KN generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, jog šie metai SGD paskirstymo stotyje – proveržio metai, kai stotis atlieka kompleksinių SGD paslaugų teikimo funkciją.

PGNiG skirtas krovinys – apie 3,2 tūkst. kub. m SGD, kurias atgabena pirmą kartą Klaipėdos uoste apsilankysiantis SGD bunkeriavimo laivas „Coralius“. Šis laivas pastatytas 2017 m. ir plaukioja su Švedijos vėliava. Tai vienas iš trijų SGD bunkeriavimo laivų, aptarnaujančių SGD terminalus ir atliekantis bunkeriavimo operacijas Baltijos ir Skandinavijos rinkose.

SGD kroviniai iš Klaipėdos SGD paskirstymo stoties pasiekia vartotojus Lenkijoje, taip pat pristatomi į Druskininkuose ir Viečiūnuose esančias pakartotinio išdujinimo stotis ir vartotojai taip yra aprūpinami gamtinėmis dujomis.

PGNiG šių metų balandį tapo pagrindine Klaipėdos SGD paskirstymo stoties naudotoja, o penkerių metų strateginės partnerystės sutartis sudaryta praėjusių metų lapkritį.

„Mūsų veikla Lietuvoje naudojantis vietos SGD paskirstymo stoties infrastruktūra įgauna pagreitį, ir bendradarbiavimas su bendrove „Klaipėdos nafta“ yra puikus. Per mažiau nei penkis mėnesius mes būsime priėmę du SGD krovinius ir iš paskirstymo stoties išleidę daugiau nei 100 autocisternų, užpildytų SGD. Tai yra daugiau nei 1,8 tūkst. tonų SGD arba daugiau nei 27 tūkst. MWh“, – sakė Jerzy Kwieciński, PGNiG valdybos pirmininkas.

Tokia paslauga pritraukia naudotojus tik tuo atveju, jei yra konkurencinga visais aspektais: turi būti ne tik patraukli paslaugos kaina, bet ir atvykimo ir buvimo uoste sąlygos.

„Mūsų strateginis sprendimas ir užmegztas bendradarbiavimas su PGNiG duoda apčiuopiamų rezultatų plėtojant SGD paskirstymo stoties veiklą. Lenkijos SGD vartojimo rinka yra jau pakankamai plati ir apima tiek SGD naudojimą transporto sektoriuje, tiek ir SGD tiekimą į nuo gamtinių dujų tinklo nutolusiems vartotojams. Kita vertus, kaip infrastruktūros Klaipėdos uoste savininkai, sulaukiame užklausų iš įvairių laivybos sektoriaus įmonių dėl galimybės bunkeriuoti SGD varomus laivus ar papildyti SGD varomų vilkikų talpas. Tačiau šioje srityje dar reikia nuveikti pakankamai daug darbo su uosto laivybos taisyklių bei uosto rinkliavų pakeitimais, tiek ir SGD infrastruktūros plėtros projektų skatinimu valstybiniu lygmeniu, kad rinka išjudėtų“, – komentuoja KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Pasak D. Šilenskio, šiemet reguliaria veikla Klaipėdos uoste jau tampa SGD varomo laivo-cementovežio „Greenland“ bunkeriavimas. Laivas bunkeriuojamas Malkų įlankoje SGD tiekiant ISO konteineriu, kuris užpildomas SGD paskirstymo stotyje. Nuo pirmosios tokios bunkeriavimo operacijos šių metų kovą jau įvykdyta dešimt SGD perkrovų.

„Laivo bunkeriavimas SGD tampa įprasta Klaipėdos uosto praktika. Tikimės pritraukti ir kitokio pobūdžio laivų, varomų SGD, pvz. konteinervežių, naftos tanklaivių ar kruizinių laivų pasipildyti SGD Klaipėdos paskirstymo stotyje ar, kaip „Greenland“ cementovežio atveju – kitoje Klaipėdos uosto vietoje. Tačiau reikia suprasti, kad tokia paslauga pritraukia naudotojus tik tuo atveju, jei yra konkurencinga visais aspektais: turi būti ne tik patraukli paslaugos kaina, bet ir atvykimo ir buvimo uoste sąlygos“, – pažymi D. Šilenskis.

PGNiG paskelbė, kad su „Gazprom“ antrine eksporto įmone pasirašė dujų tiekimo vamzdynu Jamalas-Europa sutarties priedą, pagal kuria šalys įsipareigojo dujų kainą derinti, o „Gazprom“ įsipareigojo arbitražo priteistą sumą į PGNiG sąskaitą perves iki liepos 1 dienos.

Stokholmo arbitražas kovo 30-osios nutartimi nurodė Rusijos dujų gigantui sumokėti Lenkijos įmonei apytikriai 1,5 mlrd. dolerių – dujų kainos sumažinimą tokia suma atgaline data nuo 2014-ųjų lapkričio.

Šią bylą Lenkija inicijavo 2015 metais, reikalaudama pagal permainas rinkoje sumažinti kainą rusiškų dujų, tiekiamų vamzdynu Jamalas-Europa pagal 1996 metais pasirašytą ir iki 2022 metų galiosiančią sutartį.

PGNiG skelbia paprašiusi „Gazprom“ atsižvelgti į Stokholmo arbitražo sprendimus, kurie yra galutiniai ir privalomi abiem šalims, bei sąskaitas atitinkamai pakoreguoti.

Lenkijos įmonė tokį „Gazprom“ elgesį pavadino piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, priminė Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą dėl „Gazprom“ veiksmų ir perspėjo dėl galimybės inicijuoti naują tokį tyrimą.

PGNiG Lenkijos įmonė skelbia: po tarptautinio arbitražo sprendimo dujų tiekimo sutarties sąlygos keičiasi automatiškai.

Kaip jau buvo skelbta, praėjusio mėnesio pabaigoje PGNiG Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ prisiteisė apytikriai 1,5 mlrd. JAV dolerių – dujų kainos sumažinimą tokia suma atgaline data nuo 2014-ųjų lapkričio.

Lenkijos įmonė bylinėjimąsi su „Gazprom“ inicijavo 2015 metais, reikalaudama pagal permainas rinkoje sumažinti kainą rusiškų dujų, tiekiamų pagal 1996 metais pasirašytą ir iki 2022 metų pabaigos galiosiančią sutartį.

PGNiG reikalauja griežtų sankcijų Rusijos dujų monopolininkui, daug metų piktnaudžiavusiam dominuojančia padėtimi Rytų ir Vidurio Europos šalių rinkoje, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Nei EK, nei „Gazprom“ šios informacijos kol kas nekomentuoja.

EK šių metų gegužę, baigusi beveik septynerius metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje ir neskyrusi jam realių baudų, nustatė privalomus įsipareigojimus artimiausiems aštuoneriems metams, kuriuos pažeidus Rusijos koncernui grėstų bauda iki 10 proc. pajamų. 2017 metais „Gazprom“ konsoliduotos pajamos siekė maždaug 91 mlrd. eurų.

Oficialiai šis EK sprendimas buvo paskelbtas liepos 17-ąją, ir ES narės jį galėjo apskųsti per nustatytą laikotarpį.

Lietuva šio EK sprendimo nusprendė neskųsti.

EK: sprendimas bus ginamas

Europos Komisija reaguodama į Varšuvos apsisprendimą teisme užginčyti Briuselio sprendimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ antimonopolinės veiklos tyrimo, pranešė, jog jis bus ginamas.

„EK savo sprendimą gins teisme“, - pareiškė EK atstovas spaudai Ricardo Cardoso (Rikardas Kardozas).

„Pateikėme arbitražo ieškinį, protestuodami prieš tokį sprendimą ir reikalaudami, kad jo vykdymą sustabdytų tiek Europos Komisija, tiek ir Vokietijos reguliuotojas („Bundesnetzagentur“)“, – pareiškė PGNiG vadovas Piotras Wozniakas (Piotras Vozniakas).

Jo žodžiais, toks Europos Komisijos sprendimas pažeidė Lenkijos interesus, galiojančias Europos Sąjungos normas dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, taip pat Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatas.

PGNiG pareikalavo, kad sprendimas būtų sustabdytas ir anuliuotas iki gruodžio 23-osios, tai yra tik „Opal“ pajėgumų pardavimo per aukcioną.

Spalio 28-ąją Europos Komisija oficialiai paskelbė nusprendusi leisti koncernui „Gazprom“ panaudoti faktiškai visą vamzdyno „Opal“, kuris yra Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ pratęsimas sausumoje, pralaidumą.

470 kilometrų ilgio, 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Opal“ dujotiekio, per Vokietiją nutiesto nuo pajūrio iki sienos su Čekija, naudojimo kvota koncernui „Gazprom“ padidinta nuo 50 proc. iki 80 procentų. Tačiau Rusijos dujų monopolininkas savo reikmėms galės naudoti visą šio vamzdyno pajėgumą su sąlyga, jei į jį nepretenduos kiti dujų transportuotojai.

„Gazprom“ tvirtino, jog dėl šio ribojimo yra privertas smarkiai riboti eksportą per „Nord Stream“, kurio ilgis nuo Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos siekia 1224 kilometrus.

Rusijos dujų monopolininkas planuoja 2018-ųjų pavasarį kartu su Europos energetikos milžinais imtis „Nord Stream“ plėtros projekto, šio dujotiekio pajėgumą padvigubinant. Specialiai tam skirtos bendros įmonės formavimas žlugo šią vasarą, pasipriešinus Lenkijos antimonopolinei žinybai, kurios manymu, tai gali pakenkti konkurencijai Europos dujų rinkoje. „Gazprom“ tuomet tikino iki šių metų pabaigos rasiąs naują būdą „Nord Stream 2“ projektui įgyvendinti.