„Skelbiame, kad kartu su kitomis mus palaikančiomis frakcijomis pradedame prezidento apkaltos procedūrą“, – J. Tymošenko sakė Aukščiausiojoje Radoje.

Į prezidento postą kandidatuojanti politikė kritikavo P. Porošenkai artimus pareigūnus, minimus žurnalistų tyrėjų grupės „Bihus.info“ pranešime. J. Tymošenko pareiškė, kad šių pareigūnų veiksmai gali būti vertinami kaip valstybės išdavystė.

Anksčiau J. Tymošenko yra sakiusi, kad po kovo 31-ąją įvyksiančių Ukrainos prezidento rinkimų pateiks parlamentui svarstyti valstybės vadovo apkaltos įstatymą.

Ukrainos konstitucija numato, kad prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos būdu, bet šią procedūrą apibrėžiantis įstatymas nuo 1996 metų taip ir nebuvo priimtas.

Remiantis Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, protestą inicijavo buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris rugsėjį neteisėtai pateko į Ukrainą. Birželį Ukrainos pilietybės netekęs M. Saakašvilis šiuo metu neturi jokios pilietybės, nes anksčiau jam taip pat buvo atimta Gruzijos pilietybė.

Kaip pranešama, M. Saakašvilis vadovavo sekmadienį surengtam apie 5 tūkst. žmonių protestui. Jis protesto dalyviams sakė: „Šiandienos veiksmai - tai kampanijos, skirtos sugriauti supuvusią ir korumpuotą sistemą, pradžia. P. Porošenkos atsistatydinimas tėra pirmasis žingsnis“. Protestas buvo tiesiogiai transliuojamas socialiniame tinkle „Facebook“.

Ukrainos prezidentas P. Porošenko padėjo M. Saakašviliui 2015 metais tapti Odesos regiono (Ukraina) gubernatoriumi, tačiau praėjus 18 mėnesių M. Saakašvilis atsistatydino, kaltindamas Ukrainos vadovą korupcija. Teismas Gruzijoje neseniai nuteisė M. Saakašvilį trejiems metams kalėjimo dėl piktnaudžiavimo pareigomis 2004-2013 metais.

Kaip skelbiama šios televizijos feisbuko paskyroje, programos premjera įvyks gegužės 15 dieną.

Sporto rubrika, kurios vedėja taps 55 metų Maryna Porošenko, prasidės 7 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.

P. Porošenkos susitikime su aukščiausiais ES pareigūnais Donaldu Tusku bei Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) daugiausiai dėmesio bus skirta reformoms, kurių iš Kijevo reikalauja Briuselis mainais į bevizį režimą Ukrainai.

Taip pat prognozuojama, kad po D. Trumpo pergalės, pakursčiusios abejones dėl tolesnės JAV paramos, P. Porošenka susitikime taip pat spaus Europos Vadovų Tarybos pirmininką ir Europos Komisijos vadovą tęsti sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos už Krymo aneksavimą ir vaidmenį Rytų Ukrainos konflikte.    

D. Trumpo triumfas prezidento rinkimuose buvo sutiktas su nerimu Kijeve, nes kampanijos metu milijardierius verslo magnatas ir buvusi televizijos realybės šou žvaigždė žarstė pagyrimus Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui. Be to, jie abu žadėjo imtis žingsnių dvišaliams santykiams normalizuoti. 

„Manau, pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas situacijai Donbase (separatistų kontroliuojamoms teritorijoms Rytų Ukrainoje), Rusijos agresijai, sankcijų išplėtimui“, – prieš viršūnių susitikimą vietos televizijai sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. 

„Turime priversti Rusiją įgyvendinti Minsko susitarimą. Šiuo tikslu mums reikia mūsų draugų Europoje ir Jungtinių Valstijų atstovų“, – pridūrė jis.

„Transatlantinis bendradarbiavimas“

2015 metų vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašytu susitarimu siekta užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų. Didžiulio masto kautynės nurimo, tačiau pavieniai susirėmimai vis dar vyksta. 

Vakarai kaltina Rusiją, kad ji toliau teikia paramą separatistams šiame konflikte, kuris per pustrečių metų jau nusinešė apie 10 tūkst. gyvybių. Kremlius šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.

ES lyderiai gruodį vyksiančiame susitikime svarstys, ar dar pusmečiui pratęsti Rusijai taikomas plačias ekonomines sankcijas, kurios jai buvo įvestos po to, kai 2014-ųjų liepą Rytų Ukrainoje buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineris. Per katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės. 

Ukraina būgštauja, kad gali likti be Vašingtono paramos, D. Trumpui anksčiau šiais metais užsiminus, kad Jungtinės Valstijos galėtų pripažinti Krymo aneksiją, jei tai padėtų pagerinti santykius tarp šalių, šiuo metu smarkiai nesutariančių dėl Sirijos. 

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), aptaręs Ukrainos klausimą su penkių ES šalių lyderiais per vizitą Berlyne praėjusią savaitę, sakė tikįs, kad D. Trumpas „drąsiai stos prieš Rusiją tais klausimais, kuriais ji nukryps nuo mūsų vertybių ir tarptautinių normų“. Jis visų pirma turėjo galvoje konfliktus Sirijoje ir Ukrainoje.  

ES žada bet kokiu atveju išlikti lojalia Kijevui, o D.Tuskas per anksčiau šį mėnesį įvykusį pokalbį telefonu D.Trumpui pabrėžė „transatlantinio bendradarbiavimo“ Ukrainos klausimu svarbą.  

„Rusijos atsakomybė“

Buvusios sovietinės satelitės Ukrainos artėjimas prie ES ir proeuropiniai protestai Kijeve, nuvertę prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, buvo svarbiausia priežastis, pakursčiusi Maskvos pyktį.   

2014 metais ES ir Ukraina pagaliau pasirašė asociacijos sutartį, kurią anksčiau netikėtai atmetė V. Janukovyčius, išprovokuodamas didžiulius proeuropietiškų jėgų protestus savo šalyje.  

Sutartyje Ukrainai buvo numatytas bevizis režimas mainais į jos įsipareigojimą imtis veiksmų pažaboti korupciją ir įgyvendinti politines reformas. 

Aukštas ES pareigūnas sakė, kad ketvirtadienio viršūnių susitikimas bus „proga dar kartą patvirtinti mūsų partnerystės, paremtos bendromis vertybėmis – pagarba įstatymo viršenybei, žmogaus teisėms ir demokratijai, svarbą“. 

Pareigūnas pridūrė, kad Rusijai tenka atsakomybė už situaciją separatistų kontroliuojamuose Ukrainos rytuose. 

„Akivaizdu, kad separatistai Ukrainoje gali tęsti savo veiklą, nes gauna labai tvirtą palaikymą iš užsienio“, – sakė   pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytu.

„Dėl šios priežasties mes manome, kad Rusijai tenka sąlyginė atsakomybė už saugumą tose šalies dalyse, kurių nekontroliuoja Kijevo vyriausybė“, – sakė jis.

Šis Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pranešimas nuskambėjo, šaliai mėginant formuoti profesionalų kariuomenę, kuri atitiktų NATO reikalavimus ir vieną dieną galėtų prisidėti prie Vakarų karinio bloko.

Šauktinių kariuomenę Ukraina atnaujino netrukus po 2014 metų vasario įvykių, kai buvo nuverstas Rusijos palaikomas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius, Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o prorusiškoje šalies dalyje kilo karas.

„Aš, prezidentas ir vyriausiasis (pajėgų) vadas, pranešu Ukrainos žmonėms, kad dabar fronte arba antiterorisitnės operacijos rajone nėra nė vieno šauktinio kario“, – pranešė P.Porošenka, kurio žodžius citavo prezidentūra.

Ukrainos provakarietiški lyderiai „teroristais“ vadina sukilėlius, kurie kontroliuoja didelius rajonus pramoninėje jos dalyje ir kuriuos remia kariais bei įranga Rusija. Maskva šiuos kaltinimus neigia.

„Ginkluotosios Ukrainos pajėgos turi būti sudarytos iš savanorių ir samdomų karių, kurie turėtų būti gerai paruošti, motyvuoti, apmokyti ir visiškai aprūpinti“, – kalbėjo P.Porošenka.

Šis pranešimas rodo, kad Ukraina artimiausiu metu nenumato atnaujinti kovos veiksmų, kurie yra aprimę, 2015 metų vasarį pasirašius tarptautinės bendruomenės tarpininkautą paliaubų sutartį.

Šauktiniai kariai iki šiol buvo laikomi viena silpniausių grandžių Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

Kariuomenėje įvairių brigadų gretose tarnauja ir savanoriai kariai, ir samdomi kariai, kurie pavaldūs Ukrainos vidaus reikalų ir gynybos ministerijoms.

Jie garsėja kaip nuožmiausi kovotojai ir sulaukia kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir prorusiškų sukilėlių bei jų šalininkų kankinimo karo zonoje.

Panašių kaltinimų sulaukia ir prorusiški kovotojai. P.Porošenka ne kartą žadėjo ištirti šiuos įtariamus žmogaus teisių pažeidimus, apie kuriuos kalba įvairios žmogaus teisių grupės.

Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Viktoras Muženka pranešė, kad per 30 mėnesių nuo kruviniausio konflikto Europoje po Balkanų karų pradžios į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas užsirašė 90 tūkst. profesionalių karių.

Kiek profesionalų ir savanorių šiuo metu yra dislokuota rytinėje šalies dalyje, V.Muženka nenurodė.

Pasak Kijevo, Ukraina kariauja su 40 tūkst. separatistų sukilėlių pajėgomis, kurias remia mažiausiai 6 tūkst. karių iš Rusijos.

Tačiau separatistai neatskleidžia savo karių skaičius ir neigia gaunantys paramą iš Maskvos.

Prancūzijos , Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai susitiko Paryžiuje penktadienį, kad konsoliduotų trapią taiką Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas tikisi dėl Maskvos vaidmens konflikte paskelbtų baudžiamųjų sankcijų atšaukimo.

Kovos beveik visai liovėsi separatistinėje Rytų Ukrainoje, ir taika regis yra arčiau kaip niekad; tačiau beveik pusantrų metų nesiliovusį konfliktą, matyt,užgoš staigus Rusijos įsikišimas į karą Sirijoje.

Rusijos prezidentas V.Putinas penktadienį atvyko į Paryžių derybų su Prancūzijos vadovu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), kuris, nors ir šypsodamasis, sutiko jį šalčiau negu Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, su kuriuo Prancūzijos prezidentas šiltai apsikabino.

Susitikę vienu du, Prancūzijos ir Rusijos lyderiai aptarė Sirijos konfliktą, prieš pereidami prie ilgai planuotų derybų dėl daugiau kaip 8 tūkst. gyvybių nusinešusio konflikto Ukrainoje.

Visi keturi lyderiai pokalbį pradėjo prie kavos saulėtoje terasoje, tačiau aptarti jiems reikia konfliktą, kuris Maskvos ir Vakarų santykius nubloškė iki žemiausio lygmens po Šaltojo karo laikų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas smarkiai nesutaria vertindami konflikto Ukrainoje priežastis, Kremlius paskelbė po abiejų lyderių derybų.

„Išlieka rimtų skirtumų dėl Ukrainos vidaus konflikto priežasčių, taip dėl to, kad šiuo metu vyksta, pagrindinių priežasčių“, – Rusijos naujienų agentūros penktadienį paryčiais citavo V.Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žodžius.

Pasak D.Peskovo, abu lyderiai 2,5 val. diskutavo per ketvirtadienio vakarą surengtas derybas Azijos ir Europos forumo ASEM Italijos šiauriniame Milano mieste kuluaruose.

A.Merkel anksčiau sakė, kad Rusijai tenka pagrindinė atsakomybė užtikrinti, kad trapus paliaubų ir taikos planas, dėl kurio praeitą mėnesį Kijevas susitarė su Maskvos palaikomais sukilėliais, „būtų iš tikrųjų įgyvendintas“.

Paliaubas, dėl kurių buvo susitarta rugsėjo 5-ąją Minske, abi pusės ne kartą pažeidė.

V.Putinas penktadienio rytą turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Petro Porošenko. Jų susitikime taip pat numato dalyvauti A.Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir Italijos lyderis Matteo Renzi (Matėja Rencis).

A.Merkel ir P.Porošenka ketvirtadienį atskirai susitiko aptarti, kaip vykdomas taikos susitarimas, tačiau abu lyderiai „apgailestavo, jog daugelis punktų dar nėra įvykdyti“, sakė šaltiniai Vokietijos vyriausybėje.