„Prieš 20 metų, kai tik įsikūrė „Senevita“, vien Vilniaus mieste buvo 200 žmonių eilė globai ir slaugai. Šiandien yra tiek pat, nors per tą laiką buvo įsteigta apie 500 naujų globos vietų. Galvojome, kad alternatyvi pagalba sumažins eiles, bet mes savo įstaigoje nejaučiame, kad pradėjus jas teikti eilės mažėtų. Norinčių patekti pas mus tik daugėja, todėl kasmet Vilniaus miestui reikėtų po 50 slaugos vietų steigti“, - įsitikinęs P. Jurgilas.
Pagrindinės temos, kurias Seimo narės Agnės Bilotaitės inicijuotoje diskusijoje pirmadienį minėjo skirtingų institucijų atstovai - ilgos eilės ir laisvų vietų skaičius globos institucijose, bendros informacijos pateikimas laukiantiesiems ir skaidrumo stygius patenkant į globos ar slaugos namus.
Pasak Seimo narės A. Bilotaitės, senėjant visuomenei ir emigruojant jauniems, globos problemos aktualėja.
„Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pagyvenusių asmenų skaičius sudaro penktadalį nuolatinių valstybės gyventojų, o pagal pateiktus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenis, laukiančiųjų patekti į socialinės globos įstaigas skaičius siekia beveik 600 asmenų. Tikėtina, kad ateityje slaugos ir globos poreikis augs”, - sakė parlamentarė.
Agnė Bilotaitė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja socialinės paramos klausimais Violeta Toleikienė teigė, kad SADM globos įstaigoms kelia aukštus antikorupcinius reikalavimus, svetainėse skelbiama informacija tiek apie viešuosius pirkimus, tiek apie laisvas dienos ar stacionarias globos vietas asmenims, vyresniems nei 65 metų amžiaus.
„Vis dėlto tik 3 proc. šios amžiaus grupės žmonių gauna globos ar palaikomosios slaugos paslaugas. Ne visiems tokių paslaugų reikia, bet, turint omenyje, kad iš žmonių, kuriems nustatytas nuolatinės globos poreikis, šias paslaugas gauna vos 18 proc., poreikį labai menkai tenkiname. O ten, kur nepatenkintas poreikis, atsiranda įtampos ir galimybių korupcijai pasireikšti“, - sakė patarėja.
V. Toleikienės duomenimis, šiuo metu eilės - visose globos ir slaugos srityse. Stacionarių globos ir slaugos paslaugų senyvo amžiaus žmonėms savivaldybėse eilėse laukia 437 žmonės, į valstybines įstaigas 134, į dienos globą - integralią pagalbą pretenduoja 155 asmenys, pačios paprasčiausios pagalbos namuose - dar 315 žmonių, o dienos centruose teikiamų paslaugų - 14 senyvo amžiaus asmenų.
Visuomenė sensta, daugėja lėtinių ligų, auga emigracija, taigi didėja ir slaugos paslaugų poreikis.
„Už šių, atrodo, nedidelių skaičių slepiasi konkrečios gyvenimo istorijos. Minėtų paslaugų prireikia žmonėms, kurie visiškai nesavarankiški arba savarankiški tik iš dalies ir neišsiverčia be pagalbos, o artimųjų, kurie padėtų, neturi. Išgyventi čia ir dabar oriai jiems - labai didelis iššūkis“, - pabrėžė SADM atstovė.
Pasak V. Toleikienės, ministerija mato eilių formavimo, neskaidrumo problemą ir ją sprendžia technologinėmis priemonėmis. Kuriamas naujas socialinio darbo modulis, kuriame atsiras informacija apie eiles įstaigose, jos turės nurodyti, kiek yra vietų, kiek atsilaisvino ir pan.
„Svarbu, kad nebūtų išskirtinių sąlygų koreguoti eiles. Visi laukiantys paslaugų yra vienoje padėtyje, visi nesavarankiški, o privilegijų įstatymas nenumato“, - sakė SADM patarėja.
Pasak V. Toleikienės, net 47 proc. darbuotojų socialinės globos įstaigose - sveikatos priežiūros specialistai, nes klientai - sunkūs ligoniai.
„Labai akcentuojame ir randame sutarimą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl integralios pagalbos plėtros asmens namuose, kai medikų bei slaugos specialistų brigados atvyksta padėti žmogui namuose. Sveikatos paslaugos namuose gali būti teikiamos iki 4 valandų per dieną, 7 dienas per savaitę. Tai labai pagerina paties žmogaus bei jo artimųjų situaciją. Problema - riboti ištekliai. Šiuo metu mes turime beveik 2700 tokios paslaugos gavėjų“, - sakė V. Toleikienė.
Vilniuje tik 3 iš integralią pagalbą namuose gavusių 186 pacientų buvo hospitalizuoti. SADM patarėjos nuomone, tai reiškia, kad namuose suteikta pagalba buvo tinkama ir pakankama. Problema, kad jos taip pat reikia laukti eilėse.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos slaugos koordinavimo skyriaus atstovės Ilonos Šakienės, didinti slaugos lovų skaičių yra vienas iš tikslų. Šiuo metu visoje Lietuvoje jų yra 5122, o poreikis apie 8,5 tūkst.
„Matome, kad visuomenė sensta, daugėja lėtinių ligų, auga emigracija, taigi didėja ir slaugos paslaugų poreikis“, - sakė I. Šakienė.
Kasmet slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų suteikiama apie 2 tūkst. daugiau. Pavyzdžiui, 2015 metais šias paslaugas gavo 28 tūkst. pacientų, 2016 metais - beveik 30 tūkst. 2017 metais - 31 tūkst. Tačiau akivaizdu, kad dėl demografinių problemų poreikis augs ir toliau, o nesprendžiant jo, eilės ilgės.
I. Šakienei sunku pasakyti, kiek tiksliai šiuo metu laukiančiųjų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, nes iki šiol nebuvo vienos elektroninės registracijos sistemos. Žmonės, atitinkantys medicinines indikacijas slaugai ir palaikomajam gydymui, gauna šeimos gydytojo ar tretinio lygio gydytojo siuntimą ir kreipiasi tiesiai į įstaigas. Kai kurie registruojasi į kelias ir pan.
„Kuriama informacinė pacientų registravimo sistema, kad visi galėtų registruotis elektroniniu būdu. Taip bus matomos pačios eilės, kiek yra laukiančiųjų, kokiose įstaigose yra vietų, kur ir kiek atsilaisvino. Taip bus gerokai skaidriau“, - įsitikinusi SAM atstovė.
Senelių ir neįgaliųjų slaugos namų „Senevita” direktoriaus P. Jurgilo nuomone, problema yra pačios eilės, o ne tai, kas aplink jas.
Diskusija apie globos įstaigas, slaugos ligonines, jų prieinamumą ir galimas korupcijos apraiškas jose Seime surengta spalio 1-ąją visame pasaulyje minint pagyvenusių žmonių dieną.
