Žydint įvairiems augalams ir pievoms padaugėja per kvėpavimo takus sukeltų alergijų. Žiedadulkėms alergiški žmonės paprastai kamuojasi ne tik pavasarį, bet ir visą vasarą, ypač tose vietose, kur rečiau šienaujamos arba visai netvarkomos pievos.
Žinodami, kad žiedadulkių aplinkoje vis tiek išvengti neįmanoma, kai kurie žmonės į ryškius alergijos simptomus jau nebekreipia dėmesio ir tiesiog susitaiko su jų keliamais nepatogumais. Kiti galvoja, kad šie simptomai yra miesto dulkių sukelti arba – paprasčiausias peršalimas, todėl bando gydytis nuo jo.
Apie tai, kaip atpažinti žiedadulkių sukeltą alergiją arba taip vadinamą šienligę, kokie dažniausi Lietuvoje yra įkvepiamieji alergenai ir kaip apsisaugoti nuo jų, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė – Laura Malinauskiene.
– Kaip manote, kodėl alergijų daugiausiai fiksuojama pavasarį ir vasarą? Ar įvairių alergijų gausu ištisus metus?
– Daugiausia alergijų pastebima tuo metu, kada viskas žydi – pavasarį, visą vasara ir net ankstyvą rudenį. Daugiau negu pusę metų Lietuvoje galima aptikti žiedadulkių. Alergija yra aktuali ir žiemos mėnesiais, kadangi tuomet daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kuriose taip pat yra dulkių, todėl padažnėja alergija dulkių erkėms. O tiems, kurie turi naminių gyvūnėlių – kačių, šunų, graužikų ir kitų padarėlių, kuriems yra alergiški, tai problema ištisus metus.
– Kokie pagrindiniai žiedadulkių sukeltos alergijos simptomai?
– Alergija žiedadulkėms pasireiškia tokiais simptomais: nosis varva, bėga, taip pat žmogus daug čiaudi, dažnai nosis būna užburkusi, sunku pro ją kvėpuoti. Neretai pasireiškia akių simptomai – niežti, jos parausta, atrodo lyg smėlio pripiltos. Tai tipiniai ir ryškiausi alergijos simptomai, kurie tęsiasi paprastai tol, kol aplinkoje nesumažėja arba visai nepranyksta visa tai sukeliantis alergenas.
– Ar alergiją išduoda tik varvanti nosis? Ar alergijos žmonės nesumaišo su paprasčiausiu peršalimu?
– Ne visada alergijos simptomai kyla dėl alergijos. Šienligė pirmaisiais metais beveik niekuo nesiskiria nuo virusinės slogos. Kadangi dabar vis daugiau ir daugiau šnekame apie alergijas, tai žmonės dažnai labai daug simptomų yra linkę „nurašyti“ alergijai, todėl kartais nusivilia, kai padaro tiek daug tyrimų ir nieko neranda.
Kita vertus, imunologijoje atliekami kelių rūšių tyrimai, t.y., odos mėginiai, taip pat kraujo tyrimai, kada bandoma ieškoti alergeno. Jeigu tiek odos mėginiai, tiek kraujo tyrimai nerodo, kad esate alergiški, greičiausiai tos alergijos ir nėra. Nes tyrimų patikimumas yra labai didelis.
– Dėl kartais neryškių alergijos simptomų žmonės nežino, kad yra kažkam alergiški. Taip pat yra daug manančių, kad šienligės vis tiek nieks neišgydys, todėl geriau pakentėti su varvančia nosimi ar ašarojančiomis akimis. Ar verta aiškintis, kokiam augalui esi alergiškas ir ar tai įmanoma tiksliai nustatyti?
– Verta pabandyti padaryti tyrimus ir nustatyti, kam esi alergiškas. Nustačius tikslų alergeną, įmanoma gydyti alergiją naudojant tą alergeną, tai yra žmogų jau nuo žiemos pradėti ruošti tam artėjančiam žydėjimo sezonui. Tokiu atveju alergenas yra leidžiamas arba žmogus geria jį kai yra šalta. Kai pradeda žydėti augalai, tuomet nebe taip stipriai arba visai nebereaguojama į žydėjimą ir alergiją. Todėl verta padaryti alergijų tyrimus tam, kad būtų galima pritaikyti imunologinį gydymą, kuris yra pakankamai efektyvus.
– Daug alergenų nustatoma atliekant kraujo tyrimus. Ar tokia diagnostika tiksli ir kokias įkvepiamųjų alergenų paletes rekomenduojate pirmiausia atlikti?
– Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje prieinami tie patys diagnostiniai metodai. Tyrimų tikslumas priklauso nuo to, kiek pacientas pasikalba su gydytoju, ir kiek jis nori tirtis. Jeigu pagrindiniai skundai yra sloga, pasireiškianti tam tikru metų laiku, pavyzdžiui, gegužės mėnesį, tokiais atvejais užtenka padaryti tyrimus su augalais, kurie žydi pavasarį. Tai Lietuvoje būtų beržiniai medžiai. Jeigu tie simptomai yra vasaros metu, tai yra varpinių žolių žydėjimo metas. Jeigu simptomai trunka ištisus metus, verta padaryti tyrimus su namų dulkių erkėmis.
Laboratorijose yra sudarytos dažniausių alergenų paletės, kur yra įtraukti dažniausiai Lietuvoje žydintys augalai. Šie alerginių tyrimų rinkiniai yra labai tinkami greitai pradinei diagnostikai.
– Kada reikėtų daryti kraujo tyrimus alergijai nustatyti, kad jie būtų tiksliausi – kada ryškūs alergijos simptomai ar galima bet kuriuo metu?
– Kraujo tyrimus dėl alergijos galima atlikti visus metus. Pavyzdžiui, odos mėginių mes negalim daryti, kada yra labai ūmi liga, kada žmogus vartoja vaistus, kurie odos reakciją blokuoja. Kraujo tyrimą iš tikrųjų galima daryti bet kada, galbūt kada liga yra aktyvi, tada žmogus psichologiškai prisimena, kad jis turi tą alergiją. Mes pastebim, kad pas mus pacientų padaugėja, kada yra žydėjimas. Kraujo tyrimai turi tą privalumą, kad jie gali būti atliekami tada, kada yra labai negerai, ir yra įtarimas, kad šiuo metu yra alergija.
– Ką patartumėte daryti, kai įkvepiamasis alergenas yra aiškus? Ar galima išvengti žiedadulkių, o gal galima organizmą pripratinti?
– Yra labai sunku vengti konkretaus alergeno, kadangi alergija nėra aplinkos problema, tai yra paties žmogaus imuninės sistemos problema. Kai yra žinomas konkretus alergenas, galbūt kartais įmanoma vengti, atsisakyti naminio augintinio, vengti vietų, kur yra žydintys augalai. Šiam tikslui yra sudaromi specialūs žydėjimo kalendoriai, kurie yra skelbiami internete, tad galima pažiūrėti, kuriose šalyse yra mažiau tų žiedadulkių. Žinant konkretų alergeną, galima jau žiemą pradėti gydyti ir pratinti žmogų prie šitų alergenų. Imunoterapija yra be galo efektyvi, kada yra gydoma su žiedadulkių alergenais. Su dulkių erkių šiek tiek mažiau efektyvi, dar mažiau efektyvi su naminių gyvūnų. Tai yra metodas, kuris leidžia tam tikra prasme natūraliai gydytis ir įgyti ilgalaikį imunitetą prieš varginančius alergenus.
– Kokiais atvejais skiriamas medikamentinis gydymas?
– Kadangi tabletės neišgydo, jos tiktai palengvina žmogui gyvenimą, jas rekomenduojama gerti, jeigu atlikti tyrimai rodo aiškų alergeną ir simptomai tokie, kad smarkiai vargina žmogų, jis negali normaliai funkcionuoti. Tie žmonės, kurie serga šienlige, žino, kad tos dvi-trys savaitės pavasarį ar vasarą yra tiesiog išbrauktos iš gyvenimo, tada reikėtų naudoti medikamentus.
Jeigu atsiranda gretutinių alergijos simptomų, o taip dažnai būna, kad žmogus kenčia ne nuo vieno, o nuo kelių alergenų, pavyzdžiui, kyla alergija nuo šviežių obuolių, riešutų, morkų ir atsiranda graužimas gerklėje, patinsta liežuvis, lūpos, tai tokie žmonės visada kišenėje turėtų turėti priešalerginį vaistą ir išgerti.
– Kokias pasekmes gali sukelti negydoma alergija?
– Jeigu ilgą laiką yra nosies užgulimas, nekvėpuojama normaliai per nosį, ypač naktį, labai padidėja rizika susirgti bronchine astma. Astma yra rimta liga, sukelianti dusulius ir kosulio priepolius, pavojingus gyvybei. Todėl nuo alergijos reikia gydytis: be tablečių ar su tabletėm, galbūt tokie paprasti metodai, tokie kaip nosies išplovimas jūros vandeniu gali padėti, bet turim stengtis, kad žmogus kvėpuotų per nosį. Tokiu būdu astmos riziką sumažinsim ir apie tai reikėtų pagalvoti kamuojant šienligei.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, medicininių tyrimų laboratorijos „Sosdiagnostika“ vadovės, gydytojos Eglės Marciuškienės komentaras.
Alergijos yra labai dažnos ir pasaulyje skaičiuojama, kad vienas iš trijų gyventojų kenčia nuo alergijos. Dažniausiai žmonės net nežino, kad yra kažkam alergiški. Vieni dažniausių alergenų yra taip vadinami įkvepiamieji alergenai, kurių yra dvi rūšys. Tai patalpose, namuose esančios dulkės ir žiedadulkės gamtoje bei miesto dulkės.
Prie naminių alergenų priklauso visos erkutės, kurios gyvena namų dulkėse, patalynėje, tai yra įvairūs pelėsiniai grybeliai, naminių gyvūnų plunksnos, pūkai, plaukai, epitelis. Gamtoje esantys alergenai yra pasklidę ore: tai visi žydintys augalai ir jų žiedadulkės.
Kaip jau minėta, yra labai svarbu žinoti alergiją sukeliantį alergeną. Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijose ir gydymo įstaigose yra sudarytos Lietuvos atopinės alergenų paletės. Jose yra surinkti dažniausi Lietuvoje pasitaikantys įkvepiamieji ir maisto alergenai, todėl tai palengvina alergiją sukeliančio alergeno paieškas. Šias paletes tobulinau daug laiko ir tai yra mano 10 metų praktikos apibendrinimas, todėl tik retais atvejais alergeno paieškos užtrunka.
Ilgametė patirtis rodo, kad lietuviai visai netoleruoja pelyno, todėl jis yra dažniausias įkvepiamasis alergenas. Lietuviai yra alergiški gysločiui, dilgėlėms, beržams, lazdynams, motiejukams ir įvairioms javų žiedadulkės. Žmogui patogiausia yra atlikti tam tikrą grupę alerginių tyrimų, o jeigu alergijos nerandama, tada galima rinktis kitą grupę. Konsultuojantis su alergologu paaiškėja tam tikras itin specifiškas alergenas ir imamasi imunologinio ar medikamentinio gydymo.
