Visi atrinkti dalyviai iš Lietuvos ateinančius ketverius metus kartu su dalyviais iš kitų dešimties Europos šalių-partnerių kurs bendrą scenos menus (šokį, teatrą, muziką, scenografiją, režisūrą) ir tarptautiškumą puoselėjantį projektą, kurį 2024-aisiais vainikuos visų projekto dalyvių bendras pasirodymas ir turas po Europos šalis-partneres.
Išaušus pirmajam pavasario rytui, Vilniuje, Menų fabrike „Loftas“, prasidėjo projekte užsiregistravusių dalyvių atrankos. Prieš joms prasidedant, visi į atrankų vietą atvykę dalyviai buvo testuojami greitaisiais COVID-19 testais. Tik įsitikinus, kad visų testų rezultatai neigiami, dalyviai, siekiant užtikrinti rekomendacijas atitinkančius atstumų laikymosi reikalavimus, buvo suskirstyti į dvi mažesnes grupes, kurios pasirodė skirtingu laiku.
M. Bartaševičiaus nuotr.
Manome, kad po atrankų „Lofte“ surinkome išties labai stiprią grupę, kurios žmonės per artimiausius ketverius metus nustebins ne tik mus, bet ir pačius save.
Menų fabriko „Loftas“ organizuojamose atrankose dalyvius vertino iš Vokietijos atvykusi pagrindinių konkurso organizatorių – teatro „Pan.Optikum“ – komanda. Dalyviai galėjo susipažinti su pagrindiniu PPP projekto iniciatoriumi Matthiasu Rettneriu, meno vadove Sigrun Fritsch, choreografe Luka Fritsch ir jaunuoju projekto asistentu Flynnu Moersu.
Vienai dalyvių grupei buvo skiriama 2,5 valandos, per kurias vyko šokio ir improvizacinės užduotys, kurios komisijoms nariams leido kuo geriau įvertinti dalyvių kompetenciją, pasirengimą ir gebėjimą dirbti komandoje. Tą pačią dieną po pasirodymo buvo atrinkti galutiniai projekto dalyviai, kurie atstovaus Vilniui ateinančius ketverius metus.
Vakare komisijos nariai dar kartą susitiko su atrinktais dalyviais, iš arčiau supažindino juos su projekto veiklomis ir artimiausiais planais. Šokėjų ir aktorių atrankų dieną Vilniuje užbaigė pirmoji bendra, o paskui ir atskiros dalyvių fotosesijos.
Matthiasas Rettneris, M. Bartaševičiaus nuotr.
Pasibaigus atrankoms, PPP projekto meno vadovė S. Fritsch dalijosi įspūdžiais ir neslėpė, kad galutinį sprendimą priimti buvo išties sunku – visi atrankos dalyviai sužavėjo savo patirtimi, energija, atvirumu ir smalsumu.
„Atrodė, kad į projektą norėtume pasiimti kiekvieną – juk žinome, kiek ši patirtis gali duoti jaunam, talentingam žmogui. Turėjome tikrai labai stiprių kandidatų – vieni iš jų buvo neprilygstami šokio srityje, kiti – teatro, – kalbėjo ji. – Tačiau negalima atsižvelgti tik į individualias šokėjo savybes, lygiai taip pat svarbu yra tai, kaip jis jaučiasi ir dirba grupėje, – juk šis projektas yra būtent komandinis darbas. Manome, kad po atrankų „Lofte“ surinkome išties labai stiprią grupę, kurios žmonės per artimiausius ketverius metus nustebins ne tik mus, bet ir pačius save.“
Savo įspūdžiais apie PPP projektą po įvykusių atrankų sutiko pasidalyti ir atrinkti projekto dalyviai. Dauguma jų šoka nuo vaikystės, tad, pasak jų, rasti motyvacijos užsiregistuoti į projekto atrankas ilgai netruko. Didelis postūmis buvo karantino akivaizdoje pasitaikiusi reta galimybė save realizuoti ir tobulėti šokio bei teatro srityje. Daugelį sužavėjo projekto dydis ir tarptautiškumas, galimybė tobulėti dirbant su profesionaliais choreografais ir savo srities profesionalais iš užsienio, plėsti akiratį mezgant naujas pažintis su bendraminčiais, susipažinti su skirtingomis Europos šalių kultūromis.
„Be galo džiaugiuosi, kad projektas tarptautinis ir dirbsime su šokėjais bei choreografais iš įvairių Europos šalių – tai tikrai suteiks naujų kūrybos perspektyvų“, – mintimis dalijosi projekto dalyvė Ieva Jasaitė.
Geriausiai pasirodę ir į projektą atrinkti dalyviai vieningai sutarė, kad konkurencijos atrankų metu nejautė arba ji buvo labai minimali – visi tiesiog džiaugėsi ir vertino unikalią galimybę šokti kartu ir smagiai praleisti laiką.
„Konkurencijos ne tik nejaučiau, bet ir apskritai ji netvyrojo atmosferoje. Priešingai – buvo smagu sutikti pažįstamų veidų, persimesti vienu kitu žodžiu ir, galų gale, karantino metu šokti ne vienai savo kambaryje, o vėl drauge su bendraminčiais. Aš tikrai manau, kad visi dalyviai tiesiog mėgavosi procesu ir pateiktomis užduotimis“, – pasakojo Gabija Stašinskaitė.
Vieni pagrindinių lūkesčių, kuriuos atrinkti dalyviai įvardijo po atrankų, tai susipažinimas su kitų šalių kultūromis, žmonėmis, galimybė atrasti naujų idėjų, perspektyvų ir dar nepažintų šokio spalvų.
Milda Keršulytė, M. Bartaševičiaus nuotr.
Viena projekto dalyvių Milda Keršulytė sakė, kad iš projekto tikisi ne tik pati įgyti naujų patirčių, bet ir įkvėpti kitus: „Iš šio projekto tikiuosi pasisemti įkvėpimo ir gebėti įkvėpti kitus, sumažinti bet kokius kalbos ar kultūros barjerus tarp skirtingų tautų žmonių paprasčiausiai šokant kartu, – sako ji. – Kitas, ne mažiau svarbus, lūkestis, būtų parodyti žmonėms, kad šokti gali kiekvienas, nepaisant turimų įgūdžių. Dalyvaudama renginiuose, vakarėliuose, labiausiai juose pasigesdavau laisvumo, gyvybingumo. Žmonės dažnai būna susikaustę, bijo kažką padaryti ne taip, suklysti. Tai ne tik suvaržo juos pačius, bet ir atima galimybę kurti smagią, įvairiapusę atmosferą. Nes šokti juk ir reiškia būti laisvam.“
Viena iš komisijos narių projekto PPP choreografė L.Fritsch dalyviams linki iš projekto pasiimti maksimumą: „Linkiu, kad projekto metu dalyviai nebijotų savęs išlaisvinti ir atsiskleisti, taip pat tikiuosi, kad jie bus smalsūs ir stengsis iš projekto pasiimti viską, ką tik gali.“
