Pensijų klausimas aktualus ne tik šiuo metu pensijas gaunantiems, už kelerių metų pensinio amžiaus sulauksiantiems šalies gyventojams, tačiau ir darbingo amžiaus asmenims. Būtent iš šių darbuotojų įmokų yra kaupiamas fondas senatvės pensijoms išmokėti.

„Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo („Sodra“) pensija yra draudimo sistema. Šiuo metu dirbančio žmogaus įmokos į „Sodrą“ skiriamos jau esantiems pensijoje žmonėms išlaikyti. Ir kai tas žmogus išeina į pensiją, tada jam mokama iš „Sodros“ fondo, kurį pildo tuo metu dirbantys žmonės“, – sako KTU ekonomistas.

Nors pirmosios pakopos pensijos dydį lemia įvairūs, nuo konkretaus gyventojo darbingumo priklausantys veiksniai, bazinis pensijos dydis bene kasmet kinta. Anot V. Snieškos, kylant darbo užmokesčiui, kartu kyla ir galimybės mokėti didesnę pensiją: „Toks nuolatinis „Sodros“ papildymas iš augančių atlyginimų leidžia indeksuoti ir pensijas, kompensuojant dėl kainų padidėjimo prarastas pajamas“.

Antroje ir trečioje pakopoje sukauptos lėšos – pensijų fondų rankose

Politikai ir pensijų fondų valdytojai sako, kad vien „Sodra“ pasitikėti nereikėtų – antroji ir trečioji pakopa tikrai yra reikšminga, jei sulaukus pensinio amžiaus norite gauti bent 50 proc. atlyginimo. Tačiau kitaip nei senatvės pensija, priklausanti nuo valdančiųjų sprendimų, antroje ir trečioje pakopoje kaupiami pinigai tiesiogiai priklauso nuo pasirinktų fondų investavimo sėkmės.

„Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondo įmokos yra sudaromos iš atlyginimo išskaičiuojamų nustatyto procento išmokų, bei gali būti šiek tiek papildomos iš valstybės lėšų. Taigi, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondas, kurį sukaupia žmogus, negali būti indeksuojamas ir gali išaugti tik jeigu pensijų fondo valdytojas sėkmingai investuos pensijų fondo lėšas“, – sako V. Snieška.

Pasak V. Snieškos, didžioji dauguma tokių pensijų fondų lėšų sukauptų Lietuvoje yra investuojama į užsienio šalių akcijas, obligacijas, ar kitus vertybinius popierius. Šių investicijų rizika pasirenkama pagal gimimo metus – kuo jaunesnis gyventojas, tuo fondo investavimo rizika yra didesnė, siekiant padidinti investavimo grąžą.

„Deja, Lietuvoje veikiantiems pensijų fondams tokiu būdu iki šiol nelabai sekėsi uždirbti. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, vieno antrosios pakopos fondo vidutiniam dalyviui per 14,6 metų „Sodrai“ pervedus 3 024 eurus, tas fondas paaugo vos 813 eurais – iki 3 837 eurų. Tai vidutiniškai per metus sudaro tik 1,33 proc. – daug mažiau, nei infliacijos tempas Lietuvoje tuo laikotarpiu“, – sako V. Snieška.

Tam turi įtakos ir kasmet pensijų fondų pasiimamas pensijos fondo valdymo mokestis, kuris, priklausomai nuo fondo, per metus sudaro nuo 0,22 iki 1,23 proc. sukaupto turto: „Pavyzdžiui, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje šis mokestis yra tik 0,2 proc.“.

Nors Lietuvoje įstatymiškai nustatyta, koks procentinis valdymo mokestis nuo gyventojų kaupiamų lėšų gali atitekti pensijų fondui – Bendrasis atsiskaitymo rodiklis (BAR) negali viršyti 0,5 proc. – fondams investuojant sukauptą turtą į kitus fondus, nuo investicijų grąžos atskaitomi kiti mokesčiai. Jų procentinis rodiklis, vadinamas sąlyginiu Bendruoju išlaidų koeficientu (BIK), gali siekti net minėtuosius 1,23 proc.

Investuoti patiems reikia žinių

Lietuvos Banko duomenimis, pirmoje pakopoje Lietuvoje kaupia visi dirbantieji – per 1,45 mln. žmonių, tačiau aktyviai antroje pakopoje kaupia 778 tūkst., o trečioje – 95,6 tūkst. dirbančiųjų. Kiti gyventojai, nesikliaujantys antros ar trečios pakopos pensijų kaupimo galimybėmis, gali lėšas ateičiai kaupti kitur – atsidėti ar investuoti.

Pastaroji galimybė, V. Snieškos teigimu, gali būti ypač naudinga, mat tam tikros investavimo sritys, kaip antai nekilnojamasis turtas, per pastaruosius kelerius metus galėjo atnešti nemažą grąžą.

„Pavyzdžiui, būsto kainų augimo tempas Lietuvoje 2006–2022 metais vidutiniškai siekė net 5,6 proc. per metus. Jeigu tas pensijos fondas būtų augęs būsto kainų augimo tempu, tai per 14,6 metų turėtų išaugti iki 7 037 eurų – 2,33 karto. Tai kartu atsako į klausimą, kas geriau: ar pensijų fondas, ar investuoti patiems?“, – sako KTU profesorius.

Be abejo, patiems sėkmingai investuoti nėra lengva – siekiant išvengti nuostolių, reikia turėti daug žinių ir investavimo patirties. Tačiau neinvestuojamiems pinigams kyla didesnė grėsmė – nuvertėti.

„Ekspertai rekomenduoja turėti nuo pusės iki pilno metinio atlyginimo pinigų atsargą nenumatytoms išlaidoms. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad laikomi pinigai nuvertėja tiek, kokia yra infliacija, ar auga numatomų pirkti prekių kaina, todėl racionaliai investuojant galima tokių nuostolių išvengti“, – teigia V. Snieška.

Mažesnė pensija tiems, kurie daugiau uždirba?

Lietuvoje populiarūs pensijų fondai šiuo metu darbingiems žmonės prognozuoja ypač nedidelę, vos 30–50 proc. darbo užmokesčio siekiančią, pensiją, jei kaupti nusprendžiama tik pirmoje pakopoje. Šie skaičiavimai atliekami remiantis vidutinio darbo užmokesčio šalyje, kuris 2022 m. gruodžio mėn. siekė 1787,10 eurų prieš mokesčius, ir vidutinės „Sodra“ senatvės pensijos Lietuvoje, kuri siekė 512,64 eurų, santykiu.

Todėl šiuo metu pensijoje esančių asmenų, kurie turi būtinąjį darbo stažą, gaunama „Sodros“ išmoka siekia 28,7 proc. vidutinio atlyginimo šalyje prieš mokesčius ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo po mokesčių. Tačiau tokį procentą pajamų gaus ne kiekvienas šalies gyventojas.

„Pasinaudojant „Sodros“ pensijų skaičiuokle pirmajai pakopai galima pamatyti, kad didesnius atlyginimus gaunančių žmonių pensija sieks, pavyzdžiui, 50 proc. gaunamų grynųjų pajamų. Dar didesnius atlyginimus gaunantieji gaus mažesnę dalį. O tai reiškia, kad per pensijų sistemą yra vykdomas progresinis pajamų apmokestinimas“, – teigia V. Snieška.

Svarbu leisti gyventojui rinktis

Nors šis pensijų modelis veikia neseniai, vos 4 metus, ekspertai jau pastebi trūkumus ir tobulintinas sritis: „Labai palankiai yra vertinamos Prancūzijos, Vokietijos, Danijos pensijų sistemos, todėl reikėtų daugiau atsižvelgti į šių šalių patyrimą“.

Tačiau su kitų Europos šalių pensijomis Lietuva konkuruoti negali – net atsižvelgus į jų patirtį, dėl vidutinio darbo užmokesčio, gyventojų skaičiaus, pensinio amžiaus ribos ir šalies bendro vidaus produkto (BVP) skirtumų, daugiau lėšų pensijoms didinti neatsiras.

„Lietuva Europos Sąjungoje yra trečia nuo galo pagal pensijoms skiriamą BVP dalį – 6,5 proc., o Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra 13 proc. Dėl šios priežasties kol kas tikėtis „europinių“ pensijų nereikėtų. Tikėkimės, kad Lietuvos valdantieji nepamirš, kad didėjant BVP būtų padoru didinti ir atskaitymus pensijoms. Dabar Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, prilygsta 62 proc. šio rodiklio ES vidurkio“, – teigia KTU ekonomistas.

BVP dalies skyrimas pensijoms nėra vienintelė sritis, kurioje, anot specialisto, verta daryti pokyčius. Lietuvoje į antros pakopos kaupimą įtrauktas ir iki nustatytos datos neatsisakęs asmuo yra įpareigojimas toliau visą gyvenimą mokėti įmokas į pensijų fondą, su 12 mėnesių išimtimi.

„Reaguojant į augantį Lietuvos piliečių nepasitenkinimą, dabar besiliejantį ir viešoje erdvėje, prievartinio įrašymo į fondus tvarką reikėtų skubiai naikinti. Kodėl tokios sistemos nepakeisti tik paraginimu papildomai draustis? Žmogus turi teisę pats spręsti, kaip jam elgtis su savo pajamomis, ir pats nuspręsti, kur jas investuoti“, – sako V. Snieška.

Vyriausybė su dideliu susidomėjimu sutiko didžiausios profsąjungų konfederacijos CFDT pasiūlymą, sakė atstovė prieš nauja derybas, kurios turėtų prasidėti antradienį.

CFDT pasiūlė surengti konferenciją dėl pensijų sistemos finansavimo. Ji nenori paremti planuojamo pensinio amžiaus padidinimo nuo 62 iki 64 metų, tačiau yra atvira kitiems variantams. Kitos profsąjungos – pirmiausiai antroji pagal dydį CGT – tuo tarpu reikalauja visiškai atšaukti reformą.

„Dar niekad kompromisas nebuvo taip arti“, – stočiai „France Inter“ sakė Prancūzijos ekonomikos ministras Brunas Le Maire‘as. Antradienį premjeras Edouard‘as Philippe‘as ir pakvietė profsąjungas ir darbdavius naujų pokalbių.

Ketvirtadienį ir šeštadienį planuojamos naujos demonstracijos prieš pensijų reformą. Vyriausybė ją ketina priimti sausio 22 dieną.

Streikai geležinkelio ir Paryžiaus artimojo susisiekimo sistemoje tęsiasi jau 33 dienas iš eilės. Tačiau keliaujantiesiems padėtis šiek tiek pagerėjo: dabar kursuoja daugiau traukinių. Paryžiuje pirmą kartą nuo protestų pradžios gruodžio 5-ąją vėl veikia dauguma metro linijų. Tiesa, metro traukiniai važiuoja gerokai rečiau.

Prancūzijos geležinkelyje tai yra ilgiausias streikas nuo geležinkelio bendrovės įsteigimo 1938 metais. Jis valstybinei bendrovei SNCF jau atnešė beveik 600 mln. eurų nuostolių. Paryžiaus artimojo susisiekimo įmonių RATP nuostoliai vertinami mažiausiai 100 mln. eurų.

Dauguma prancūzų ir toliau remia streikus, rodo „Ifop“ instituto apklausa, atlikta „Journal du Dimanche“ užsakymu. Anot jos, du trečdaliai respondentų yra prieš pensinio amžiaus didinimą.

Pensijų reforma yra vienas pagrindinių E. Macrono pažadų. Jis nori suvienodinti Prancūzijos pensijų sistemą, kurią sudaro 42 skirtingi modeliai ir sumažinti milijardinį pensijų fondų deficitą.

Paryžiuje ir jo priemiesčiuose rytinio piko metu susidarė apie 630 km ilgio spūstys – dvigubai ilgesnės nei įprastai, nes dauguma metro linijų vėl buvo uždarytos, važiavo tik pavieniai traukiniai.

Visoje Prancūzijoje važiavo tik kas trečias greitaeigis TGV traukinys ir kas ketvirtas regioninis traukinys. Vis dėlto, kituose šalies miestuose chaoso kiek mažiau nei sostinėje Paryžiuje.

„Iki šiol aš dirbau iš namų arba važiuodavau automobiliu, – naujienų agentūrai AFP sakė Francois prisistatęs vyras, tikindamas, kad iš namų išvažiavo prieš 5 val. ryto. – Automobilis nebėra išeitis ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl to, kaip tai vargina.“

Antradienį profsąjungos ketina surengti masines demonstracijas ir reikalauti, kad šalies vyriausybė atšauktų planuojamą pensijų reformą, kuri priverstų milijonus žmonių dirbti ilgiau.

Planuojama, kad dėl bendros pensijų sistemos, pakeisiančios 42 skirtingas tvarkas, protestuos mokytojai, ligoninių darbuotojai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai, taip pat ir teisininkai.

Vyriausybė sakė esanti pasiruošusi derėtis, ypač dėl 64-erių metų amžiaus, kai gyventojai įgytų teisę gauti visą pensiją, tačiau tuo pačiu gynė prezidento Emmanuelio Macrono reformų planus.

„Streikuoti yra teisėta, tačiau reikia gerbti tokius įvykius kaip metų pabaigos iškilmės“, – televizijai „France 2“ sakė aplinkos ministrė Elisabeth Borne. Pasak jos, profsąjungų lyderiai būtų neatsakingi, jei „sugriautų atostogas“.

Geležinkelių operatorė SNCF jau įspėjo, kad, streikus nesibaigus per kelias dienas, geležinkelių paslaugos negalės būti visiškai atstatytos iki Kalėdų.

„Bandysime padaryti stebuklą“ šeštadienį prasidedančioms Kalėdų atostogoms, laikraščiui „Le Parisien“ sakė SNCF vadovė Rachel Picard.

„Jei Vyriausybė atšauks projektą ir mes pradėsime rimtas diskusijas dėl to, kaip pagerinti sistemą, viskas bus gerai“, – sekmadienį sakė kategoriškai nusiteikusios CGT profsąjungos pirmininkas Philippe Martinezas.

„Antraip streikuotojai nuspręs, ką daryti ketvirtadienį ar penktadienį“, – perspėjo jis.

Streikai labiausiai paveikė sostinę. Paryžiuje streikuoja maždaug 35 proc. mokytojų, visoje šalyje – maždaug 12,5 proc., paskelbė švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer (Žanas Mišelis Blankė).

Viešasis transportas mieste taip pat beveik sustojo. Įprastu režimu veikė tik dvi iš 16 metropoliteno linijų, devynios linijos buvo visiškai uždarytos, nereguliariai kursavo priemiestiniai traukiniai.

Visuotinis streikas, dėl kurio buvo sustojęs tarpmiestinių traukinių eismas ir atšaukta dešimtys lėktuvų skrydžių, yra didžiausias profsąjungų galių demonstravimas nuo 2017 metų, kai prezidentu tapęs E. Macronas pažadėjo sumažinti valstybės išlaidas ir padaryti šalies ekonomiką konkurencingesne.

Paryžiaus priemiestinių geležinkelių tarnybos vadovas  Alainas Krakovitchius (Alenas Krakovičius) antradienį perspėjo, kad chaosas veikiausiai truks „iki savaitės pabaigos“, tačiau kai kurie profsąjungų lyderiai ketina nesitraukti iki Kalėdų.

„Pensijos yra visą tą nepasitenkinimą jungiantis elementas“, – sakė profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinezas).

Profesinės sąjungos tikisi, kad šimtai tūkstančių žmonių antradienį vėl išeis į gatves protestuoti prieš E. Macrono ketinimus pakeisti šiuo metu Prancūzijoje taikomus 42 pensijų planus vienintele taškais pagrįsta sistema. Be to, ją įvedus prancūzams tektų dirbti ilgiau.

Gruodžio 5-ąją, pirmą streiko dieną, į miestų ir miestelių gatves išėjo daugiau nei 800 tūkst. žmonių.

Buvusį investicijų bankininką E. Macroną prancūzai taip pat kaltina bandymu pertvarkyti brangiai atsieinančią, bet labai vertinamą valstybės paslaugų sistemą.

Vyriausybė tvirtina, kad naujasis pensijų planas, panaikinsiantis dabartines privilegijas daugybės profesijų atstovams – nuo traukinių mašinistų iki baleto šokėjų, bus teisingesnis ir tvaresnis.

Trečiadienį premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) išsamiau pristatys naująjį pensijų planą, sakydamas ilgai lauktą kalbą. Kaip manoma, jis praneš apie kelias nuolaidas, kad planas atrodytų patrauklesnis.

Tačiau profsąjungos kol kas nelinkusios eiti į kompromisą ir žada tęsti streiką, kol naujo pensijų plano bus atsisakyta.

Valstybės Dūma, žemieji parlamento rūmai, pritarė V. Putino siūlymui sušvelninti reformas: moterų pensinį amžių pailginti ne aštuoneriais, kaip buvo planuota, o penkeriais metais - iki 60 metų.

Rugpjūčio mėnesį per vieną iš retų kreipimųsi per televiziją Rusijos prezidentas pasiūlė padaryti virtinę nuolaidų, veikiausiai taip siekdamas išgelbėti savo mažėjantį populiarumą.

„Šiuo klausimu pasiekėme sutarimą ir visi palaikė prezidento pataisas“, - Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas paskelbė trečiadienį.

Pensijų reformos įstatymų projektą Valstybės Dūma jau patvirtino per pirmąjį jo nagrinėjimą liepos mėnesį. Trečiadienį antruoju skaitymu įstatymas buvo priimtas 326 balsais prieš 59, vienam įstatymų leidėjui susilaikius.

Įstatymas dar turės būti patvirtintas per trečiąjį nagrinėjimą Valstybės Dūmoje, o paskui jį turės patvirtinti aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - ir pasirašyti prezidentas. Trečiasis balsavimas Valstybės Dūmoje planuojamas šį ketvirtadienį.

Ši reforma, kurią įvykdžius vyrų pensinis amžius bus ilginamas penkeriais metais - iki 65 metų, sukėlė retą visuomenės nepasitenkinimą, išsiliejusį dešimtis tūkstančių žmonių pritraukusiais protestais visoje Rusijoje.

Eilinių Rusijos gyventojų nenuramino net V. Putino pranešimas apie siūlomas nuolaidas.

Dauguma priešinasi pensinio amžiaus ilginimui, o reformos kritikai tvirtina, kad dėl šių pakeitimų eiliniai žmonės neteks jiems reikalingų pajamų.

Protestuodami rusai toliau eina į gatves, ir Kremlius šį mėnesį patyrė retą rinkimų krizę, kai du valdančiosios partijos remiami kandidatai pralaimėjo per gubernatorių rinkimus keturiuose regionuose.

Praėjusią savaitę Komunistų partijos organizuotame proteste prieš pensijų reformą Maskvoje dalyvavo maždaug 3 tūkst. žmonių.

Anksčiau šį mėnesį tūkstančiai rusų atsiliepė į protestų lyderio Aleksejaus Navalno kvietimą gatvėse išreikšti savo nepasitenkinimą reforma.

Rusijoje pensinis amžius nesikeitė beveik 90 metų ir yra vienas mažiausių pasaulyje. Nuo praėjusio amžiaus 4-o dešimtmečio pradžios šalies moterys į pensiją išeina sulaukusios 55-erių, o vyrai - 60 metų.

Tačiau Rusijos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė gana maža, tad įvedus naują sistemą daugelis rusų pensijos net nesulauks.

Tuo metu vyriausybė sako, kad senėjant visuomenei dabar Rusijoje galiojančios sistemos pensijų našta valstybės biudžetui yra per didelė, šalies ekonomikai kenčiant nuo Vakarų sankcijų.