Kovo mėnesį Varėnos rajono savivaldybėje buvo sprendžiami klausimai, susiję su Mariaus Krakausko, Rasos Kačiurinienės darboviete Varėnos ligonine ir Sauliaus Ivanausko darboviete Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centru.

„Prieš sprendžiant šiuos klausimus, meras paklausė, kas iš tarybos narių norėtų nusišalinti. M. Krakauskas, S. Ivanauskas ir R. Kačiurinienė pakėlė rankas, bet iš posėdžių salės neišėjo. Meras pasiūlė neleisti šiems valstybės politikams nusišalinti, nes nebūtų kvorumo. Po to vyko balsavimas, kuriame dalyvavo ir patys nusišalinti norėję M. Krakauskas, S. Ivanauskas ir R. Kačiurinienė“, – rašoma VTEK pranešime.

Po to vyko balsavimas, kuriame dalyvavo ir patys nusišalinti norėję M. Krakauskas, S. Ivanauskas ir R. Kačiurinienė.

VTEK pabrėžė, kad nusišalinęs asmuo negali dalyvauti, kai sprendžiama priimti, ar nepriimti jo pareikštą nusišalinimą. Tuo metu nusišalinęs asmuo privalo būti išėjęs iš patalpos, kurioje šis klausimas sprendžiamas.

VTEK vienbalsiai nusprendė, kad tokiais veiksmais šie valstybės politikai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam iškilus – nusišalinti.

Šiame teisės akte buvo nurodyta, kad pareigas valstybinėje tarnyboje nustojęs eiti asmuo vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo.

Tiriant nustatyta, kad pernai gruodį, nepraėjus metams po to, kai A. Jokūbauskas nustojo eiti Palangos miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, jis šios savivaldybės taryboje atstovavo fiziniam asmeniui (buvusiai lopšelio-darželio "Gintarėlis" direktorei Ilonai Milkontei -PT), kaip advokatas pasirašydamas minėtojo asmens pasiūlymą darbo ginčo byloje.

VTEK pabrėžia, kad valstybinė tarnyba yra neatsiejama nuo pamatinių demokratinės visuomenės vertybių, todėl ji turi būti organizuojama taip, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų bei užtikrintas visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis.

Siekis apsaugoti šias vertybes įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis laikytis tam tikrų apribojimų. Taigi šiuo atveju VTEK nevertino darbo ginčo bylos aplinkybių reikšmingumo ir pasisakė tik dėl apribojimo, taikomo A. Jokūbauskui pasibaigus valstybinei tarnybai.

Tyrimas atliktas Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiųsto pranešimo pagrindu.

„Dabar yra svarstoma tokia galimybė (kreiptis į teismą dėl VTEK sprendimo – ELTA). Kitą savaitę baigiasi terminas (apskųsti VTEK sprendimą – ELTA) ir kitą savaitę bus galutinis sprendimas priimtas“, – Eltai sakė ministro patarėja Aldona Violeta Grinienė.

Sausį VTEK nusprendė, kad, priėmęs maitinimo paslaugų apmokėjimą iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos, susisiekimo ministras J. Narkevičius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

„Šioje situacijoje ministras privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ir tokiu elgesiu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas“, – rašoma VTEK sprendime.

Komisija skelbia, kad sveikatos apsaugos ministras 2017 metais priėmė keturis įsakymus, susijusius su jo žmonos darboviete – Kauno klinikomis.

Ministro įsakymais buvo skirtas finansavimas atnaujinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų įrangą, skirtą gydyti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus.

VTEK tyrimo duomenys rodo, kad, dar iki A. Verygai tampant ministru, Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo parengtas plano projektas, pagal kurį numatyta šalies gydymo įstaigose atnaujinti spindulinės terapijos įrangą. Tapęs ministru, A. Veryga šį planą patvirtino.

Pagal sudarytą prioritetinę eilę, pirmiausia planuota atnaujinti linijinį greitintuvą Nacionaliniame vėžio institute sostinėje. Toliau sąraše buvo įrašytos Kauno klinikos.

Pagal reikalavimus, teikti spindulinės terapijos paslaugų projektą ES paramai gauti galėjo tik Nacionalinis vėžio institutas. Tačiau, kaip pažymi VTEK,  šiam projektui finansavimą skyrė Švietimo ir mokslo ministerija iš 2017 metų valstybės investicijų programos.

Atsižvelgiant į tai, spindulinės terapijos paslaugų plėtrą nuspręsta įgyvendinti antruoju numeriu prioritetinėje eilėje įrašytose Kauno klinikose.

„2017 metų birželį A. Veryga pasirašė du įsakymus, kuriais nustatė, jog spindulinės terapijos plėtra ir investavimas vykdomas ir šioje gydymo įstaigoje. (...) Kitais dviem – 2017 metų rugsėjį ir gruodį – pasirašytais įsakymais ministras patvirtino iš ES lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir Kauno klinikų teiktas projektas“, – teigia VTEK.

Ministro A. Verygos žmona Rasa Verygienė LSMU Kauno klinikose dirba gydytoja onkologe. Ministras sutuoktinės darbovietę yra deklaravęs.

„Prieš pradėdamas spręsti interesų konfliktą galintį sukelti klausimą, asmuo privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, nusišalinti ir toliau jokia forma nedalyvauti šio klausimo rengime, svarstyme ar priėmime“, – rašoma VTEK sprendime.

Komisijos teigimu, pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad asmuo neįvykdė pareigos nusišalinti.

Ministro patarėja Lina Bušinskaitė BNS trečiadienį sakė, kad A. Veryga šį sprendimą skųs ir tikino, kad ministras nuo galutinio sprendimo nusišalino įstatymų numatyta tvarka.

„Galutinis sprendimas, kuriuo skirtas finansavimas, buvo pasirašytas kito ministro, nes ministras A. Veryga nusišalino. Jį pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis. Jis pasirašė paskutinį įsakymą, pagal kurį paskirstytos lėšos šiai įrangai įsigyti“, – BNS komentavo L. Bušinskaitė.

„Ministras tokį VTEK sprendimą vertina kaip eilinį VTEK politikavimą“, – komentavo patarėja.

Klausiama, ar A. Veryga nusišalino įstatymo numatyta tvarka, informuodamas apie tai ir premjerą Saulių Skvernelį, L. Bušinskaitė vėliau trečiadienį BNS patikslino, kad įsakymas dėl finansavimo skyrimo Kauno klinikoms „buvo pasirašytas kito ministro, (...) nes A. Veryga tuo metu buvo išvykęs į Airiją“.

M. Žaliukas „EME solution“ įsidarbino praėjus dviem dienoms po to, kai paliko darbą Registrų centre.

Pasak VTEK, jo planus įsidarbinti „EME solution“ patvirtina bendrovės akcininkų sprendimas skirti jį direktoriumi, priimtas dar jam dirbant Registrų centre.

VTEK nuomone, M. Žaliukas privalėjo informuoti įmonės vadovybę apie planus įsidarbinti „EME solution“.

Be to, anot VTEK, M. Žaliukas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudimą vienerius metus atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijoje, kurioje paskutinius metus dirbo.

M. Žaliukas iki 2018-ųjų pabaigos vadovavo Registrų centro Sertifikatų centrui, jis buvo atsakingas už elektroninio parašo paslaugos plėtrą.

Registrų centro ir „EME solution“ bendradarbiavimas tęsėsi nuo 2010 metų, 2011-2016 metais įmonė yra gavusi maždaug 3,8 mln. vertės centro užsakymų, tarp jų – 1,452 mln. eurų vertės sutartis dėl kvalifikuoto e. parašo sertifikatų saugios laikmenos ir programinės įrangos licencijų naujinimo.

„EME solution“ įsteigta 2010 metų vasarį, tarp jos akcininkų tuomet buvo su dviem Registrų centro darbuotojais – M. Žaliuku ir dabartiniu Informacinių technologijų centro sistemų architektu Sauliumi Kvedaravičiumi – giminystės ryšiais susiję asmenys.

Šiuo metu po 50 proc. „EME solution“ akcijų priklauso D. Grigaliui ir „Intendance Investments Limited“, atstovaujamai Gintauto Bertašiaus.

Kaip BNS sakė VTEK Tyrimų skyriaus patarėjas Tomas Čaplinskas, M. Bilotienė vienu įsakymu sau pati patvirtino aukštesnę kvalifikacinę vertintojos kategoriją, kitu įsakymu ji delegavo save vertinti mokyklas.

„Laikotarpyje nuo 2015 iki 2016 metų ji ėjo direktoriaus (Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros - BNS) pareigas metus laiko ir išleido įsakymų, kurie betarpiškai siejasi su ja pačia kaip išorės vertintoja“, – sakė T. Čaplinskas.

Anot jo, VTEK sprendimą dėl M. Bilotienės priėmė vienbalsiai.

„Komisijos vertinimu  M. Bilotienė kaip tuometinė NMVA direktorė veikė interesų konflikto situacijoje ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimą vengti interesų konflikto ir reikalavimus, kuriuose įtvirtintos nusišalinimo procedūros ir tvarkos“, – sakė VTEK atstovas.

Pati M. Bilotienė sako, kad VTEK išvados nėra teisingos.

„Aš pati savęs tikrai nesu įdarbinusi. Kai gausiu medžiagą, matysiu, kur problema. Kai atėjau dirbti į vertinimo agentūrą, jau visas kvalifikacines kategorijas turėjau ir aukštesnės sau kategorijos nesu suteikusi“, – BNS sakė M. Bilotienė.

„Mokyklų vertinimuose dalyvaudavau, bet įsakymus pasirašydavo direktorius“, – pridūrė ji.

M. Bilotienė: ministras detalių nežinojo

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą turinti M. Bilotienė vasarį buvo paskirta švietimo viceministre.

Ji teigia, kad ministras Algirdas Monkevičius skirdamas ją viceministre žinojo apie VTEK nuo sausio pradėtą tyrimą, tačiau ne apie jo turinį.

„Taip, jis žinojo apie tyrimą, bet detalių nežinojo. Tiesiog nežinojo ir tiek“, – teigė M. Bilotienė.

Ji sako, kad jeigu ministras A. Monkevičius nuspręs atstatydinti ją iš viceministrės pareigų, ji ketina šį sprendimą gerbti.

„Kokį sprendimą ministras priims, toks ir bus geras. Aš tikrai jį vykdysiu“, – sakė viceministrė, paklausta, ar neketina trauktis iš pareigų.

Kokį sprendimą ministras priims, toks ir bus geras. Aš tikrai jį vykdysiu.

Prieš tai NMVA direktoriaus pavaduotoja ji dirbo nuo 2007 metų iki 2019 metų, tačiau 2015-2016 metais ėjo šios vadovės pareigas.

Nuo 2018 metų gruodžio pradžios M. Bilotienė laikinai vadovavo ministerijai pavaldžiam Ugdymo plėtotės centrui.

NMVA taip pat dirbo ir švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus sutuoktinė Jovita Monkevičienė.

Vyrui pradėjus dirbti ministru, ji atsisakė NMVA Pedagogų vertinimo skyriaus vedėjos pareigų, tačiau pasiliko dirbti skyriaus metodininke. A. Monkevičius tąkart savo žmonos pasitraukimą iš vedėjos pareigų tuomet aiškino siekiu išvengti interesų konflikto regimybės.

Sandoriai su darbuotojais – ir audite

Tai, kad NVMA buvo sudarinėjami sandoriai su esamais darbuotojais, nustatė ir Susisiekimo ministerijos auditoriai, atlikę Švietimo ministerijai pavaldžių įstaigų auditą.

Audite rašoma, kad 2016-2018 metais agentūra sudarė sutarčių už beveik 27 tūkst. eurų su penkiais įstaigos darbuotojais dėl Bendro ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo paslaugų.

Sutartys sudarytos su Mokyklų įsivertinimo skyriaus vedėja Laima Gudaitė, šio skyriaus metodininke Jelizaveta Tumlovskaja, Mokyklų išorinio vertinimo skyriaus vedėja Snieguole Vaičekauskiene, šio skyriaus metodininku Linu Jašinausku ir tuo metu įstaigos direktoriaus pavaduotoja buvusia M. Bilotiene.

Viešųjų pirkimų tarnyba pernai liepą savo rašte konstatavo, kad dėl savo darbuotojų samdymo gali nukentėti įstaigos darbo kokybė, taip pat tai sukuria prielaidas galimiems interesų konfliktams, neužtikrina skaidrumo principo laikymosi.

Pažeidimas užfiksuotas tuo metu, kai J.Šiugždinienė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus poste buvo laikinai pakeitusi į skandalą įsipainiojusį Petrą Baršauską.

Šią savaitę VTEK vienbalsiai nusprendė, kad buvusi KTU rektorė ir studijų prorektorė doc. J.Šiugždinienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus tinkamai ir laiku deklaruoti privačius interesus.

Jurgita Šiugždinienė. KTU nuotr.

Tyrimo duomenys rodo, kad J.Šiugždinienė, laikinai eidama KTU rektoriaus pareigas, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė sutuoktinio sudarytų transporto priemonės pirkimo-pardavimo bei paskolos gavimo sandorių.

Dabar žinau, kad turiu papildyti deklaraciją ir tai padarysiu artimiausiu metu.

"Tuo metu, kai ėjau vadovaujamas pareigas, mano žiniomis, neturėjau deklaruoti senų vyro sandorių. Vienas jų yra sudarytas daugiau nei prieš 15 metų. Todėl ir nenurodžiau deklaracijoje. Išaugusi suma yra sena paskola ir parduota mašina. Kai vyko minėti sandoriai neturėjai prievolės deklaruoti viešų ir privačių interesų. Dabar žinau, kad turiu papildyti deklaraciją ir tai padarysiu artimiausiu metu", – paaiškino doc.J.Šiugždinienė.

J.Šiugždinienė pastebi deklaracijos pildymo netobulumų. Esą  neaišku, ar interesus turi deklaruoti už tam tikra laikotarpį, kai ėjai vadovaujamas pareigas, ar už visą gyvenimą. Pasak buvusios rektorės, kai deklaravimas tapo prievole, ji esą deklaravo viską, kas buvo reikalinga.

"To paties posėdžio metu buvo pripažinta, kad ir du ministrai netiksliai deklaravo interesus. Akivaizdu, kad informacijos trūksta, dėl ko vėliau žmonės paskelbiami pažeidėjais", – dėmesį atkreipė docentė.

J.Šiugždinienė pripažino, kad šis VTEK sprendimas jai nemalonus. "Nemalonu. Manau, kad daugeliui nemalonu. Visgi situacija rodo, kad trūksta informacijos. Tikrai nemanau, kad žmonės specialiai nedeklaruoja kokių nors dalykų, ypač žinodami, kad gali užimti aukštas pareigas ir gali būti patikrinti", – įsitikinusi J.Šiugždinienė.

PATIKSLINIMAS 

Pirmajame šio straipsnio variante buvo pateikti šie neteisingi duomenys: 

"Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad J.Šiugždinienės ir jos sutuoktinio turtinė padėtis žymiai pasikeitė per labai trumpą laiką. Vos per porą mėnesių J.Šiugždinienės turtinė padėtis nuo kelių dešimčių tūkstančių išaugo iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tačiau kandidatės į Kauno mero postą Privačių interesų deklaracijoje nebuvo deklaruoti jokie sandoriai, gautos dovanos ar paveldėjimai, kurie liudytų, kad staigus turtinės padėties pasikeitimas yra teisėtas, skaidrus ir logiškai paaiškinamas."

VTEK tyrimo duomenys rodo, kad J.Šiugždinienė, laikinai eidama KTU rektoriaus pareigas, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė sutuoktinio sudarytų transporto priemonės pirkimo-pardavimo bei paskolos gavimo sandorių. Dar daugiau įtarimų kėlė esą staiga padidėjusi J.Šiugždinienės turtinė padėtis: nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Visgi paaiškėjo, kad skundo autorius VTEK pateikė klaidingus duomenis - dviejų skirtingų Jurgitų Šiugždinienių deklaracijas. 

Buvusios KTU rektorės ir studijų prorektorės doc. Jurgitos Šiugždinienė turtinė padėtis nesikeitė, tačiau ji pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus tinkamai ir laiku deklaruoti privačius interesus.

Todėl paneigiame neteisingą informaciją:

„Dienraštyje „Kauno diena“ gruodžio 1 d. straipsnyje „Kandidatė į merus pažeidė įstatymą“ pateikta informacija, „kad J. Šiugždinienės ir jos sutuoktinio turtinė padėtis žymiai pasikeitė per labai trumpą laiką. Vos per porą mėnesių J.Šiugždinienės turtinė padėtis nuo kelių dešimčių tūkstančių išaugo iki kelių šimtų tūkstančių eurų“ yra klaidinga ir neatitinkanti tikrovės. Straipsnyje minimo asmens Jurgitos Šiugždinienės turtinės padėtis per straipsnyje nurodytą laikotarpį nesikeitė.“

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad K. Komskis 2011 metų balandį kartu su kitais dviem asmenimis tapo jaunimo klubo „Žukų skalviai“ steigėju ir nariu.

Savo narystę šiame klube K. Komskis deklaravo tik šių metų spalį, kai VTEK pradėjo tyrimą dėl galimo pažeidimo.

VTEK nurodo, kad K. Komskis deklaruoti ryšį su minėtu klubu turėjo 2015 metais, kai buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu ir pirmą kartą turėjo deklaruoti privačius interesus.

Kęstutis Komskis yra buvusio parlamentaro „tvarkiečio“ Kęsto Komskio sūnus.

Komisijos tyrimo duomenys rodo, kad A. Visockui interesų konfliktas kilo, kai jis dalyvavo ir balsavo savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant su „Šiaulių vandenimis“ susijusius klausimus, nes šioje bendrovėje dirba politiko sesuo.

Pasak VTEK, A. Visockas privalėjo nusišalinti nuo atitinkamų klausimų, tačiau to nepadarė.

Savo privačių interesų deklaracijoje A. Visockas yra nurodęs sesers darbovietę ir kad dėl to gali kilti interesų konfliktas.

Taip pat pažeidusiu įstatymą VTEK trečiadienį pripažintas Pagėgių savivaldybės vicemeras Sigitas Stonys. Jis nesilaikė draudimo atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose.

VTEK nustatė, kad pernai Vilkyškių bendruomenės vardu S. Stonys Pagėgių savivaldybės administracijai pateikė paraišką, susijusią su nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimu ir sudarė šiam projektui įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį.

VTEK nenustatė duomenų, kad Pagėgių savivaldybės meras ar jo įgaliotas asmuo būtų S. Stoniui nustatęs apribojimų atstovauti išimtis.

VTEK atkreipia dėmesį, kad S. Stonys savo privačių interesų deklaracijoje yra nurodęs sąsajas su Vilkyškių bendruomene kaip privatų interesą.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

Pagal tarnybos pranešimą leisdama tiekėjui patikslinti siūlymą taip, kad pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis siūlymas taptų atitinkančiu, perkančioji organizacija pažeidė įstatyme įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Aiškinama, kad, paskelbus pirkimą, buvo gauti dviejų įmonių pasiūlymai: įmonės, vykdančios veiklą informacinių ir ryšio technologijų bei inžinerinių sprendimų srityse, „Elsis TS“ ir laboratorinių reagentų, reikmenų, įrangos bei baldų tiekimo bendrovės „Labochema LT“. Abu pripažinti atitinkantys reikalavimus.

„Perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisija, nustačiusi, kad „Labochema LT“ pasiūlytų UVS-A-T, UVS-B-T ir UVS-E-T radiometrų nėra oficialiame gamintojo puslapyje, o pateikta brošiūra yra 2016 metų, tiekėjo paprašė pateikti raštišką gamintojo patvirtinimą, kad nurodyti radiometrų modeliai bus pagaminti ir nebus siūlomi panaudoti ar atnaujinti, taip pat paprašė paaiškinti, patikslinti techninius pasiūlymo duomenis, kurie nebuvo nurodyti pateiktame pasiūlyme.

„Labochema LT“ pasiūlymo patikslinime nurodė, kad siūlant radiometrus esą „įsivėlė gramatinė klaida“ ir pasiūlytus modelius paprašė pakeisti į naujus - SUV-A, SUV-B ir SUV-E. Kai perkančioji organizacija paprašė patikslinti techninių parametrų duomenis, kurių tiekėjas nebuvo nurodęs pateiktame pasiūlyme, „Labochema LT“ pateikė iš esmės naujus duomenis“, - nurodo VPT.

Anot Tarnybos, nors pačios perkančiosios organizacijos ekspertas pažymėjo, kad „Labochema LT“ ne tik pakeitė siūlomos įrangos modelius, bet ir pateikė naujus techninius aprašymus, Viešųjų pirkimų komisija pataisytą tiekėjo pasiūlymą pripažino tinkamu ir kad pateikto pasiūlymo techniniai rodikliai atitinka techninės specifikacijos reikalavimus.

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau draudžiama prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymą tokiu būdu, kad pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu.

Planuojama pirkimo vertė yra 147 tūkst. 566 eurai su PVM. Pirkimas finansuojamas ES lėšomis.