„Iš 157 įstaigų gauti duomenys rodo, kad šiam momentui mums trūksta 100 pedagogų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose, 100 dalykininkų“, – trečiadienį per Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdį sakė vicemerė Donalda Meiželytė.

Anot jos, sostinėje taip pat trūksta apie poros šimtų pagalbos mokiniui specialistų.

D. Meiželytė pridūrė, kad tai nėra galutiniai duomenys, ne visos ugdymo įstaigos juos pateikė.

Birželio pabaigoje Vilniaus miesto taryba pritarė, kad naujiems mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams sostinėje metus bus skiriama mėnesinė 300 eurų motyvacinė priemoka.

Priemoka naujiems mokytojams 12 mėnesių bus skiriama nuo įsidarbinimo pradžios.

Tokia motyvacinė priemonė mokytojams skirta ir pernai.

300 eurų priemoka neatskaičius mokesčių skiriama proporcingai turimam darbo krūviui. Ji bus mokama naujai sostinės mokyklose pradėjusiems dirbti mokytojams ar švietimo pagalbos specialistams (visai pareigybės darbo laiko normai arba jos daliai), jei asmuo studijuoja arba turi reikiamą išsilavinimą.

Priemoka taip pat bus skiriama mokytojams, kurie dirbo mokytojais, bet ne Vilniaus savivaldybėje.

Apie tai plačiau papasakojo biologijos mokytojas Paulius Sungaila.

– Ką jums reikėtų pasiūlyti, kad jūs persikraustytumėte dirbti į Priekulę arba Plungę?

– Viena iš problemų su provincijos mokyklomis yra ta, kad jie nebūtinai gali pasiūlyti daug krūvio. Miestas laimi prieš mažesnį miestelį. Mieste yra daugiau mokyklų, didesnė darbo pasiūla. Mokytojai dažniausiai turi tą problemą, kad ieško darbo, o suradę, neturi pilno etato. O dėl Užimtumo tarnybos duomenų yra keletas aspektų. Nenuosekli, politinė kryptis, kuri buvo vykdoma mokytojų rengimu. Netrūkstamų specialybių mokytojai buvo ruošiami daugybę metų, todėl mes turime kūno kultūros mokytojų perteklių. Kita problema, daugiau to darbo ieško provincijų mokyklos. Jauni specialistai dažniausiai išsirenka kryptis, kurios būna didžiuosiuose miestuose ir į provincijas nebesugrįžta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas tada priviliotų į provincijos mokyklą, kad dirbi mažai valandų, bet moka pilną atlyginimą?

– Nėra vieno sprendimo. Reikėtų didesnių finansinių paskatinimų. Norint privilioti mokytoją iš miesto į provinciją, reikalingas visas skatinimo paketas. Tai galėtų būti būsto paskolos padengimas kažkokia forma ar net būsto pasiūla mokytojui.

– O jus patį kas paskatintų? Būstas, didesnė alga?

– Jaunas mokytojas, kuris yra kilęs iš provincijos, yra lengviau priviliojamas ten sugrįžti. Bet jeigu jaunas specialistas yra sukūręs visą savo socialinį ratą didesniame mieste – šeimą, įsigijęs būstą – tada iš principo jau tavo gyvenimas yra sustatytas aplink miestą. Net jei būtų pasiūlomas automobilis, būstas ar didesnė alga, jau įsikūrusiam mieste specialistui tai nelabai ką pakeistų. Reikia galvoti apie jaunus specialistus, kurie yra kilę iš tų provincijų. Nes kilusį iš miesto bus labai sunku įtikinti išsikelti.

Net jei būtų pasiūlomas automobilis, būstas ar didesnė alga, jau įsikūrusiam mieste specialistui tai nelabai ką pakeistų.

– Tad jūsų jau niekas nepriviliotų į provinciją?

– Šiuo metu tikrai ne. Nebent tai būtų koks nors technologinis sprendimas. Man yra tekę dirbti kai kuriose mokyklose nuotoliniu būdu. Esu tam atviras. Nereikia prisirišti prie idėjos, kad fizinis mokytojas kažkokiu būdu bus atviliotas dirbti į provinciją. Galbūt keisis pats formatas, kaip dirbama su moksleiviais. Mane kaip jauną specialistą domintų skaitmeninio darbo galimybė.

– Tai būtų vienas iš sprendimo būdų. Mokytojas gyvena Vilniuje ar Kaune, o rajonų mokyklose moko nuotoliniu būdu. Pandemija juk leido pasitreniruoti.

– Tai yra vienas iš mokymosi įvairovės praturtinimų. Moksleiviams tai irgi yra į naudą.

Jelenos Justinavičienės pedagogės diplomas 30 metų gulėjo stalčiuje. Moteris dirbo įvairius darbus, bet ne pagal specialybę. Po karantino Užimtumo tarnyba Jelenai pasiūlė nusipūsti dulkes nuo diplomo ir įsidarbinti pedagoge.

„Teko daug padirbėti. Pasikeitė teorijos, pasikeitė praktika, teko eiti į kursus, pasitobulinti“, – sakė Jelena.

Tokių darbuotojų kaip Jelena, pamiršusių, kokį diplomą turi, ar norinčių persikvalifikuoti ieško daugelis ugdymo įstaigų.

Darželio „Šilinukas“ direktorė Vytautė Senkovienė sakė, kad surasti darbuotoją – tai tarsi atlikti Sizifo darbą.

„Šiandieną atėję pedagogai atėję jau renkasi, manęs kaip vadovo klausia, su kokiais vaikučiais dirbs, kokio amžiaus bus vaikučiai, kokia grupė. Sutariam, pažadam, parodom, bandom prisikalbinti. Tikrai bandome prisikalbinti, kad pas mus ateitų. Tuomet girdime ir vieną, ir kitą sakymą, kad „šiek tiek palauksiu“, – sakė V. Senkovienė.

Vien Kaune trūksta daugiau nei pusšimčio įvairiausių pedagogų tiek darželiuose, tiek mokyklose.

Esame numatę 5 tūkst. eurų tikslinę paramą asmenims, kurie po pedagoginių studijų pageidaus įsikurti Kauno rajono atokiose mokyklose.

„Trūksta apie 30 mokytojų-dalykininkų ir apie 30 ikimokyklinio ugdymo auklėtojų“, – aiškino Kauno miesto Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Pedagogus ugdantis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sako, kad trūksta bene visų specialybių mokytojų.

„Trūksta ir lituanistų, ir technologijų mokytojų, ir netgi anglų kalbos mokytojų taip pat trūksta, Poreikis yra didelis, nes didesnė dalis išeina į pensiją“, – teigė VDU studijų prorektorė Simona Pilkienė.

Ne ką geresnė situacija ir Kauno rajone.

„Fizikos, matematikos, keturių pradinių mokytojų trūkumas, logopedų, aštuonių psichologų trūksta Kauno rajone ir didžiausias trūkumas yra ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Šiais metais mes atidarome 33 naujas ikimokyklinio ugdymo grupes, atidarome darželio grupes. Ateis apie 780 vaikų, tai reikės apie 55 ikimokyklinio ugdymo specialistų“, – kalbėjo Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Kauno rajone, jeigu mokytojas nori persikvalifikuoti, savivaldybė apmoka visų studijų kainą. Jeigu nori įgyti pedagogo kvalifikaciją, kompensuojama 80 proc. studijų kainos. Taip pat, jeigu mokytojas pasiryžęs penkerius metus dirbti rajone, skiriama tūkstantinė parama.

„Esame numatę 5 tūkst. eurų tikslinę paramą asmenims, kurie po pedagoginių studijų pageidaus įsikurti Kauno rajono atokiose mokyklose“, – komentavo J. Petkevičius.

Ministerija skaičiuoja, kad situacija dar labiau pablogėjo po karantino.

„Iki gegužės 1 d. savivaldybės teikė duomenis, kiek jie planuoja išleisti mokytojų į pensiją arba tiesiog kurie jau paliks švietimo sistemą, tai tokių mokytojų buvo per 1,5 tūkst. Kontaktinis ugdymas yra ir siekiamybė, ir noras. Tai yra svarbu ne tik mokytojams apsispręsti dirbti ar nedirbti, bet ir patiems mokiniams“, – šnekėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Ministerija tikisi, kad iki rugsėjo dalį mokytojų pavyks prisikviesti iš pensijos arba sulaikyti, kad į ją neišeitų, ir taip bent laikinai užpildyti trūkumą.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Eglės Andriuškienės, Kauno bendrojo ugdymo įstaigose dabar trūksta apie pusšimčio skirtingų dalykų mokytojų, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose – 66 specialistų. Šiuo metu didžiausias poreikis jaučiamas ieškant meninio ugdymo mokytojų, specialiųjų ir socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų ir psichologų.

„Skaičiai nėra maži, tačiau mokyklos deda didžiules pastangas ir vykdo atrankas ištisus metus, kad užpildytų trūkstamas darbo vietas. Tikime, kad jos bus sėkmingos, ir mokytojų gretas gausiai papildys savo srities profesionalai. Savo ruožtu dar 2018-ųjų vasarą Kaune pradėta vykdyti unikali programa, kurios metu universitetų dėstytojus kviečiame įgyti papildomų kompetencijų ir dirbti mokytojais ar siekti mokyklų vadovų pareigų. Tokiu būdu reaguojama į realius trūkumus ir tendencijas švietimo srityje bei sėkmingai į mokyklas ir darželius pritraukiama aukščiausias kompetencijas turinčius specialistus“, – sakė E. Andriuškienė.

ELTA yra skelbusi, kad komplektuoti mokytojų kolektyvus mokykloms padeda ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma vienerius metus trunkanti profesinių studijų programa „Pedagogika“. Ją baigusiems asmenims suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas studijas bei kvalifikaciją liudijantis (valstybės pripažintas) pažymėjimas. Programa skirta aukštųjų mokyklų dėstytojams, pageidaujantiems dirbti mokyklos. Sumažėjus universitetuose studentų skaičiams, dalis dėstytojų lieka be darbo, tad išeitis pedagoginę veiklą tęsti mokykloje kai kam yra visai priimtina.

Ši programa finansuojama Kauno miesto savivaldybės lėšomis. 2019–2020 m. ją baigė 27 dėstytojai.

VDU taip pat suteikia pedagogams papildomų perkvalifikavimo galimybių, kurios didžiąja dalimi finansuojamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pinigais, taip pat jos gali būti apmokamos norinčiojo studijuoti asmeninėmis lėšomis. Per pastaruosius dvejus metus šią programą baigė apie 300 pedagogų Kaune. Tad jei dalis mokytojų nuspręstų išeiti į priešlaikinę pensiją, mokyklos galėtų pasinaudoti esamu persikvalifikavusių pedagogų rezervu.