Skruzdėlės – mažosios galiūnės
Skruzdėlės – plėviasparniai vabzdžiai – laikomi bendruomeniniais vabzdžiais. Jos gyvena kolonijomis, informaciją viena kitai perduoda per kvapus, gali pakelti neįtikėtinus svorius ir dažniausiai laikomos visai nepavojingomis. Deja, kasmet namų ūkiai ir verslas patiria nemenkus nuostolius dėl šių kenkėjų.
Lietuvoje gyvena skruzdėlių. Tam, kad galėtume efektyviai kovoti su jomis, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, kokios rūšies vabzdžiai kelia mums nerimą.
Juodosios (sodo) skruzdėlės dažniausiai gyvena soduose, jos ardo dirvožemį, keičia reljefą, „rausia“ žemes, todėl gali iškelti trinkeles, be to, perneša amarus, gali kąsti žmonėms. Juodųjų skruzdėlių kolonijoje yra tik viena motinėlė, jos rečiau apninka gyvenamąsias patalpas.
Faraoninės skruzdėlės, Lietuvoje gyvenančios tik būstuose, daug pavojingesnės – paprastai jos įsikuria sunkiai pasiekiamose vietose aplink kanalizacijos vamzdžius, sienose, tarp grindjuosčių, plytelių, virtuvėje, todėl jas būna sunku rasti, nors pavienės darbininkės ir šmirinėja po patalpas. Visaėdes faraonines skruzdėles vilioja įvairiose vietose susikaupę maisto likučiai, atliekos, o tai reiškia, kad jos gali platinti patogeninius mikroorganizmus, pavojingus žmogaus sveikatai.
Tvarka ir švara neabejotinai yra vienas svarbiausių kozirių kovoje su nepageidaujamomis ir pavojingomis skruzdėlėmis.
Raudonosios skruzdėlės dažniausiai apninka netoli miškų įsikūrusius gyventojus, poilsiautojus, jų įgėlimas gyvūnams arba žmonėms itin skausmingas. Rečiau ugninės skruzdėlės sutinkamos miestuose.
Pasak UAB „Dezinfa“ biologo L. Grigaliūno, nuo skruzdžių gintis būtina, tačiau reikia įsidėmėti – netinkami metodai gali sukelti dar daugiau bėdų.
Kaimyno patarimas – tik laikinas sprendimas
Gyventojai su skruzdžių antplūdžiu itin dažnai kovoja vadovaudamiesi patarimais, rastais internete arba išgirstais iš kaimynų. Vienas iš populiariausių – jei patalpose po naikinimo nesimato skruzdžių, vadinasi, joms galas.
„Kartas nuo karto namuose rasdavosi skruzdėlių. Pasinaudodavau, kaip sakoma, liaudies patarimais. Matomas skruzdėles „pavaišindavau“ actu, cinamonu, jos laikinai dingdavo, tačiau po kurio laiko problema vėl iškildavo. Vadinasi, reikia imtis veiksmingesnių priemonių, kad skruzdėlės iš viso nenorėtų pas mus užsukti“, – atvirauja Vilniuje gyvenanti moteris.
Žinoma, actas, įvairūs chemikalai, verdantis vanduo, boro rūgštis ir kiti visuomenėje paplitę skruzdžių naikinimo būdai kartais būna veiksmingi, tačiau tai tik laikinas sprendimas.
„Kad galėtume skruzdžių atsikratyti ilgam, turėtume nustatyti kokio dydžio populiacija atsikraustė į patalpas, panaikinti visus lengvai pasiekimus maisto šaltinius (ypač saldumynus), laikyti švaros ir tvarkos, sandariai uždaryti šiukšles. Svarbiausias kovos tikslas – pasiekti skruzdėlių motinėlę ir ją pašalinti. Be motinėlės kolonija nyksta, todėl, tikėtina, į Jūsų namus nebegrįš“, – pataria kenkėjų kontrolės specialistas L. Grigaliūnas.
Profesionalūs kenkėjų naikinimo specialistai išduoda, kad geriausias kovos su skruzdėmis būdas – prevencija. Svarbu iš anksto užtaisyti įtrūkimas bei plyšius langų rėmuose, sienose, grindyse, per kuriuos skruzdžių armijos gali patekti į vidų, nelaikyti šiukšlių bei maisto likučių atvirai.
„Tvarka ir švara neabejotinai yra vienas svarbiausių kozirių kovoje su nepageidaujamomis ir pavojingomis skruzdėlėmis“, – sako pašnekovas.
Nors, kaip teigia biologas L. Grigaliūnas, skruzdėlių poravimosi pikas – vidurvasaris, negalima atmesti tikimybės, kad kenkėjų dauginimasis prasidės anksčiau.
