„Jei politines nuomones reiškiame ginklais viešose aikštėse, o ne balsavimo apylinkėse, keliame pavojų viskam, ką kartu sukūrėme per 31-erius Slovakijos nepriklausomybės metus“, – trečiadienį perspėjo socialdemokratų politikas.

P. Pellegrini atšaukė kelionę į užsienį. Jis laikomas artimu R. Fico sąjungininku, nors prieš ketverius metus įkūrė savo partiją „Hlas“, atsiskyrusią nuo R. Fico kairiųjų populistų „Smer“.

Balandį P. Pellegrin laimėjo prezidento rinkimus ir birželį pakeis kadenciją baigusią liberalų prezidentę Zuzaną Čaputová. Slovakijos Respublika įgijo nepriklausomybę 1993 m., taikiai padalinus Čekoslovakiją.

Trečiadienį Slovakijos ministras pirmininkas R. Fico buvo pašautas Slovakijos Handlovos mieste ir nuvežtas į ligoninę, jo gyvybei gręsia pavojus.

Opozicijos remtas I. Korčokas pripažino pralaimėjimą beveik galutiniams antrojo rinkimų rato rezultatams parodžius, kad jis gavo 47 proc., o buvęs premjeras P. Pellegrini – 53 proc. balsų.

„Tai – didžiulis pasitenkinimas“, – sakė P. Pellegrini Bratislavoje. Jis pažadėjo „užtikrinti, kad Slovakija liktų taikos, o ne karo pusėje“.

Prieš antrąjį prezidento rinkimų ratą P. Pellegrini sakė pritariantis taikos deryboms su Rusija. I. Korčokas kalbėjo nemanantis, kad Ukraina dėl taikos turėtų atiduoti dalį savo teritorijos.

Nesutarimai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą dominavo galutiniu rinkimų etapu, nes abiejų likusių kandidatų pažiūros į konfliktą kaimyninėje šalyje buvo visiškai priešingos,

Rusijos invazija į Ukrainą svarbiu Europos Sąjungos ir NATO narės Slovakijos rinkimų kampanijos klausimu tapo po to, kai ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) – P. Pellegrini sąjungininkas – išreiškė abejonių Ukrainos suverenumu ir paragino siekti taikos su Rusija.

5,4 mln. gyventojų turinčios Slovakijos vyriausybę, dirbančią nuo spalio, suformavo R. Fico partija „Smer“, P. Pellegrini „Hlas“ ir nedidelė kraštutinių dešiniųjų SNS. Vyriausybė nutraukė karinę pagalbą Ukrainai.

Tai – didžiulis pasitenkinimas.

48 metų P. Pellegrini po pergalės rinkimuose padėkojo savo koalicijos partneriams.

Antras buvo turas rengiamas, nes nė vienas iš kandidatų kovo 23-iąją vykusiame pirmame ture nesurinko bent 50 proc. balsų.

Nors Slovakijos prezidento pareigos yra daugiausia reprezentacinės, jis ratifikuoja tarptautines sutartis, skiria aukščiausio rango teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus.

„Karo kandidatas“

60 metų I. Korčokas sakė, kad yra nusivylęs, bet gerbia rinkimų rezultatus.

„Noriu išreikšti savo tikėjimą, kad Peteris Pellegrini bus nepriklausomas ir veiks pagal savo įsitikinimus, [niekam] nenurodinėjant, – sakė jis. – Pasirodo, kad įmanoma tapti Slovakijos Respublikos prezidentu skleidžiant neapykantą. Kampaniją taip pat galima laimėti vaizduojant mane karo kandidatu.“

R. Fico prieš antrąjį rinkimų ratą, kuriame rinkėjų aktyvumas buvo 61 procentas, pavadino I. Korčoką karo kurstytoju.

Jis „nedvejodamas pritars viskam, ką jam lieps Vakarai, įskaitant ir Slovakijos įtraukimą į karą“, sakė R. Fico.

Ministras pirmininkas parėmė P. Pellegrini ir pavadino jį „nuosaikiu kandidatu, pripažįstančiu taikos vertę“.

Politikos analitikas Tomašas Koziakas AFP yra sakęs, kad P. Pellegrini pergalės atveju Slovakija gali pasukti Kremliui draugiško Vengrijos premjero Viktoro Orbano keliu.

ES, NATO narė

Anksčiau šeštadienį P. Pellegrini teigė, kad šie rinkimai nebuvo susiję su Slovakijos užsienio politikos būsima kryptimi.

Jo tvirtinimu, kad ir koks bus rezultatas, „mes ir toliau būsime stipri Europos Sąjungos ir NATO narė“.

P. Pellegrini buvo ministras ankstesnėse R. Fico vyriausybėse, o 2018–2020 metais vadovavo ministrų kabinetui. Premjeru jis tapo tuomet, kai jo ilgametis sąjungininkas buvo nuverstas iš vyriausybės vadovo posto po žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymo.

Po tų žmogžudysčių šalyje kilo didelės demonstracijos, privertusios R. Fico atsistatydinti, nes J. Kuciakas aiškinosi ryšius tarp italų mafijos ir „Smer-SD“.

R. Fico vėl tapo ministru pirmininku 2023 metais.

P. Pellegrini pakeis darbą baigiančią prezidentę Zuzaną Čaputovą, kuri, kaip ir I. Korčokas, tvirtai remia Ukrainą.

P. Pellegrini bus prisaikdintas birželio 15-ąją.

Du kandidatai – parlamento pirmininkas ir buvęs ministras pirmininkas Peteris Pellegrini (Peteris Pelegrinis) ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas – varžysis dėl teisės pakeisti kadenciją baigiančią prezidentę liberalę Zuzaną Čaputovą.

Antras turas rengiamas, nes nė vienas iš kandidatų kovo 23-iąją vykusiame pirmame ture nesurinko bent 50 proc. balsų.

Naujausios apklausos rodo, kad kandidatų šansai yra apylygiai.

48 metų P. Pellegriniui agentūros NMS apklausa žada 51 proc. balsų, o 59-erių I. Korčokui – 49 proc. balsų.

Trečius metus vykstantis Rusijos plataus masto karas Ukrainoje tapo vienu svarbiausiu rinkimų klausimu 5,4 mln. gyventojų turinčioje Europos Sąjungos ir NATO narėje.

Ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) – P. Pellegrini sąjungininkas – yra reiškęs abejonių Ukrainos suverenumu ir ragino siekti taikos su Rusija.

I. Korčokas, griežtas vyriausybės kritikas, remiamas opozicijos, yra tvirtai nusiteikęs Kyjivo naudai.

„Palaikys krypimą Rusijos link“

Analitikai prognozavo, kad Slovakijos užsienio politika ir toliau išliks svarbia antro rinkimų turo kampanijos tema.

„Jei bus išrinktas Korčokas, Slovakija išlaikys kritišką požiūrį į Rusiją, proeuropietiškas pozicijas ir paramą Ukrainai“, – sakė analitikas Grigorijus Mesežnikovas.

Tuo metu P. Pellegrini „palaikys [...] ryšių su mūsų sąjungininkais ir partneriais NATO ir ES atlaisvinimą, silpnesnę paramą Ukrainai ir krypimą Rusijos link“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

P. Pellegrini buvo ministras ankstesnėse R. Fico vyriausybėse.

Premjeru jis tapo 2018 metais, kai jo ilgametis sąjungininkas buvo nuverstas iš vyriausybės vadovo posto. R. Fico vėl tapo ministru pirmininku 2023 metais.

„Kandidatuoju į prezidentus, kad išgelbėčiau Roberto Fico vyriausybę“, – po pirmojo turo vykusiuose televizijos debatuose su I. Korčoku sakė P. Pellegrini.

„Jūs norite apsaugoti vyriausybę. Aš noriu apsaugoti Slovakiją“, – savo varžovui atkirto I. Korčokas.

Nuo praėjusių metų spalio dirbanti vyriausybė, kurią sudaro R. Fico partija „Smer“, P. Pellegrini partija „Hlas“ ir nedidelė kraštutinių dešiniųjų partija SNS, sustabdė karinę pagalbą Ukrainai.

„Ivanas Korčokas yra karo kurstytojas, kuris nedvejodamas pritars viskam, ką jam lieps Vakarai, įskaitant ir Slovakijos įtraukimą į karą“, – vaizdo įraše sakė R. Fico, pridurdamas, kad jis remia P. Pellegrini.

„Peteris Pellegrini yra nuosaikus kandidatas, kuris pripažįsta taikos vertę“, – pridūrė jis.

„Geras Slovakijos advokatas“

Abu varžovai žino, kad jiems teks įtikinti savo balsą jiems atiduoti žmones, kurie pirmajame ture balsavo už kitus septynis kandidatus.

Trečią vietą užėmęs Stefanas Harabinas, kritikavęs Europos Sąjungą ir gyręs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kovą surinko beveik 12 proc. balsų, bet prieš antrą rinkimų turą oficialiai neparėmė nė vieno iš dviejų kandidatų.

„Mano rinkėjai žinos, ką daryti“, – po pirmojo turo sakė S. Harabinas.

Agentūros AKO apklausos duomenimis, daugiau nei du trečdaliai S. Harabino rinkėjų šeštadienį ketina palaikyti P. Pellegrini.

Per vienus iš priešrinkiminių televizijos debatų P. Pellegrini sakė, kad gali „pasiūlyti Stefano Harabino rinkėjams tokią politiką, kokios jie prašo“.

Bratislavoje gyvenantis inžinierius Vojtechas Hromada AFP sakė manantis, kad I. Korčokas būtų „geras Slovakijos advokatas užsienyje“.

„Jis yra geras diplomatas ir atstovavo mums visame pasaulyje“, – sakė 44 metų vyras.

34 metų psichologė Vladka Abrusova sakė, kad palaikys P. Pellegrini dėl jo politinės patirties ir ramaus būdo.

„Jis niekada nenuvylė eidamas valstybines pareigas, spinduliavo ramybe ir santūrumu“, – teigė ji.

Slovakijos prezidentas ratifikuoja tarptautines sutartis, skiria aukščiausius teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus.

Rinkimų apylinkės atsidaro šeštadienį 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir užsidaro 22 val. (23 val. Lietuvos laiku).

Višegrado ketverto (V4) šalių – Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos – premjerai tokį pareiškimą paskelbė per Prahoje surengtą viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo ir penkių valstybių iš Vakarų Balkanų regiono – Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos – lyderiai.

„Višegrado ketverto grupė nori priimti naujas ES nares ir visiškai palaiko [siūlymą] šiais metais pradėti derybas dėl narystės su Šiaurės Makedonija ir Albanija“, – žurnalistams sakė slovakų ministras pirmininkas Peteris Pellegrini (Peteris Pelegrinis).

Bendrame pareiškime V4 lyderiai paragino ES paspartinti jau vykstančias derybas dėl narystės su Juodkalnija ir Serbija.

V4 taip pat pabrėžė, kad reformos, kurias priėmė Bosnijos ir Hercegovinos bei Kosovo vyriausybės, turėtų sustiprinti abiejų šalių viltis įstoti į ES.

„Europos susivienijimas negali būti baigtas be viso Vakarų Balkanų regiono prisijungimo prie Europos integracijos proceso“, – pareiškė Čekijos premjeras Andrejus Babišas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja V4.

„ES plėtros politika yra pats efektyviausias įrankis remti Vakarų Balkanų stabilumą, saugumą, demokratiją ir klestėjimą“, – pridūrė čekų ministras pirmininkas.

„Saugumas Balkanuose taip pat reiškia saugumą Europoje“, – pabrėžė A. Babišas.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) savo ruožtu perspėjo, kad jei ES „nepateiks pasiūlymo pietinėms Europos valstybėms, arba Vakarų Balkanams, tokios šalys kaip Rusija, Turkija ar Kinija bus ten labai aktyvios“.

„Jei ES nebūtų delsusi priimti Šiaurės Makedonijos ir Serbijos kaip narių, Europoje būtų mažiau nelegalių migrantų“, – Prahos viršūnių susitikime pareiškė tiesmukasis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Višegrado šalys, be kita ko, ginčijosi su vakarinėmis ES narėmis dėl migracijos politikos, o kelios valstybės atsisakė priimti migrantus ir prieglobsčio prašytojus per 2015 metų Europos migrantų krizę.

Buvusi Serbijos provincija Kosovas į Prahą atsiuntė tik savo ambasadorių, protestuodama prieš Čekijos prezidento Milošo Zemano pareiškimą, kad jo lyderiai esą yra „karo nusikaltėliai“.

M. Zemanas anksčiau šią savaitę lankydamasis Belgrade, kuris atsisako pripažinti buvusios savo provincijos Kosovo nepriklausomybę, pareiškė, kad jam patinka Serbija, bet nepatinka Kosovas.

Palankumu Rusijai ir Kinijai garsėjantis prezidentas taip pat pareiškė prašysiantis Čekijos vyriausybės peržiūrėti savo 2008 metų sprendimą pripažinti Kosovo nepriklausomybę.

A. Babišas savo ruožtu atmetė tokią idėją ir pabrėžė, kad „nėra pagrindo Čekijos vyriausybei keisti savo poziciją“.