Dabar į kino teatrus atkeliauja naujausias prieš penkerius metus "Oskarą" už geriausią filmą užsienio kalba gavusio lenkų režisieriaus Pawelo Pawlikowskio filmas, kuris, tikimasi, padės garsinti nuostabius kaimyninės šalies kūrėjų darbus.
Nepelnytai užmirštas lenkų kinas
Straipsnis apie lenkų kiną puslapyje "Wikipedia" anglų kalba prasideda iš tiesų romantiškai – "lenkų kino istorija yra tokia pati ilga, kaip ir kino istorija". Ir tai yra ir milžiniškas komplimentas, ir mažas priekaištas mums visiems – kodėl mes apie jį nieko iki pat šiol nežinojome arba žinojome labai mažai?
Viena iš priežasčių – lenkai retai eksportuoja savo filmus į užsienio rinkas, tad ir pamatyti jų juostas pačiam, nebūnant pas kaimynus pietuose, gali būti keblu. Žinoma, yra žmonių, kurie tiesiog dievina europietiškąjį kiną, kuris nėra lengvai randamas plačiosioms masėms, tad tokių žmonių akiratyje lenkiškos juostos tikrai turėtų stipriai figūruoti.
Kita vertus, mes nežinome didžiosios daugumos Lenkijos kino kūrėjų. Sovietinė santvarka daugiausia dėmesio skirdavo keliems atrinktiems lenkų kino kūrėjams, populiarinant jų autorinį kiną. Todėl ir žinome, ir vertiname, ir jaučiame nostalgiją žiūrėdami Andrzejų Wajdą, Krzysztofą Kieślowskį, Agnieszką Holland, Andrzejų Żuławskį ir saujelę kitų. Dabar, sovietams seniai baigiant pūti kapuose, vis daugiau ir kito, alternatyvaus, kino iš Lenkijos pasiekia ir mūsų kino sales.
Laurai užjūryje
Praėjusį penktadienį į kino sales atkeliavo lenkiškas filmas, apie kurį girdime iš tiesų daug. To priežastis paprasta – juosta "Šaltasis karas" yra sukurta pastarųjų metų didžiausio lenkų kino atradimo – režisieriaus Pawelo Pawlikowskio. Šis režisierius, iki pernai plačiajai auditorijai nebuvo gerai žinomas, tačiau 2017 m. "Oskarų" teikimo ceremonijoje būtent jam nusišypsojo fortūna – kaimyninės šalies kino kūrėjas atsiėmė pirmąją savo gyvenime ir pirmąją Lenkijos istorijoje "Oskaro" statulėlę už geriausią juostą užsienio kalba – "Ida".
Teisybės dėlei tai nebuvo pirmasis "Oskaras" lenkų kino istorijoje. Lenkai savoje kišenėje turi statulėlę ir už geriausią trumpametražį animacinį filmą, du – už garso takelius ir kinematografiją, net penkis – už garso režisūrą ir kitus techninius pasiekimus bei vieną – už geriausią scenografiją.
Specialiu garbės "Oskaro" apdovanojimu buvo pagerbta ir lenkų legenda Leopoldas Stokowskis, daug prisidėjęs prie animacinio filmo "Fantazija" kūrybos, bei mūsų jau minėtas ir mylėtas A.Wajda – už penkis dešimtmečius nepakartojamo kino. Vienas iš svarbiausių apdovanojimų – geriausio režisieriaus – taip pat atiteko lenkų tautybės kino kūrėjui. Šį "Oskarą" 2002 m. gavo nevienareikšmiškai vertinamas Romanas Polanskis už savo juostą "Pianistas". Jis pirmas ir vienintelis lenkų režisierius, laimėjęs šį apdovanojimą. Telieka tikėtis, kad tikrai ne paskutinis.
Meilė šaltojo karo metu
P. Pawlikowskio juosta "Šaltasis karas" pas mums rodoma jau įvertinta užsienio kino kritikų ir žiūrovų. Šių metų Kanų kino festivalyje filmas nuskynė Auksinę palmės šakelę už geriausią režisieriaus darbą, o 91-iesiems kitų metų "Oskarams" filmas jau dabar yra nominuotas kaip geriausia juosta užsienio kalba.
Iš kur toks pasisekimas? Iš pirmo žvilgsnio, filmas yra klasikinė meilės su nesklandumais istorija, kai du žmonės pamilsta vienas kitą nepaisant itin sunkaus laikmečio ir turi nuversti kalnus su pakalnėmis norėdami būti kartu. Tokia romantika visada traukia.
Kita priežastis – juostos dvasia, labai primenanti kitą klasikinę meilės istoriją, matytą legendinėje "Kasablankoje". Abi juostos ne tik pasakoja įsimylėjėlių vargus, bet ir yra nespalvotos – savaime suprantama, kad P. Pawlikowskis su šių dienų techninėmis galimybėmis nespalvotą juostą pasirinko neatsitiktinai.
Bet kokiu atveju kinematografine poema vadinama juosta tikrai turėtų sušildyti širdis šią žvarbią žiemą.
"Šaltasis karas" (angl. "Cold War")
Drama, romantinis
Lenkija, 2018
Režisierius: P. Pawlikowskis
Vaidina: Joanna Kulig, Tomaszas Koast, Borysas Szycas, Agata Kulesza, Cedricas Kahnas ir kt.
Įvertinimas:
Muzika – 2/3,
Drama – 2/3,
Aktoriai –2/3,
Scenarijus – 2/3,
Kinematografija 3/3.
Bendras: 2,2
Kino teatruose "Forum Cinemas" Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo lapkričio 30 d. rodomos dar trys kino filmų premjeros.
Siaubo namelis
Larsas Von Trieras nekuria ramių, švelnių ar džiaugsmą keliančių juostų – visi iki vieno jo filmai gniaužia kvapą savo aštrumu, giliomis psichologinėmis potekstėmis, o kartais net atviru smurtu. Tačiau kad ir koks nepakeliamas kai kuriems žiūrovams būtų jo kuriamas kinas, L.von Trieras turi stiprių ir ištikimų gerbėjų, kurie po ilgų šešerių metų pagaliau sulaukė naujausio šio danų režisieriaus kūrybos vaisiaus. Filme "Namas, kurį pastatė Džekas" pasakojama istorija apie vyrą, kuris daugelį metų sėkmingai užsiima serijinio žudiko veikla. Juostoje ir susipažinsime su tokio žmogaus mąstysena bei giliausiomis psichologinėmis potekstėmis.
Dar kartą, iš naujo
Legendinis gerasis nusikaltėlis Robinas Hudas kino teatruose ir televizijoje buvo ekranizuotas kelias dešimtis kartų: nuo legendas žodis žodin atkartojančių juostų, iki visiškai naujų šios istorijos interpretacijų. Šį savaitgalį gausime progą pamatyti istoriją, kas gi iš tiesų nutiko jaunajam Robinui, kad jis nusprendė gėrio siekti būtent tokiomis priemonėmis ir galiausiai tapo legenda. Juostoje – daug treniruočių, meilės, juoko, tikros vyriškos draugystės ir, žinoma, gerų lankininkų triukų – visko, ką esame įpratę matyti filmuose apie Šervudo girią.
Dar kartą, iš naujo 2
Kino teatrai pradeda kalėdinių filmų sezoną pristatydami juostą apie žalią pikčiurną, mėginusį pavogti Kalėdas, – Grinčą. Tik naujausia juosta, pastatyta pagal Daktaro Seusso knygą, bus animacinė, o ne ta, kurią įpratome per kiekvienas Kalėdas matyti žiūrėdami lietuviškas televizijas. Čia ir vėl pamatysime tą pačią klasikinę šventinę istoriją, kaip šaltaširdį pabaisiuką galiausiai nugali švelnumas, Kalėdų dvasia ir visur aplink tvyranti meilė artimui.
buvaukine.lt
