiuoja, kokiu maršrutu važiuoja, kokiu maždaug laiku turi būti“, – saugumo priemones vardijo policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Renkantis tokį neįprastą keliavimo būdą, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad pavežėjas gali vežti nelegaliai. Tiesa, ir patys pavėžėjai turėtų įsivertinti, kada keleivių pavėžėjimas – tik pomėgis, o kada jau laikomas darbu, kai reikia registruoti veiklą ir mokėti mokesčius.

„Galbūt parašau socialiniame tinke „Važiuoju“. Aš pats važiuoju, derinuosi prie savęs, bet jeigu aš jau derinuosi prie kliento, ieškau grupės ir derinu savo važiavimą prie klientų grupės poreikių, tikėtina, tai jau yra individuali veikla“, – įvardijo skiriamuosius bruožus Rasa Virvilienė, Mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė. 

Vežiojantys pakeleivius reguliariai, siekiantys iš to uždirbti, o ne tik kompensuoti savo kelionės išlaidas, turėtų įsigyti Individualios veiklos pažymėjimą ir leidimą vežti keleivius.