Nes 8 iš 10 vyresnių nei 35 metų žmonių serga dantenų ligomis!

Nes sunkus periodontitas yra 6-a labiausiai paplitusi būklė pasaulyje!

Nes dantenų ligos lemia daugybę sveikatos priežiūros išlaidų!

Norisi apie dantenų ligas kalbėti aiškiai, paprastai, nes tai labai aktualu. Dažnai pritrūksta informacijos sklaidos, žinių. O juk galime padaryti tiek daug, pastebėję dantenų ligas laiku, užkirtę kelią jų plitimui. Nes iš tikrųjų gydymas yra gan paprastas!

Dažniausiai sutinkame pacientus, kurie:

1. Nežino apie savo burnos būklę, nepastebi pirmųjų simptomų, todėl neturi jokių akivaizdžių nusiskundimų savo burnos sveikata.

2. Yra girdėję iš savo šeimos odontologo, burnos higienistės, jog turi periodontito ligos požymių. Arba yra susipažinę, skaitę internete, girdėjo artimųjų patirtis, atsiliepimus. Ir labai bijo, kad „dabar reikės daryti dantenų operacijas, gydyti periodontitą“!

Ar esate vienas iš šių pacientų?

Norime jus nuraminti. Visada puiku žinoti apie savo dantenų būklę, dantenų tipą, priežiūros ypatumus, verta įvertinti dantenų uždegimo indeksus. Tuomet galime parinkti individualius įrankius, priemones ir metodus, užkirsti kelią periodontito ligos vystymuisi. Todėl labai kviečiame pasitikrinti, kol dar nevėlu. Pats pigiausias ir užtikrinantis ilgalaikę burnos sveikatą būdas – profilaktika! Nelaukite, kol dantys pradės klibėti. Laiku pastebėtas dantenų uždegimas – gana lengvai išgydomas. O laiku diagnozuotas periodontitas – visiškai išgydoma liga!

Dar kartą norime nuraminti, išsklaidyti gajų mitą. Šiais laikais jau niekas radikalių, periodontitą gydančių, dantenų lopo operacijų nebedaro, nekišami vaistai į dantenų kišenes. Gydoma visa burna. Dažniausiai pasitelkiamas konservatyvus, švelnus ir audinius tausojantis periodontito gydymas. Šis gydymas daug efektyvesnis, nes šalina priežastį.

Susipažinkime geriau su šia gana paplitusia burnos liga

Kiekvieno mūsų burna turi savo unikalią mikroflorą – bakterijų derinį, būdingą tik mums ar mūsų šeimai.

Vienų pacientų mikroflora dažniau sukelia ėduonies pažeidimus, kitų – dantenų ligas. Per žmogaus gyvenimą burnos bakterinė mikroflora keičiasi, todėl būkime budrūs, nes vienu amžiaus periodu turime sveikas dantenas, o vyresniame amžiuje galime pastebėti dantenų uždegimų, besikeičiant seilių sudėčiai, organizmo savybėms.

Dantenų ligos dažniausiai prasideda nuo dantenų uždegimo, kuris gali vystytis į apydančio audinių uždegimą – periodontitą.

Periodontitas – lėtinė infekcinė liga, dar dažnai vadinama parodontoze. Paprastai periodontitas vystosi lėtai ir neskausmingai daug metų. Tai gali būti sunkiai pastebima liga, nes simptomai vystosi palaipsniui, pacientas prie jų pripranta.

Periodontito dažniausia priežastis – bakterijos, esančios burnos ertmėje.

Ši liga atsiranda tada, kai minkštosios dantų apnašos kalkėja, sukietėja, nusėda virš ir po dantenomis. Infekcija pradeda ardyti aplink dantį esančius apydančio audinius.

Dantenų jungtis suyra, pradeda tirpti kaulas, formuojasi dantenų kišenės, kurios dažnai pūliuoja. Netekę kaulo atramos, dantys tampa paslankūs, pradeda klibėti.

Pirmieji požymiai, skatinantys atkreipti dėmesį į burnos sveikatą, – atsiradęs dantenų kraujavimas, nemalonus kvapas. Dantų paslankumas, pūliavimas, šaknų apsinuoginimas pasislinkus dantenoms jau gali būti pažengusios ligos požymiai.

Taip pat verta pasitikrinti, jeigu jūsų artimieji, šeimos nariai yra praradę dantų dėl periodontito. Ši liga gali būti paveldima.

Gerinate dantenų būklę – gerinate bendrą organizmo sveikatą! Kaip?

Dantenų būklę, periodontito ligos vystymosi greitį taip pat gana stipriai lemia ir antriniai dantenų ligų rizikos veiksniai: rūkymas, diabetas ir prediabetinė būklė, hormonų pokyčiai kūne (nėštumas, kūdikio maitinimas, menopauzinis periodas), nutukimas, netinkama mityba, gausus medikamentų vartojimas, stresas ir kiti bendrą sveikatą veikiantys faktoriai. Jau ilgus metus periodontologai visame pasaulyje kalba apie tai, kad bendra organizmo sveikata veikia dantenų būklę ir atvirkščiai – dantenų uždegimas, periodontitas blogina bendrą organizmo savijautą ir sveikatą. Yra abipusis koreliacinis ryšys. Taigi, gydydami dantenų uždegimą, periodontitą savo burnoje, mažinate riziką susirgti įvairiomis sisteminėmis ligomis. Nebelieka infekuotos srities, iš kurios bakterijų patogenai keliaus po visą kūną.

Išgydykime dantenų uždegimą ir periodontitą kartu!

Svarbu suprasti, kad ši burnos būklė atsirado ne per keletą savaičių, o per visą gyvenimą, todėl gali prireikti laiko, kol jūsų burnos mikroflora pradės keistis, ligos pažeisti apydančio audiniai sugis. Prireiks tiek jūsų, paciento, tiek gydytojo tarpusavio bendradarbiavimo.

Gydymas skirstomas į aktyvią ir palaikančią fazes. Aktyvios fazės metu teks dažniau lankytis pas specialistus, kartu įgyvendinti individualiai jūsų burnai sudarytą gydymo planą. Kiekvieną žingsnį galite įvertinti patys, akivaizdžiai matyti gyjančius burnos audinius. Daug sužinosite ir suprasite apie save ir savo burną.

Palaikančiosios fazės metu susitikimai reti, kas 3 ar 6 mėnesius. Galbūt jums užteks apsilankyti kas metus. Mūsų bendras tikslas – burnoje pasiekti po periodontitinę būklę.

Klaipėdos implantologijos klinikos specialistai atidžiai seka pasaulyje besikeičiančias gydymo tendencijas ir savo pacientams siūlo naujus gydymo protokolus. Periodontito gydymas Klaipėdoje atliekamas pagal naujas pasaulines gydymo rekomendacijas.

„PSO duomenimis, net 40 proc. viso pasaulio žmonių turi problemų su šia dantų liga, kas gali privesti prie jau minėtųjų skaudžių pasekmių“, – papildė jis.

LNK kalbinta kaunietė Ona pasakojo, jog dantų protezavimo jai teko laukti viso net septynerius metus. Vieno apsilankymo metu jos dantys apačioje buvo matuoti keturis kartus, viršuje – septynis. Jos vyrui nepasisekė dar labiau – medikai vis dar neatranda būdo, kaip tinkamai jam pritaikyti protezus.

Kad tokių pacientų, kuriems reikia pereiti kryžiaus kelius, būtų mažiau, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) pradėjo spausdinti protezus 3D spausdintuvu. Naudojant juos, viskas vyksta paprasčiau. A. Kriaučiūnas papasakojo apie tokios procedūros eigą: „Pacientas ateina, patogiai įsitaiso kėdėje, nuskanuojamas jo žandikaulis, persiunčiami failai į 3D spausdintuvą, vėliau jie atspausdinami ir galiausiai pritaikomi pacientui.“

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jeigu spausdintume kažkokią labai sudėtingą konstrukciją, kuriai reikia tikslumo, tokiu atveju spausdinimas gali užtrukti ilgai. Atspausdinti žandikaulį gali užtrukti ne 1-2 val., o ir ilgiau. Anksčiau odontologai visą šį darbą atlikdavo rankomis – protezų modelius liedavo iš gipso. Tokie protezai spausdinami ir iš keramikos, kuri pritaikoma pacientui nešioti. Spausdinti dantys atrodo tarsi tikri.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Vidas Raudonis sakė, kad technologijos apskritai tampa neatsiejama kasdienybės dalimi visoje medicinoje. Anot jo, šis bumas dabar toks didelis, nes mes šitaip automatizuojame sau įprastus procesus. „Visos technologijos, kurios pagerina mūsų buitį, yra priimtinos“, –  įsitikinęs V. Raudonis.

KTU profesorius dar papildė, kad šiuo metu didžiausią darbą dirbtinis intelektas atlieka radiologijoje. Dabar jo kolegos Vokietijoje jau kuria robotus-chirurgus, atliksiančius veiksmus, kurie gerokai palengvins jų darbą.

Negydymas baigiasi dantų netekimu

Dantenų ligos – vienos labiausiai paplitusių burnos ligų. Skaičiuojama, kad 8 iš 10 vyresnių nei 35 m. amžiaus žmonių turi vienokių ar kitokių dantenų problemų. Dar daugiau vyresnio amžiaus žmonių kamuoja sunki dantenų ligų forma – periodontitas. Juo serga daugiau kaip 95 proc. Lietuvos 65-mečių ir garbesnio amžiaus senjorų.

„Jie gali sirgti dantenų uždegimu, gali pasireikšti dantenų sunykimas, o periodontitas gali baigtis ir dantų netekimu. Tai yra infekcija, nors ir neužsikrečiame šia liga lyg virusu“, – teigia Lietuvos periodontologų draugijos pirmininkė, gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė.

Specialistė priduria, kad dantenų ligos labai paplitusios visame pasaulyje: „Jas galima lyginti su tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas ar kvėpavimo sistemos ligos. Dantenų ligos yra šeštos pagal dažnumą.“

Daugelis nežino, kad serga

Dantenų ligos – klastingos, mat daugelis sergančiųjų nepastebi simptomų arba yra linkę perspėjimo ženklų nepaisyti. J. Žekonienė pastebi, kad nors lengvąją ligos formą – gingivitą – pagydyti nesunku, dažniausia pacientai kreipiasi pagalbos ligai peržengus į sunkiąją stadiją.

„Bėda yra tokia, kad šios ligos nėra skausmingos. Pacientas dažnai nepastebi, kad dantenos šiek tiek paraudusios ar patinusios. Jeigu dantų valymo metu dantenos kraujuoja ar išspjaunama rožinių seilių, dažniausiai manoma, kad tai susiję su dantų šepetėliu – jis per šiurkštus ar per stipriai buvo valyti dantys. Tokiu atveju dantys valomi atsargiau, kad nekraujuotų, o į odontologą nesikreipiama. Jeigu pacientas rūko, kraujavimo gali iš vis nepastebėti. Kai nėra stipraus signalo, pavyzdžiui skausmo, žmogus neieško pagalbos ir nesupranta, kad tai yra problema“, – teigia specialistė.

Nesudėtingai pagydomas gingivitas ilgainiui virsta periodontitu, o metų metus ignoruojami negalavimai ženkliai padidina gydymo kaštus.

„Jeigu pacientas pradeda gydytis tik tada, kai liga jau pažengusi, jam neužteks vieno vizito pas odontologą, gali prireikti trijų ar keturių. Toks gydymas reikalauja specifinių žinių, o jo kaina gali išaugti daugiau nei dešimt kartų. Galiausiai – periodontito sukelti pokyčiai išlieka visą gyvenimą“ – teigia J. Žekonienė.

Kaip atpažinti simptomus?

JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 70 procentų pacientų diagnozavus sunkios formos periodontitą teigia nežinoję, kad serga tokia liga. J. Žekonienė papildo, kad Lietuvoje atlikti tyrimai parodė tendenciją, jog dantenų ligos plačiai paplitusios tarp jaunimo: bemaž pusė 12-mečių turi susikaupusių akmenų ant dantų ar kenčia dėl dantenų uždegimo.

Net 70 procentų pacientų diagnozavus sunkios formos periodontitą teigia nežinoję, kad serga tokia liga.

„Dantenų ligomis gali sirgti bet kurio amžiaus pacientai. Gingivitu dažniausiai serga jaunesni žmonės, periodontitu – suaugusieji. Tačiau sunkia periodontito forma gali sirgti ir 20-mečiai, todėl negalima raminti savęs, kad jeigu esi jaunas – išvengsi periodontito“, – paaiškina J. Žekonienė.

Dantenų ligų vystymuisi galima užkirsti kelią, o geriausias būdas – tinkama burnos higiena ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą. O kada reikia kreiptis į specialistą dėl dantenų būklės? Tai daryti rekomenduojama:

Pastebėjus dantenų paraudimą ar patinimą;

Pastebėjus dantenų kraujavimą ar išspjaunant rusvas seiles valantis dantis;

Esant nemaloniam burnos kvapui;

Dantis pailgėjęs ar pakeitęs savo vietą;

Padidėjus tarpams tarp dantų;

Pajutus, kad dantys juda.

Svarbi ir burnos sveikatos profilaktika. Tai galima užtikrinti keliais nesudėtingais žingsniais:

Valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną, bent dvi minutes, naudojant rankinį ar elektrinį dantų šepetėlį;

Valyti tarpdančius tarpdančių šepetėliais ar dantų siūlu, jeigu tarpai tarp dantų yra per siauri tarpdančių šepetėliams;

Naudoti specialias dantų pastas ir (arba) burnos skalavimo skysčius, jei odontologas ar dantų higienistas tai rekomendavo.

Periodontitas turi įtakos kitoms ligoms

Specialistai pastebi, kad negydomos dantenų ligos gali turėti neigiamos įtakos kitoms ligoms, pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių ligoms, lėtinėms inkstų ligoms, cukriniam diabetui ir kt.

„Tai nereiškia, kad turint periodontitą tikrai išsivystys ir cukrinis diabetas. Tačiau sergant šiomis abejomis ligomis, kontroliuoti cukrinį diabetą sunkiau, jo eiga ir gydymas taip pat pasunkėja. O štai gydant periodontitą, palengvėja ir cukrinio diabeto kontrolė. Šios ligos iš tiesų susijusios“, – teigia gydytoja periodontologė.

Kovo mėnesį, kai minima Pasaulinė burnos sveikatos diena, ypač daug dėmesio skiriama burnos sveikatai. Odontologijos specialistai primena, kad sveiki dantys padeda išsaugoti ir bendrą žmogaus sveikatą bei gerą savijautą.

Kovo 20-ąją minima Pasaulinė burnos sveikatos diena, tad šiandien – proga atkreipti dėmesį į parodontozę, arba kitaip – periodontitą, ligą, kuri yra viena pagrindinių dantų praradimo priežasčių. Nors galvoti apie jos pasekmes tikrai nesinori, vis tik ji neretai apipinama ir ne visai pagrįstais įsitikinimais. Tad su gydytoja odontologe verta prisiminti pirmuosius ligą išduodančius požymius ir panagrinėti su ja susijusius mitus, rašoma pranešime spaudai.

„Pirmasis signalas, dėl kurio reikėtų  sunerimti – dantenų kraujavimas. Nors tai gali būti ir gingivito – dantenų uždegimo – požymis, ilgainiui jis gali pereiti į periodontitą. Negydant šios ligos pasekmės liūdnos: tirpsta alveolinis kaulas, dantys tampa paslankūs, pradeda klibėti, o galiausiai jų netenkama“, – liūdnai konstatuoja gydytoja odontologė Marija Lazauskaitė.

Mitas nr. 1: Paradontozė neužkrečiama

Nors kai kurie mano, kad ši liga paveldima, anot specialistės, didesnę įtaką jos atsiradimui turi ne paveldimumas, o periodontitą sukeliančios bakterijos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tik 20 proc. ligų nulemia genetika, o net 50 proc. įtakos turi gyvenimo būdas.

Periodontitą sukelia mikroorganizmai, esantys burnos ertmėje ir besikaupiantys dantų apnašose. Žmonės vieni kitiems juos perduoda bučiuodami į lūpas.

„Periodontitą sukelia mikroorganizmai, esantys burnos ertmėje ir besikaupiantys dantų apnašose. Žmonės vieni kitiems juos perduoda bučiuodami į lūpas, pavyzdžiui, tėvai vaikams ar sutuoktiniai vienas kitam. Būtent todėl nerekomenduočiau tėvams ir seneliams bučiuoti vaiko į lūpas, o tuo labiau dėti mažylio čiulptuko į savo burną, kuris po to duodamas jam“, – įspėja gydytoja odontologė.

Mitas nr. 2: Ši liga nepagydoma

Anot M. Lazauskaitės, periodontito gydymo eiga priklauso nuo ligos sudėtingumo. Jei liga pažengusi, dantenos kraujuoja ar netgi pūliuoja – malšinamas uždegimas, kurį sukėlė mikroorganizmai. Tad pirmiausia atliekama profesionali burnos higiena ir pašalinamos apnašos.

„Segant periodontitu, pradeda nykti aplink dantį esantis kaulas, tad toje vietoje atsiranda vadinamoji kišenė. Joje kaupiasi apnašos, dauginasi uždegimą sukeliantys mikroorganizmai, formuojasi akmenys, o sveiką periodonto audinį pakeičia uždegiminis, kurį gydytojas odontologas pašalina. Kasdieninei dantų priežiūrai kurį laiką paskiriami naudoti antibakteriniai preparatai. Na, o jei dantenos atsitraukusios ir jau nutirpęs alveolinis kaulas, tuomet gali būti atliekama chirurginė operacija, kurios metu yra atstatomi dantenų ar kaulo defektai“, – dėsto odontologė.

Tad specialistė ramina, kad ligos progresas gali būti sustabdytas, jei ji pastebima anksti ir laiku pradedama ją gydyti, tačiau čia svarbų vaidmenį atlieka paciento motyvacija. Būtina atsakingai prižiūrėti dantis namuose, naudoti tarpdančių siūlą ir valyti liežuvį, masažuoti dantenas šepetėliu, reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną bei, svarbiausia – reguliariai lankytis pas odontologą profilaktinėms apžiūroms. Mat jis gali pastebėti nekokybiškas plombas ar dantų vainikėlius, kas yra puiki terpė kauptis maistui ir bakterijoms. Taip pat, patartina stiprinti bendrą organizmo imunitetą, nuo kurio priklauso atsparumas ligoms.

Mitas nr. 3: Parodontozę sukelia rūkymas

„Įprastų tabako gaminių vartojimas blogina burnos higieną, nes rūkant cigaretes, jose esančios dervos nusėda ant dantų paviršių, todėl greičiau kaupiasi apnašos. Taip pat jos pažeidžia apydančio audinius ir gali paspartinti periodontito vystymąsi. Vis tik rūkymas nėra pagrindinis ligos sukėlėjas“, – sako M. Lazauskaitė.

Rūkant cigaretes į burną patenka dervos, kancerogenai ir mišinys tūkstančių kitų dūmų sudedamųjų dalių, kurios gali daryti neigiamą įtaką ligos progresui. Tačiau žmonės rūko dėl priklausomybės nikotinui, o jam gauti šiandien yra ir „švaresnių“ bei mažesnę žalą burnos sveikatai darančių priemonių, pavyzdžiui, kramtomoji nikotino guma, nosies ir burnos purškalai, pleistrai, elektroninės cigaretės, kaitinamojo tabako gaminiai.