Užkardos vardo kilmė
Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Pavoverės kaime, kiek tolėliau nuo triukšmingo plento, įsikūrusi VSAT Vilniaus rinktinės užkarda. Tiesa, važiuodami akimirką sudvejojome, ar tik navigacija nebus nuvedusi ne ten – pirmiausiai mus pasveikino senos fermos, keli pilki ūkiniai pastatai ir tik už jų pamatėme tvora apjuosta užkardos teritoriją su nedideliu apžvalgos bokšteliu ir baltu mūriniu statiniu.
Pastarasis čia atsirado 1998-aisiais, kai visi pasieniečių Vilniaus rinktinės padaliniai vis dar buvo įsikūrę senose kareivinėse ar kituose tarnybai nepritaikytuose statiniuose.
Pavoverės kaime įrengta užkarda, kaip pasakojo pasieniečiai, pavadinta tokiu pačiu – Pavoverės – pavadinimu. Panašu, nuo tada mažai pasikeitė ir mūro interjeras, ir kolektyvo nuotaikos, ir nusiteikimas darbui. Priešingai, nei tikėjausi, mane su dienraščio fotografu pasitiko linksmi ir besišypsantys pasieniečiai, nors buvau pasiruošusi išvysti uniformuotus griežtus paniurėlius.
Patikrinę dokumentus, pareigūnai svetingai pakvietė vidun.
"Oras juk nelabai kvepia bobų vasara. Dar sušalsite", – kol sutvarkęs reikalus iš antro aukšto nusileis Pavoverės užkardos vadas, keli pareigūnai pasiūlė puodelį karšto gėrimo. Išgirdę žingsnius, jo atsisakėme.
Pastebėjimas: pastatytas 1998-aisiais, užkardos pastatas mažai kuo tepasikeitė. Vilmanto Raupelio nuotr.
Darnus kolektyvas
"Gal pirmiausiai pasikalbame apie pačią užkardą ir čia dirbančius žmones?" – pakvietęs į savo kabinetą, pokalbį pradėjo Pavoverės užkardos vadas pulkininkas leitenantas Sergejus Golosujevas.
Nuolat veikiančių pasienio kontrolės punktų neturinčioje Pavoverės užkardoje, anot jo, penkiomis pamainomis dirba šešios dešimtys pareigūnų. Vieni čia važiuoja iš Švenčionių miesto ir rajono, kiti – iš Vilniaus, Ignalinos. Priklausomai nuo atstumo, kelionė iki darbo pasieniečiams trunka keliolika arba keliasdešimt minučių.
"Man vairuoti patinka. Važiuodamas pirmyn dėlioju darbus, važiuodamas į namus galvoju apie vakarą ir naują dieną", – kalbėjo S.Golosujevas, į Pavoverės pasienio užkardą kasryt važiuojantis apie pusvalandį ir tiek pat laiko sugaištantis atgal.
Iki tapdamas užkardos vadu, S.Golosujevas užėmė Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos vyriausiojo specialisto pareigas, o nuo praėjusių metų kovo jis laikinai buvo perkeltas vadovauti Pavoverės užkardai.
"Tai išmanau geriausiai", – pašnekovas džiaugėsi aplink save subūręs ir daugiau bendraminčių, savo srities profesionalų. Susidomėjimas darbu šiame padalinyje gana nemenkas. Žmones vilioja ne tik darbo specifika, bet ir geras mikroklimatas, lankstus grafikas. Pasieniečiai atidirba vieną pamainos dalį, ilsisi užkardoje, tuomet vėl budi arba patruliuoja, o tada porą dienų ilsisi namuose.
Asas: anot užkardos vado plk. ltn. S.Golosujevo, šiųmečiai iššūkiai tik dar labiau papildė patirties bagažą. Vilmanto Raupelio nuotr.
Moderni stebėjimo įranga
Pavoverės pasienio užkardos saugomas sienos ruožas su Baltarusija – 40 km. Kiek daugiau nei 6 km eina Neries upe, virš 14 km – Baluošos upeliu, Baltasamanės pelke. Likęs sienos ruožas driekiasi sausuma.
Pirmiausiai šiuos vaizdus pamatėme užkardos ekranuose, kuriuos 24 val. per parą stebi pasieniečiai. Vėliau, sėdę į tarnybinį visureigį, specialiais ženklais sužymėtą sausumą ir vandens ruožą išvydome savo akimis. Dažniausiai sulaikoma kontrabanda šiame ruože – cigaretės. Tiesa, bandymai perduoti pigesnius rūkalus yra pavieniai. Prie to esą labai prisidėjo 2017 m. užkardoje įrengta nauja ir moderni sienos stebėjimo sistema.
Įdomi patirtis. Niekada negalvojau, kad teks taip dirbti.
"Ji – mūsų akys ir didžiausias sargas", – pasidžiaugė S.Golosujevas.
Palei Nerį esančioje Pavoverės pasienio užkardoje pastatyti penki nauji stebėjimo bokštai, kurių šioje pasienio atkarpoje dabar iš viso yra septyni. Visuose bokštuose sumontuotos modernios dieninio ir naktinio stebėjimo vaizdo kameros, jos įrengtos ir sausuma besidriekiančioje ruožo dalyje. Visame 40 km ilgio ruože buvo nutiestas sensorinis kabelis. Po žeme esanti įranga jautriai fiksuoja triukšmą kabelį supančioje zonoje, skiria žmogaus skleidžiamus garsus nuo mechaninių, tiksliai identifikuoja vietą, kurioje yra garso šaltinis.
"Užfiksuoja net vandeniu plaukiančias žuvis", – anot prie pulto sėdėjusios pareigūnės, pastebėti vandeniu plukdomas dėžes tikrai nesudėtinga.
Akylai: ekranuose pasienio ruožą 24 val. per parą stebi pasieniečiai. Vilmanto Raupelio nuotr.
Neįprasti metai
Atvykusius į Pavoverės pasienio užkardą mus pasitiko ne tik pareigūnai, bet ir būrelis nelegalių migrantų.
"Įdomi patirtis. Niekada negalvojau, kad teks taip dirbti", – užkardos ilgametė pareigūnė neslėpė, kad, į šalį plūstelėjus migrantams, pasieniečiams teko prisiimti daugiau darbų. Dabar jie ne tik rūpinasi sienos apsauga, bet ir nelegaliai sieną kirtusių užsieniečių gerove.
Dienraščio kalbinta pasienietė pasakojo per kelis mėnesius perpratusi atvykėlius, todėl dabar geriau nei bet kas kitas žino, kam ir ką skauda, kam šalta, o kam rudens vėsa nebaisi ir basomis kojomis.
"Kai mes skrendame į Turkiją, rengiamės šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. Taip ir jie atkeliavo pas mus", – liepą mėgavęsi kaitra, rugpjūtį, anot pasieniečių, neteisėti migrantai suprato, kad lietuviška vasara neįmanoma be šiltesnės aprangos.
Apatiniais ir viršutiniais drabužiais, kojinėmis ir batais užsieniečius aprūpino įvairios paramą bei kitokią pagalbą teikiančios organizacijos. Pasieniečiai taip pat gerokai papurtė savo spintas.
Kai mes skrendame į Turkiją, rengiamės šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis. Taip ir jie atkeliavo pas mus.
"Žmona pririnko septynis maišus savo ir vaikų drabužių. Beveik viską išsidalijo, liko tik pusantro maišo, nes dydžiai netiko. Vieną dieną žiūriu, laksto vaikai su mano sūnų megztukais, moteris eina su žmonos paltu", – antru daiktų gyvenimu džiaugėsi užkardos vadas S.Golosujevas.
Pasieniečiai rūpinasi ir migrantų sveikata. Tądien, kai lankėmės užkardoje, nelegalius migrantus apžiūrėjo atvykę medikai. Antai vienas vyras iš Irako skundėsi patempta koja, kitas, kaip netrukus sužinojome – profesionalus futbolininkas, gimtinėje žaidęs A lygoje, prašė apžiūrėti sopantį dantį. Medikai į Pavoverės užkardos postą atvyksta kas savaitę, o jei prireikia skubios pagalbos, pasieniečiai migrantus veža į netoliese esančią gydymo įstaigą. Anksčiau esą ne kartą teko važiuoti ir į Santaros klinikas.
Pasirinkimas: nors ruduo nelepina šiluma, kalbinti nelegalūs migrantai norėtų pasilikti Lietuvoje. Vilmanto Raupelio nuotr.
Nepatinka ryžių sriuba
Pavoverės pasienio užkardoje laikinai gyvenantys neteisėti migrantai gauna ne tik sausus davinius, bet ir savivaldybės skiriamą karštą maistą. Jis čia atvežamas penkis kartus per savaitę.
"Žinome, kad kiaulienos jie nevalgo, todėl virėjos ruošia kitokią mėsą", – pasieniečiai tikino, kad maistas čia išmetamas retai.
Tai paliudijo ir kalbinti užsieniečiai. Bulvės, anot jų, pirmiausiai dingsta iš lėkštės, o štai sriubą su ryžiais jie dažniausiai stumia į šoną.
Anksčiau į teritoriją atvažiuodavo parduotuvės ant ratų. Neteisėti migrantai jose galėdavo ne tik įsigyti maisto produktų, bet ir išsikeisti pinigų. Dabar laikinieji Pavoverės pasienio užkardos gyventojai vežami į vietos krautuvėlę. Dažniausiai į jų krepšelius keliauja kruopos, daržovės, mėsa, kiaušiniai, balta duona, cukrus, kava. Maistą iš įsigytų produktų nelegalūs migrantai gamina prie įėjimo į užkardos pastatą įrengtoje laikinoje virtuvėlėje. Čia pastatyta mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys ir nedidelė kaitlentė. Kai buvo šilti orai, migrantai valgė lauke ant sulankstomų kėdžių. Atvėsus orams valgomasis įrengtas vienoje iš penkių palapinių. Tiesa, vėliau ji užleista jaunavedžiams.
"Susipažino čia viena pora ir paskelbė apie savo santuoką. Pasitarę tarpusavyje, likusieji nusprendė atsisakyti savo valgomojo, o palapinę užleisti jaunavedžiams", – užkardos vadas pasakojo, kad dauguma nelegaliai sieną kirtusių migrantų sutaria puikiai, o išsiskirdami neretai nubraukia ašarą.
Juos suartina ir panašūs likimai, ir drauge praleistas laikas. Užsieniečiai čia žaidžia sportinius ar stalo žaidimus. Kortomis, domino juos aprūpino Tarptautinė migracijos organizacija.
Patirtis: nors būta įvairių migrantų, su dauguma jų pasieniečiams pavyko rasti bendrą kalbą. Vilmanto Raupelio nuotr.
Mokosi lietuvių kalbos
Į šalį ėmus plūsti nelegaliems migrantams, vienu metu Pavoverės pasienio užkardoje jų čia buvo įsikūrę 59.
"Buvo ir moterų, ir vaikų. Pastarieji mokėjo lietuviškai skaičiuoti iki dešimties ir nuolat kartodavo "Lietuva", – nors mažųjų nebeliko, lietuviški žodžiai užkardoje tebeskamba. Išmokyti pasieniečių, migrantai sako "labas", "ačiū".
Susipažino čia viena pora ir paskelbė apie savo santuoką.
Kiti šneka savo gimtąja kalba ir bando dėlioti sakinius angliškai. Būna ir taip, kad bendraudami su migrantais pasieniečiai pasitelkia guglo vertėjo pagalbą. Tais retais atvejais jų lūpose suskamba arabų kalbos žodžiai.
Pavoverės pasienio užkardoje galima išgirsti kalbant ir rusiškai. Padėdamas pasieniečiams, ja dažniausiai kalba siras Azadas, vietinių pramintas lyderiu. Kiek daugiau nei du mėnesius čia gyvenantis 41-ų vyras pasakojo kalbos išmokęs dėl darbo. Vienoje rusų naftos kompanijoje jam esą buvo patikėtos elektriko pareigos. Jei tik galėtų, to paties darbo technikos mokslus baigęs Azadas mielai imtųsi ir Lietuvoje, kurioje, priešingai nei kiti, norėtų likti.
"Nors Lietuvą matau tik per tvorą, man čia gerai, – Azadas neabejojo, kad šalis patiktų ir Sirijoje likusiai jo žmonai bei trims vaikams. – Seniai turėjau kontaktą su jais. Labai pasiilgau."
Paklaustas, ko tikisi iš rytojaus, siras nedaugžodžiavo. Tik gūžtelėjo pečiais ir vylėsi, kad Lietuva, kurią mato tik vienu kampu, taps jo namais.
Planas: kalbama, kad iki spalio pasienio užkardose neturėtų likti nė vieno migranto. Vilmanto Raupelio nuotr.
Sulaukia nusiskundimų
Dabar Pavoverės pasienio užkardoje laikinai glaudžiasi vienuolika nelegalių migrantų. Šeši jų apsigyveno pasieniečių posėdžių salėje, likusieji penki tebegyvena lauke. Pasieniečiai kvietė ir juos vidun, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
"Gyvename palapinėse. Neturime nei šviesos, nei šildytuvų", – kalbintas penketas pasakojo, kad į miegmaišius lenda apsirengę keliais drabužių sluoksniais. Dienomis, kai nori pasišildyti, eina į teritorijoje stovintį konteinerį, kuriame įrengta prausykla ir tualetai.
Pasieniečiai pasakojo, kad migrantai jų užkardoje – jau ne pirmą kartą. Prieš penkerius metus trumpam čia buvo įsikūrę Vietnamo piliečiai, tik jie esą buvo ramūs ir tylūs. Neteisėti migrantai iš Irako – kitokie.
"Pasitaiko įvairių situacijų. Geriausiai visas problemas sprendžia sulyginamasis metodas. Man guodžiasi dėl uodų gausos, o aš tiesiu savo sukandžiotą ranką. Man sako, kad 140 mmHg yra aukštas kraujospūdis, aš gi pasimatuoju ir parodau, kad dirbti galiu ir esant 160. Girdžiu kalbant apie skaudančius pirštų sąnarius, atsakau, kad jaučiu tą patį. Kažkas sako, kad jo senai mamai reikia geresnių sąlygų, o aš pažiūriu, kad ta mama už mane jaunesnė penkeriais metais. Pasakau tai ir vėl tylu ramu", – užkardos ilgametė pareigūnė prisiminė ir daugiau analogiškų situacijų, kurias išsprendė patirtis ir įgytos žinios.
Tvora su Baltarusija
Lietuvai dėl migrantų krizės statant tvorą pasienyje su Baltarusija, Vyriausybė šią savaitę nutarė, kad projektas turi būti įgyvendintas iki kitų metų rugsėjo 1 d.
Energetikos ministerijai pasiūlė nustatyti šią datą, be to, keičiamos nuostatos, susijusios su informacijos apie projektą teikimu tarp institucijų.
"Epso-G" ir jos valdoma pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonė "Tetas" rugsėjo 14 d. pasirašė 36,3 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį dėl pirmojo tvoros pasienyje su Baltarusija įrengimo etapo. Darbai turėtų prasidėti dar šį mėnesį.
"Tetas" iki kitų metų balandžio 30 d. pastatys barjerą svarbiausiame 111 km ruože, netoli Druskininkų, A.Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų, kur yra didžiausia tikimybė patekti nelegaliems migrantams.
Antruoju etapu, 400 km atkarpoje, darbus tikimasi pradėti šių metų pabaigoje ir baigti kitų metų rugpjūtį. Šio etapo statybos konkursą planuojama skelbti kitą savaitę.
508 km ilgio tvorai Vyriausybė yra numačiusi skirti iki 152 mln. eurų. Tvora nebus statoma pelkėtose ar kitose dėl sudėtingų gamtos sąlygų neįveikiamose vietose.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais.
Šaltinis: BNS
Nebeįleidžia į Lietuvą
Ketvirtadienį iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius siekė pusšimtį, didžioji dalis jų į Lietuvą norėjo patekti per Lazdijų rajone einančią sieną.
Keturi asmenys, tarp kurių buvo du nepilnamečiai, ketvirtadienį dėl humanitarinių priežasčių iš Baltarusijos buvo įleisti.
Nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 24 migrantams. Kelius neteisėtai patekti į Lietuvą jie rinkosi per Dzūkiją.
Antradienį VSAT pareigūnai neįsileido devyniolikos neteisėtų migrantų. Dvi dešimtys užsieniečių į Lietuvą neįleisti ir pirmadienį.
Trečiadienį migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Varėnos rajonu ir Druskininkų savivaldybe. Per pastarosios teritorijoje einančią sieną su Baltarusija neteisėtai patekti į Vakarų Europą planavo pusė iš visų 24-ių neįleistųjų.
Trečiadienį ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pusėje girdėjosi pabūklų šūviai. Netoliese kaimyninėje šalyje yra Gožos poligonas, todėl panašūs šaudymai čia girdimi neretai.
Trečiadienį pasieniečiai į Lietuvą patekti neleido ir užsienietei, iš Baltarusijos vykusiai per tarptautinį Medininkų kontrolės punktą. Iš Baltarusijos, kur buvo patikrinta šios šalies pareigūnų, 27-erių Kamerūno pilietė atėjo pėsčiomis. Medininkų punkte dirbusiems pasieniečiams dokumentų kontrolei ji pateikė savo šalies pasą ir leidimą gyventi Liuksemburge. Pastarasis turėjo jai suteikti teisę į Šengeno erdvę patekti be vizos. VSAT pareigūnai nustatė, kad šis dokumentas galimai suklastotas. Vėliau VSAT nustatė, kad dokumentas tikrai yra suklastotas. Dėl to kamerūnietė nebuvo įleista į Lietuvą ir grąžinta į Baltarusiją.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai atvyko 4,1 tūkst. migrantų, daugiau kaip pusę jų, ministerijų duomenimis, sudaro pažeidžiami asmenys: šeimos su vaikais, neįgalieji.
Šaltinis: ELTA, KD inf.
