„Balandžio 8-ąją, pirmadienį, po trumpos ligos jis ramiai mirė namuose“, – sakoma Škotijos universiteto, kuriame profesorius dirbo beveik penkis dešimtmečius, pranešime.

Jame jis vadinamas „puikiu mokytoju ir mentoriumi, įkvėpusiu ištisas jaunųjų mokslininkų kartas“.

„Jo šeima prašo, kad šiuo metu žiniasklaida ir visuomenė gerbtų jų privatumą“, – pridūrė universitetas.

P. Higgsas atliko novatorišką teorinį darbą, padėjusį paaiškinti, kaip Visata įgyja masę, ir taip išsprendė vieną didžiausių fizikos galvosūkių. Nuo tada vadovėliuose jam skirta vieta šalia Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) ir Maxo Plancko (Makso Planko).

Jo 1964 metais sukurta teorija apie masę suteikiančią dalelę, kuri tapo žinoma kaip Higgso bozonas arba „dieviškoji dalelė“, pelnė jam ir Belgijos mokslininkui Francois Englert'ui (Fransua Englerui) 2013-ųjų Nobelio fizikos premiją.

Remdamiesi P. Higgso, F. Englerto ir kitų tyrėjų teorijomis, šimtai mokslininkų ilgiau nei trejus metus atkakliai mėgino patvirtinti arba paneigti tokių bozonų egzistavimą, atlikdami eksperimentus Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large Hadron Collider, LHC).

2012 liepos 4-ąją fizikai paskelbė atradę elementariąją dalelę, „atitinkančią ilgai ieškotą Higgso bozoną“.

„Peteris Higgsas buvo nepaprasta asmenybė – tikrai talentingas mokslininkas, kurio vizija ir vaizduotė praturtino mūsų žinias apie mus supantį pasaulį“, – sakė Edinburgo universiteto prorektorius Peteris Mathiesonas (Piteris Matisonas).

„Jo novatoriškas darbas motyvavo tūkstančius mokslininkų, o jo palikimas įkvėps dar daugelį ateinančių kartų“, – pridūrė jis.

Nobelio premijos laureatai, tarp jų – Peteris Higgsas (Piteris Higsas), kurio vardu yra pavadintas Higgso bozonas, kaip manoma, paaiškinantis, kaip materija įgyja masę, ir genetikas Paulas Nurse'as (Polas Nursas), sakė, kad tyrimų finansavimo praradimas būtų viena pasitraukimo iš ES pasekmių.

Prieš birželio 23-iosios referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės ES jos šalininkų ir priešininkų stovyklų lenktynės atrodo itin atkaklios.

Internetu atlikta ORB apklausa laikraščiui „The Independent“ penktadienį parodė, 55 proc. britų nori išstoti iš Bendrijos, o 45 proc. – pasilikti. Tai sukėlė svaro kurso kritimą.

Šešių naujausių „What UK Thinks“ apklausų vidurkis rodo, kad abi stovyklos turi maždaug po 50 proc. rinkėjų paramą.

„Perspektyva netekti ES finansavimo tyrimams yra svarbi rizika JK (Jungtinės Karalystės) mokslui“, – rašė mokslininkai laiške, kurį paskelbė „The Daily Telegraph“.

„Mokslas klesti remdamasis idėjų ir žmonių pralaidumu, ... aplinkoje, kuri sutelkia protą, iki minimumo sumažina kliūtis ir yra atvira laisviems mainams ir bendradarbiavimui, – rašoma laiške. – ES užtikrina tokią aplinką ir mokslininkai ją labai vertina.“

Tuo tarpu vienas garsiausių britų išradėjų Jamesas Dysonas (Džeimsas Daisonas) parėmė pasitraukimą iš ES. „The Daily Telegraph“ jis sakė: „Mes sukursime daugiau turto ir daugiau darbo vietų būdami ne ES. Mes kontroliuosime savo likimą. O kontrolė, galvoju, yra svarbiausias dalykas gyvenime ir versle.“

J.Dysonas yra milijardierius, labiausiai garsėjantis dulkių siurbliais. Jo bendrovė tvirtina, kad jos produktai yra naudojami daugiau kaip 65-iose pasaulio valstybėse.

Juokaujama, kad gravitacija buvo atrasta tuo metu, kai ant Newtono nukrito obuolys. „Taigi Francois Englertas ir Peteris Higgsas paaiškino, kodėl tas obuolys nukrito“, – paklaustas, kodėl svarbus Higgso bozono atradimas sako profesorius Juozas Vaitkus.

– Profesoriau, kas yra Higgso bozonas ir ką jis paaiškina? Kodėl jis vadinamas „dieviškąja dalele“?

– Higgso bozonas yra dalelė, kuri užtikrina, kad visos mūsų pasaulį sudarančios dalelės sąveikauja su Higso lauku, susiformavusiu Didžiojo sprogimo metu. Kitaip tariant, Higso bozonas užtikrina kliūtį, kai dalelė juda erdvėje (galima įsivaizduoti, kaip žmogus eitų per vandenį, orą ar kokį kitą skystį, kuris jam šiek tiek trukdytų eiti). Kuo stipresnė žmogaus sąveika su skysčiu, tuo lėčiau jis juda, lyg jo masė būtų didesnė. Lygiai taip pat elgiasi ir dalelės, judėdamos Visatą apimančiame Higgso lauke.

– Kodėl šis atradimas toks svarbus, kad gavo tokį garbingą apdovanojimą?

– Šis atradimas svarbus tuo, kad pagaliau suvokta, kodėl mūsų pasaulis yra toks, kokį matome, nes paaiškinimas, kodėl dalelės turi masę, iš esmės atsako, kodėl egzistuoja gravitacija. Jei bandytume sakyti labai populiariai, galima būtų prisiminti mokyklinį humorą, kad gravitacija buvo atrasta tuo metu, kai ant Newtono nukrito obuolys. Taigi Francois Englertas ir Peteris Higgsas paaiškino, kodėl tas obuolys nukrito.

– Koks Jūsų vadovaujamos komandos indėlis? Ką lietuviai darė?

– Sakyti, kad tai komanda, kuriai aš vadovauju, per daug, nes darbuose dalyvavo kelios komandos. Mes tik buvome tie, kurie pirmieji įsijungė į darbus, susijusius su didžiuoju hadronų greitintuvu CERN laboratorijoje. Tai buvo gana seniai, dar 1997 m., kai buvo mėginama išsiaiškinti, kokie puslaidininkiniai detektoriai geriausiai tinka arčiausiai to taško, kuriame susiduria visos susmogiamos dalelės (ar protonai, ar švino branduoliai).

Nuo 2004 m., kai Lietuva pasirašė bendradarbiavimo sutartį su CERN, matematikai, informatikai, vadovaujami prof. Algimanto Juozapavičiaus, dalyvavo duomenų apdorojimo ir pačios sistemos priežiūros darbuose. Taip pat dirbo ir VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto darbuotojai – jie prisijungė prie pačių eksperimentinių rezultatų interpretacijos. Taigi iš esmės tai trys komandos. Jau 2002 m. buvo padaryta išvada, kad šį prietaisą reikia tobulinti, nes jame esantys detektoriai susidėvės, o tuo metu, kai reikės keisti, jie turės būti sukurti daug geresni. Mūsų komanda dėmesį skiria tam.

– Ar galima manyti, kad be lietuvių mokslininkų indėlio nebūtų ir šios Nobelio premijos? Kiek svarus mūsų fizikų indėlis?

– Taip negalima sakyti, nes šiuose darbuose dalyvavo tūkstančiai mokslininkų. Be to, nepakeičiamų žmonių nėra. Lietuvos mokslininkams garbė, kad net moksliniame straipsnyje, kuriame paskelbta, jog Higgso bozonas identifikuotas per kompaktinių miuonų solenoidų eksperimentą, yra keturios lietuviškos pavardės. Tai rodo, kad lietuvių indėlis pastebėtas, bet nereiškia, kad be jo nebūtų viso darbo.

– Profesoriau, ar šis atradimas pritaikomas moksle, gyvenime? Ar toliau vyks eksperimentai?

– Eksperimentai vyks ir toliau. Atradus Higgso bozoną, padėtas taškas standartiniu vadinamame elementariųjų dalelių modelyje. Kita vertus, tai naujas siūlas, už kurio traukiant turi būti įrodytas jau kitas teoretikų numatytas modelis, vadinamas supersimetriniu modeliu, iš kurio išplaukia, kad gali egzistuoti ir dalelės, kurių negalime pastebėti naudodamiesi elektromagnetine spinduliuote.

O astronomai jau teigia, kad galaktikų ir galaktikų klasterių tyrinėjimai rodo, jog egzistuoja tokia medžiaga, kuri hipotetiškai pavadinta tamsiąja materija. Taigi prieš akis – kiti žingsniai, kurie ir buvo numatyti kuriant didįjį hadronų greitintuvą: toliau bus ieškoma tų dalelių, kurios yra tamsiosios materijos sudėtinės dalys.

Šių metų Nobelio fizikos premija turėjo atitekti Šveicarijoje veikiančiai Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) laboratorijai, trečiadienį pareiškė vienas tą apdovanojimą teikiančio komiteto narys.

„Manau, tai klaidinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos narys Andersas Barany (Andersas Baranis), komentuodamas antradienį priimtą sprendimą, kuris buvo valandai atidėtas dėl „daugybės diskusijų“.

„Manau, kad tie tyrėjai eksperimentuotojai atliko neįtikėtiną, fantastišką darbą ir turėjo būti apdovanoti“, – pridūrė jis.

Nobelio premija šiemet buvo paskirta Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui (Piteriui Higsui) ir Belgijos tyrėjui Francois Englert (Fransua Englerui) už teorinį pagrindą, padėjusį atrasti dalelę, paaiškinančia, kaip Visatą sudaranti medžiaga įgyja masę.

Teoriškai išpranašautos dalelės egzistavimas buvo praktiškai įrodytas praeitais metais atliekant eksperimentus netoli Ženevos esančiame galingiausiame pasaulyje dalelių greitintuve, po dešimtmečius trukusių paieškų.

Daugelis tikėjosi, kad Nobelio premija bus skirta tai laboratorijai, tačiau ji buvo tik paminėta trumpame pranešime, komentuojančiame komiteto sprendimą.

„Tai dar niekada anksčiau nebuvo padaryta. Pripažinimas – puiki, tačiau nemanau, kad to pakanka, – sakė A.Barany. – Jis per daug praskiestas; per maža būti paminėtiems tokiame tekste. Manau, kad dėl tokio teksto labai nesmagu.“

Nors Nobelio taikos premija anksčiau ne kartą buvo paskirta organizacijoms, iki šiol tokio precedento nėra buvę teikiant apdovanojimus už mokslo pasiekimus.

Didžiosios Britanijos mokslininkas Peteris Higgsas (Piteris Higsas) pareiškė pasijutęs „priblokštas“, kai antradienį buvo paskelbta, kad jam ir Belgijos fizikui Francois Englert'ui (Fransua Englerui) skiriama šių metų Nobelio fizikos premija už teorinį „dieviškosios dalelės“ atradimą.

„Esu priblokštas, gavęs šį apdovanojimą, ir dėkoju Švedijos karališkajai akademijai“, – 84 metų P.Higgsas rašo pranešime, paskelbtame Edinburgo universiteto, kuriame jis dirba.

„Taip pat norėčiau padėkoti visiems, kad prisidėjo prie šios naujos dalelės atradimo, ir padėkoti savo šeimai, draugams bei bendradarbiams už jų palaikymą, – pridūrė jis. – Tikiuosi, kad šis fundamentaliojo mokslo pripažinimas padės padidinti iš pažiūros praktinio pritaikymo neturinčių tyrimų vertės suvokimą.“

Savo ruožtu 80 metų F.Englert’as žinią apie apdovanojimą pakomentavo AFP tik keliais žodžiais: "Esu labai laimingas, kad gavau šį prizą."

Šių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta Belgijos mokslininkui Francois Englert'ui (Fransua Englerui) ir Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui (Piteriui Higsui) už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, pranešė Nobelio komitetas.

Švedijos karališkoji mokslų akademija antradienį skyrė jiems šią premiją už „teorinį atradimą mechanizmo, kuris prisideda prie mūsų supratimo apie subatominių dalelių masės prigimtį, kas neseniai buvo patvirtinta, atradus išpranašautą elementariąją dalelę“.

Jų teorijos buvo patvirtintos praeitais metais, atradus Higgso bozoną netoli Ženevos įsikūrusioje laboratorijoje, pridūrė akademija.

Šis pranešimas, kurio buvo nekantriai laukiama, buvo atidėtas vienai valandai, o toks žingsnis buvo labai neįprastas.

Akademija kol kas neatskleidė oficialių priežasčių, tik iš anksto numatytu paskelbimo laiku socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, jog jos „posėdis tebevyksta“.

Akademija premijos laureatus išrenka balsų dauguma pranešimo paskelbimo dieną.

Itin sunkiai aptinkamas bozonas buvo teoriškai aprašytas P.Higgso 1964 metais, keliant prielaidą, kad dėl šių dalelių medžiaga įgijo masę, vėstant Visatai po Didžiojo sprogimo.

F.Englert'as ir P.Higgsas įsivaizdavo, kad bozonai priverčia kitas subatomines daleles sulėtėti, sukibti ir suformuoti atomus.

Remdamiesi P.Higgso, F.Englerto ir kitų tyrėjų teorijomis, šimtai mokslininkų ilgiau nei trejus metus atkakliai mėgino patvirtinti arba paneigti tokių bozonų egzistavimą, atlikdami eksperimentus Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large Hadron Collider, LHC).

Pernai liepos 4-ąją fizikai paskelbė atradę elementariąją dalelę, „atitinkančią ilgai ieškotą Higgso bozoną“.

F.Englert'as ir P.Higgsas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (3,17 mln. litų) piniginį prizą.

Nuo 2001-ųjų iki praėjusių metų Nobelio laureatams būdavo skiriama 10 mln. Švedijos kronų piniginė premija, tačiau Nobelio fondas šią sumą sumažino dėl ekonomikos krizės.

Nobelio premijos kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už kvantinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams, atiteko prancūzui Serge'ui Haroche'ui (Seržui Harošui) ir amerikiečiui Davidui Winelandui (Deividui Vainlandui).