Naujosios Zelandijos režisierius sakė, kad filmas kuriamas naudojantis 55 valandomis niekada anksčiau neskelbtos vaizdo medžiagos ir 140 valandų garso įrašų, padarytų garsiajam ketvertukui įrašinėjant šio albumo dainas.

Medžiaga suteikė beprecedenčių galimybių pažvelgti į grupės kūrybos procesą ir „bitlų“ tarpusavio bendravimą studijoje.

„Šis filmas bus geriausia „slaptos kameros“ patirtis, apie kurią „bitlų“ gerbėjai seniai svajojo, – sakoma P. Jacksono pareiškime. – Tarsi laiko mašina nukeltų mus atgal į 1969-uosius ir mes atsisėstume toje studijoje stebėti keturių draugų, kartu kuriančių puikią muziką.“

„Let It Be“ buvo įrašytas 1969-ųjų sausį, bet išleistas tik kitų metų gegužę, „bitlams“ išleidus „Abbey Road“ ir išsiskirsčius, tad tai buvo paskutinis pasirodęs grupės albumas.

Studijoje buvo filmuojama norint parengti specialią televizijos laidą, bet ji taip ir nebuvo surkurta. Dalis medžiagos anksčiau buvo panaudota Michaelo Lindsay-Hoggo (Maiklo Londsėjaus-Hogo) dokumentiniam filmui, taip pat pavadintam „Let It Be“.

Gerbėjai ilgą laiką manė, kad minimo albumo įrašymą temdė konkurencija ir tarpusavio vaidai, galiausiai išdraskę grupę, bet P. Jacksonas sakė, kad tai tėra mitas.

„Tikrai esama dramos akimirkų, bet nėra jokios nesantaikos, su kuria šis projektas ilgą laiką buvo siejamas“, – sakė jis.

„Stebėti Johną (Džoną), Paulą (Polą), George'ą (Džordžą) ir Ringo (Ringą) dirbančius drauge, nuo nulio kuriančius dabar klasika tapusias dainas, ne tik žavu, bet ir smagu, netikėtai intymu“, – pridūrė režisierius.

P. Jacksono kino studijoje Velingtone sena medžiaga bus restauruota panaudojant technologijas, ištobulintas su Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimams nominuota jo dokumentine juosta apie Pirmąjį pasaulinį karą „Jie niekada nepasens“ (They Shall Not Grow Old).

Filmas apie „The Beatles“ kuriamas bendradarbiaujant su dar gyvais ketvertuko nariais Paulu McCartney (Polu Makartniu) ir Ringo Starru (Ringu Staru), taip pat su velionių George'o Harrisono (Džordžo Harisono) ir Johno Lennono (Džono Lenono) šeimomis.

Filmo išleidimo data dar nenustatyta.

Garsusis kino kūrėjas kruopščiai atkūrė ir nuspalvino daugelio valandų trukmės archyvinius kadrus ir papildė juos istoriniais veteranų interviu bei specialiųjų efektų garso takeliu, kad atgaivintų prisiminimus apie šį karą precedento neturinčiu būdu.

Be kita ko, jis pasikvietė ekspertų, iš lūpų judesių nustačiusių, ką prieš šimtmetį nufilmuotose juostose kalba kariai, ir pridėjo aktorių įgarsintą dubliažą.

Filmas „Jie niekada nepasens“ (They Shall Not Grow Old) bus pirmąkart parodytas ateinančią savaitę per Londono kino festivalį. Tuo pačiu metu jis bus parodytas daugelyje kitų kino teatrų visoje Didžiojoje Britanijoje.

„Kai baigėme restauruoti šią medžiagą, buvau visiškai priblokštas. Nenumaniau, kad tai galima taip gerai atlikti“, – P. Jacksonas sakė naujienų agentūrai AFP prieš išleidžiant šį filmą.

„Žmonės anksčiau yra restauravę filmų, bet jie iš tikrųjų nebuvo restauruoti N-tuoju laipsniu“, – pridūrė jis.

„Tai niekada anksčiau nebuvo padaryta“

Šis projektas prasidėjo prieš ketverius metu Britanijoje veikiančio Imperijos karo muziejaus (IWM) generalinės direktorės Diane Lees (Dajen Lis) kabinete.

D. Lees žinojo, kad P. Jacksonas, kurio senelis kovėsi Pirmajame pasauliniame kare, jaučia „priklausomybę“ tam laikmečiui, tad pasiūlė jam bendradarbiauti įgyvendinant konflikto pabaigos šimtmečio minėjimo programą „14-18 NOW“.

„Jie norėjo, kad panaudočiau jų archyvines juostas, bet panaudočiau jas stebinančiu būdu“, – prisiminė P. Jacksonas, 2004 metais laimėjęs „Oskarą“ už kino trilogijos „Žiedų valdovas“ (The Lord of the Rings) paskutinįjį filmą.

„Per visą gyvenimą esu matęs daug dokumentinių filmų apie Pirmąjį pasaulinį karą ir pagalvojau: „Po galais, ką galėčiau su visu tuo nuveikti?“ To niekada anksčiau nebuvo padaryta“, – aiškino jis.

Darbuodamasis savo gimtojoje Naujojoje Zelandijoje kino kūrėjas pasitelkė savo kino prodiuserių bendrovę ir kitų restauravimo specialistų iš viso pasaulio, kad pradėtų transformuoti daugiau kaip 80 valandų trukmės archyvinės filmuotos medžiagos į trimatį spalvotą filmą.

Komandai iškilo daugybė kliūčių, tokių kaip juostų įbrėžimai ir trūkstami kadrai. Viena juosta per šimtmetį smarkiai susitraukė, o kai kuriais atvejais vaizdas buvo daugiau kaip dukart lėtesnis negu šiuolaikinėje filmuotoje medžiagoje.

„Filmas tapo labai emocingas, – apie restauravimo procesą pasakojo P. Jacksonas. – Vyrų veidai staiga atgijo... Staiga pamačiau juos tokius, kokių niekada anksčiau nebuvau matęs.“

„Tereikia pažvelgti į jų veidus ir išraiškas – jie tapo tikromis žmogiškomis būtybėmis – (atsiskleidė) niuansai, maži dalykai“, – pridūrė jis.

Žvilgsnis į karą senelio akimis

Tuo pačiu metu P. Jacksonas perklausė daugiau kaip 600 valandų trukmės veteranų interviu garso įrašų, per daugelį metų padarytų IWM, taip pat 1964 metais gautų nacionalinio transliuotojo BBC. Ši medžiaga buvo panaudota kaip filmo komentarai.

Komanda taip pat surado kitų elementų garso takeliui, pavyzdžiui, artilerijos šūvių ir sviedinių bei minų sprogimų garsų.

P. Jacksonas sakė, kad planuodamas dokumentinio filmo siužetą stengėsi ne atkartoti anksčiau savo matytus dokumentinius filmus apie karą, o sukurti kažką visiškai originalaus.

Jo sukurta juosta tapo „Vakarų fronte kovojusių žmonių pasakojimu“.

Filmas atskleidžia karių gyvenimą mūšio lauke, pasitelkiant precedento neturinčias spalvas, vaizdo gylį ir smulkiausias detales – pradedant sukrečiančiais apkasų vaizdais, baigiant nuo drabužių nurinktų deginamų utėlių spragsėjimu.

„Jis man suteikė galimybę suvokti, ką reiškė išgyventi tuo metu, kai gyveno mano senelis, – sakė P. Jacksonas. – Pagalvojau, kad faktas, jog galiu pamatyti kažką, ką matė jis, yra išties nepaprastas.“

„Stulbinamas darbas“

Nors juostoje apstu baisių karo vaizdų, joje iškyla ir kitoks, daugiau niuansų turintis karių paveikslas. Daugelis jų buvo paaugliai, apsimetę 19-mečiais, kad galėtų išvykti į frontą.

„Šie vaikinai praėjo pragarą, bet jie dėl savęs nesigraužė“, – pažymėjo P. Jacksonas.

D. Lees sakė, kad Imperijos karo muziejus gavo ne vien 99 minučių trukmės filmą, bet ir daugiau kaip 80 valandų trukmės restauruotų archyvinių vaizdo įrašų – jie nuo šiol bus saugomi skaitmeniniu 4K raiškos formatu.

„Tai stulbinamas darbas“, – muziejaus direktorė sakė apie šį projektą ir išreiškė viltį, kad jis padės naujajai kartai daugiau sužinoti apie karą.

„Kai matote tai kaip spalvotą trimatį vaizdą, o veteranų balsai fone pasakoja savo istorijas, tai neįtikėtinai stipriai (veikia) naujus žiūrovus“, – pabrėžė D. Lees.

Kino teatruose karaliaujant finalinei „Hobito“ trilogijos daliai „Hobitas: Penkių armijų mūšis“ (angl. „The Hobbit: The Battle of the Five Armies“) filmo kūrėjas Peteris Jacksonas dažnai sulaukia klausimo, ko jis imsis dabar, pristatęs pasaulio kinomanams net dvi grandiozines pagal Johno Ronaldo Reulio Tolkieno romanus pastatytas trilogijas.

„Hobitas: Penkių armijų mūšis“ buvo audringai sutiktas visame pasaulyje, į kino teatrus plūdo ir Viduržemio gerbėjai Lietuvoje. Ši juosta tapo iki šiol stipriausiai startavusiu „Warner Bros.“ filmu mūsų šalyje bei užėmė trečiąją vietą daugiausiai šiemet lietuvių susidomėjimo sulaukusių filmų sąraše – po Emilio Vėlyvio juostos „Redirected“/Už Lietuvą!“ ir animacinio filmo „Ledo šalis“ (angl. „Frozen“). „Hobitas: Penkių armijų mūšis“ Lietuvoje jau pamatė 25 tūkst. žiūrovų.

Tiesa, P.Jacksonas viešai jau pranešė gerbėjams, kad ateityje kitos J.R.R.Tolkieno kūrinių ekranizacijos nėra planuojamos. Interviu portalui Collider.com Naujosios Zelandijos kino kūrėjas teigė, kad dabar ketina imtis mažesnio biudžeto filmų, pasakojančių apie jo gimtąją šalį. P.Jacksonas neslėpė antipatijos didelio biudžeto Holivudo filmams, vadinamiesiems blokbasteriams, ir nesibaigiančioms frančizėms. „Kino industrija ir naujų technologijų progresas tarsi paklydo. Dabar viskas sukasi tik apie superherojus. Per visą savo gyvenimą nesu perskaitęs nė vieno komikso, tad kaip ir automatiškai esu už borto. Tiesą sakant, manęs tai net nedomina, tad jaučiu, kad atėjo metas atsitraukti“, – be liūdesio kalbėjo režisierius. Jis teigė nenorintis dirbti prie filmų pagal „Marvel“ komiksus. „O jei nekursiu „Marvel“ filmų, neturiu jokio kito pasirinkimo“, – tikino P.Jacksonas.

Nors nežinia, ar šiam kino kūrėjui jau buvo siūloma imtis tokio projekto, ne paslaptis jog Holivude šiomis dienomis finansavimą sunkiai gauna net tokie kino grandai kaip Stevenas Spielbergas ar Martinas Scorsese, jei kalba eina ne apie frančizinį filmą.

Naujausias P.Jacksono filmas „Hobitas: Penkių armijų mūšis“, kuris vainikuoja įspūdingą „Hobito“ trilogiją ir kelionę po J.R.R.Tolkieno Viduržemį, jau rodomas Lietuvos kino teatruose.

Filmo „Hobitas: Penkių armijų mūšis“ anonsas:

„Žiedų valdovo“ (Lord Of The Rings) ir „Hobito“ (The Hobbit) režisierius Peteris Jacksonas (Piteris Džeksonas) bus pagerbtas 2 538-ąja žvaigžde Holivudo šlovės alėjoje.

„Hollywood Chamber of Commerce“ paskelbė, kad gruodžio 8 dieną kino kūrėjas gaus žvaigždę prie pat teatro „Dolby“, kur teikiami „Oskarai“.

„Mes labai džiaugiamės žvaigžde Šlovės alėjoje pagerbdami tokį gerbiamą kino kūrėją kaip Peteris Jacksonas“, – sakė Šlovės alėjos ceremonijų prodiuserė Ana Martinez (Ana Martines).

„Jo novatoriški ir apdovanoti filmai yra platesnių, Holivudo stiliaus pramogų, kurios labai mėgstamos visame pasaulyje, palikimo dalis“, – sakė ji.

Ceremonijoje dalyvaus minėtų fantastinių filmų žvaigždės, kalbą pasakys aktorius Andy Serkisas (Endis Serkisas), suteikęs gyvybę Golumui.

Taip pat dalyvaus Orlando Bloomas (Orlandas Blumas), Evangeline Lilly (Evandželin Lili), Lee Pace'as (Li Peisas), Luke'as Evansas (Ljukas Evansas), Richardas Armitage'as (Ričardas Armiteidžas) ir Elijah Woodas (Elaidža Vudas).

„Žiedų valdovo“ trilogija pelnė 30 nominacijų „Oskarams“ ir gavo 17 šių apdovanojimų, tarp jų – geriausio filmo už paskutinę trilogijos dalį.

Paskutinis „Hobito“ trilogijos filmas „Penkių armijų mūšis“ (The Hobbit: The Battle of the Five Armies) kino ekranuose visame pasaulyje pasirodys gruodžio 17 dieną.