Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas, istorikas Vygantas Vareikis, kuris daugiau papasakojo apie šį išskirtinį Lietuvai ir miestui žmogų.

Įamžinti P. Tarasenkos (1892–1962) atminimą Klaipėdoje pasiūlė Lietuvos archeologijos draugija. Esą ši asmenybė be kitų nuopelnų šaliai yra palikusi ryškų pėdsaką uostamiestyje.

Būdamas Lietuvos kariuomenės karininku 1923–1925 m. P. Tarasenka tarnavo Klaipėdoje dislokuotame 7-ajame žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininko pulke. Pastarasis buvo įsikūręs dabartinėje Klaipėdos universiteto teritorijoje.

Iniciatoriai nurodė, kad būdamas uostamiestyje P. Tarasenka ne tik parašė kraštotyrinį-archeologinį vadovėlį „Priešistorinė Lietuva“, bet ir žvalgė regioninius piliakalnius, rūpinosi Klaipėdos muziejaus įkūrimu.

Be to, pernai buvo minimos 125 jo gimimo metinės.

Tada politikams užkliuvo, kad Lietuvos archeologijos draugija mano, kad būtų gražu ir tikslinga įamžinti šio žmogaus atminimą Klaipėdoje, jo vardu pavadinant vieną iš gatvių, o siūloma pakabinti lentelę ant vieno iš buvusių kareivinių pastatų, kur dabar veikia Klaipėdos universitetas.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nelabai tinkama vieta įamžinimui: „Toks jausmas, kad, kai nebėra kur, pakabiname, kur tarnavo“, – tvirtino kai kurie politikai.

Tarybos nariai pastebėjo, kad Klaipėdoje tarnavo daug žymių karininkų. Sukūrus precendentą, baimintasi, kad atminimo lentelės gali netilpti ant pastatų sienų.

Miesto tarybos posėdžio metu šio klausimo svarstymas praėjo be didelių diskusijų. Tarybos narė Nina Puteikienė pasidžiaugė, kad bus įamžintas P.Tarasenkos (1892–1962) atminimas Klaipėdoje.

„Noriu paakinti, kad į įamžinimo lenteles nebūtų pažiūrėta formaliai, o kūrybiškai. Iš šio ženklo nėra aišku, kuo tas žmogus nusipelnęs Klaipėdai. Gal perskaitęs kažkas ir pasidomės, o gal ir ne. Ar nebūtų galima Klaipėdai nusipelniusių žmonių susieti su neformaliuoju ugdymu, o gal ir formaliuoju. Būtų galima ir per istorijos pamokas vaikams suteikti apie miestui nusipelniusius žmones. Noriu paprašyti, kad būtų parengtos tokios neformaliojo ugdymo programos“, – komentavo N.Puteikienė.

Tarybos narys Vytautas Čepas priminė, kad jo vadovaujama Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija savivaldybei siūlė gatvėje, kuriai suteiktas vienos ar kitos Klaipėdai nusipelniusios asmenybės vardas, įrengti stendą, kuriame būtų nurodyti žmogaus nuopelnai.

„Mūsų siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Į šį nebuvo atsižvelgta. Dėl neformaliojo ugdymo – gera idėja“, – kolegę palaikė tarybos narys.

Įamžinti P.Tarasenkos (1892–1962) atminimą Klaipėdoje pasiūlė Lietuvos archeologijos draugija. Organizacijos atstovai pabrėžė, kad šis žmogus be kitų nuopelnų šaliai yra palikęs ryškų pėdsaką uostamiestyje.

Būdamas Lietuvos kariuomenės karininku 1923–1925 m. P.Tarasenka tarnavo Klaipėdoje dislokuotame 7-ajame žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininko pulke. Pastarasis buvo įsikūręs dabartinėje Klaipėdos universiteto teritorijoje.

Iniciatoriai nurodė, kad būdamas uostamiestyje P.Tarasenka ne tik parašė kraštotyrinį-archeologinį vadovėlį „Priešistorinė Lietuva“, bet ir žvalgė regioninius piliakalnius, rūpinosi Klaipėdos muziejaus įkūrimu. Pabrėžta, kad šiemet minimos 125 jo gimimo metinės. Atkreiptas dėmesys, kad Seimas šiuos metus paskelbė piliakalnių metais.

Uostamiesčio savivaldybė atminimo lentą įrengs savo lėšomis. Skaičiuojama, kad tai atsieis apie 1 tūkst. eurų. Tiksli kaina paaiškėtų po konkurso.

Prašė pavadinti gatvę

Įamžinti P.Tarasenkos (1892–1962) atminimą Klaipėdoje pasiūlė Lietuvos archeologijos draugija. Organizacijos atstovai pabrėžė, kad šis žmogus be kitų nuopelnų yra palikęs ir ryškų pėdsaką uostamiestyje.

Būdamas Lietuvos kariuomenės karininku, 1923–1925 m. P.Tarasenka tarnavo Klaipėdoje dislokuotame 7-ajame žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininko pulke. Pastarasis buvo įsikūręs dabartinėje Klaipėdos universiteto teritorijoje.

Iniciatoriai nurodė, kad būdamas uostamiestyje P.Tarasenka ne tik parašė kraštotyrinį-archeologinį vadovėlį "Priešistorinė Lietuva", bet ir žvalgė regioninius piliakalnius, rūpinosi Klaipėdos muziejaus įkūrimu.

Pabrėžta, kad šiemet minimos 125-os jo gimimo metinės. Be to, Seimas šiuos metus paskelbė piliakalnių metais.

Lietuvos archeologijos draugija mano, kad būtų gražu įamžinti šio žmogaus atminimą Klaipėdoje, jo vardu pavadinant vieną gatvių.

Atsieitų tūkstantį eurų

Tačiau miesto tarybai siūloma P.Tarasenkos vardą suteitit ne vienai miesto arterijų, o pakabinti atminimo lentą ant buvusio kareivinių pastato, kur dabar veikia Klaipėdos universitetas.

Savivaldybė tai atliktų savo lėšomis. Pagaminti ir pakabinti lentą atsieitų apie 1 tūkst. eurų.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai domėjosi, ar draugija bus patenkinta tokia pagarbos išraiška. Atkreiptas dėmesys, kad prašyta jo vardą suteikti gatvei.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis aiškino, kad šis klausimas buvo svarstyta Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijoje. Posėdžio metu pateiktas ir kitas šio žmogaus įamžinimo būdas.

"Manome, kad tikrai galime pakabinti atminimo lentą", – tvirtino vedėjas.

Tarybos nariai taip pat domėjosi, ar tokiam siūlymui pritaria Klaipėdos universitetas, ant kurio pastato ir atsirastų atminimo ženklas. N.Lendraitis teigė, kad žodinis sutikimas suteiktas.

Pasigedo aiškios pozicijos

Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkui Rimantui Taraškevičiui užkliuvo diskusijos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje.

Politikas atkreipė dėmesį, kad vienas komisijos narys laikėsi nuostatos nesuteikti žymių žmonių vardų ir pavardžių gatvių pavadinimams, nes tai nesuteikia jokios informacijos apie asmenybę ateities kartoms. Nurodyta, kad tokiu atveju reikėtų ir kito papildomo ženklo.

Tačiau, anot R.Taraškevičiaus, galiausiai komisija vis tiek įtraukė P.Tarasenkos vardą ir pavardę į gatvių pavadinimų sąrašą: "Gal kada nors ateis ir jo eilė."

Pirmininkas tikino, kad komisija rekomendavo pakabinti ir atminimo lentelę.

"Painiava. Komisija turėtų aiškiai išsakyti savo poziciją. Dabar vieni siūlo įtraukti, kiti neįtraukti. Draugija prašo gatvės pavadinimo, mes siūlome lentelę. Pastatuose, kur dabar įsikūręs universitetas, gyveno daug žymių žmonių. Apkabinėsime sienas lentelėmis", – kalbėjo politikas.

Susikuriame per daug stabų?

Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė akcentavo, kad atminimo ženklą siūloma pakabinti vietoje, kur šis žmogus tarnavo.

"Toks jausmas, kad kai nebėra kur, pakabiname ten, kur tarnavo. Mes susikuriame per daug stabų. Ypač – atminimo vietų. Gal to ir reikia mūsų tautai, nežinau, bet, mano galva, būtų galima ir tyliau tokius dalykus daryti. Neprieštarausiu šiam siūlymui, bet, mano akimis, žmogus yra sumenkinamas, kai tokiu būdu ieškoma, kur įamžinti jo atminimą", – dėstė vicemerė.

Tarybos narys Arūnas Barbšys pripažino, kad tokių lentelių gali atsirasti ir daugiau.

"Ten tarnavo daug žymių karininkų. Gal galite pateikti sąrašą? Tada žinosime, kas mūsų gali laukti. Dabar kreipėsi archeologai, kiti dar nežino, jog gali prašyti. Ar nesukursime precendento? Kitais metais jau gali tekti šimtą lentelių kabinti ant kareivinių sienų", – prognozavo politikas.

N.Lendraitis tvirtino, kad žymiems žmonėms šiemet mieste numatyta mieste įrengti dvi atminimo lentas.

"Aš pats ant savo namo Tauralaukyje pasikabinsiu atminimo lentą", – šmaikštavo R.Taraškevičius.

Finansų ir ekonomikos komiteto nariai pritarė sprendimo projektui.