„Lietuvos rytas“ duomenimis, iš Lenkijos importuojamų pieno gaminių kiekis auga įspūdingais tempais: 2019 metais jų atvežta per 26 tūkst. tonų, o 2022-aisiais – jau per 45 tūkst. tonų.

„Šiaip mes, ūkininkai, su perdirbėjais dažnai pasiginčijame, tačiau sutariame dėl vieno: tai, kas vyksta su importu iš Lenkijos, yra Lietuvos pieno rinkos žlugdymas. Arba yra kažkoks prekybos tinklų susitarimas dėl mažesnės maržos lenkiškai produkcijai, arba ji tiesiog tiekiama dempingo kainomis“, – savaitraščiui pasakojo Eimantas Bičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius.

Pastebi manipuliacijas

Kaip rašoma „Lietuvos rytas“ savaitraštyje, pernai išaiškėjo bent pora atvejų, kai lenkiška produkcija buvo pristatoma kaip lietuviška. Pirmiausia tuo pasižymėjo vienas prekybos centrų reklamuodamas pieną su savo privačiu ženklu. Išlindus ylai iš maišo dalis reklamos buvo nuimta, o viskas paaiškinta žmogiškąja klaida.

Savo ruožtu kainų lyginimo portalo pricer.lt ekspertai aptiko, kad „Varėnos pienelio“ produktų linijos „Aistė“ gaminiai, kai kuriose parduotuvėse žymimi etikete su Lietuvos vėliava, daugiausia yra pagaminti Latvijoje – bendrovėje „Tukuma piens“. Taip yra ir su graikišku jogurtu, ir su sūrių salotomis, ir su sviestu.

Tokios manipuliacijos dėl kilmės šalies kenkia ir mums, ir vartotojams. Visi juk suprantame, kad lietuviškas pienas natūralesnis, kaip ir kiauliena ar daržovės.

 

Bandymai pristatyti tokią produkciją kaip lietuvišką turi pagrindo. Kaip rodo apklausos, pirkėjai patys linkę kur kas dažniau rinktis vietos gamintojų produktus.

Kita vertus, šįmet atlikti tyrimai parodė, kad dauguma atvejų lietuviškas pienas yra kokybiškesnis nei, pavyzdžiui, lenkiškas, nes turi daugiau vertingųjų baltymų, rašo „Lietuvos rytas“.

„Tokios manipuliacijos dėl kilmės šalies kenkia ir mums, ir vartotojams. Visi juk suprantame, kad lietuviškas pienas natūralesnis, kaip ir kiauliena ar daržovės“, – kalbėjo E. Bičius.

Nežada kainų kritimo

Kai kurie pieno produktai per metus atpigo keliais procentais, o kiti – net ir daugiau negu dešimtadaliu. Tai daugiausia lėmė sumažėjusios pieno supirkimo kainos, kurios labiausiai smuko praėjusių metų pradžioje. Tačiau pastaraisiais mėnesiais jos akivaizdžiai pasistiebė.

„Lietuvos rytas“ duomenimis, lapkritį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 41,96 cento už kilogramą. Ji buvo 7,8 proc. didesnė nei spalį, o nuo rugpjūčio išaugo net 23,9 proc.

Tad tikėtina, kad bent artimiausiais mėnesiais pieno produktai parduotuvėse vargu ar toliau pigs – geriausiu atveju kainos liks stabilios.

Pasak E. Bičiaus, mūsų šalyje sutartyse su perdirbėjais kaina skaičiuojama pagal bazinius pieno rodiklius, o rudenį ir žiemą jo riebumas būna didesnis, todėl auga ir galutinė kaina.

Kainos yra, o ką parduoti – nebe. Po savaitgalio kai kurių pieno produktų lentynos tiesiog tuščios. Nėra nei varškės, nei varškės sūrio, nei pieno.

„Per vieną dieną parduodame maždaug apie 35 l, praėjusiam šeštadieniui buvome užsisakę 40 l  ir per tą pačią dieną viską pardavėme. Sekmadienį turėjome papildymą ir vėl pirkėjai išgraibstė. Pirmadienį buvo tuščios lentynos , – sakė „Pieno namų“ savininkė Ilona Bukaltienė.

Pigiausi pieno produktai lentynų pasiekti nespėjo, o brangiausi stovi neliesti. Po švenčių jų žmonės perka labai mažai.

„Brandintų sūrių liko pilnos lentynos“, – teigė I. Bukaltienė.

„Dėl pirkėjų, tai jų vis mažiau ateina. Žiūri į kainas, bando derėtis, pirkinių krepšeliai mažėja“, – savo pastebėjimus išsakė ir „Ilzenbergo dvaro“ pardavimų vadovas Arūnas Šarmavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad po itin gerų praėjusių metų pieno pramonėje atėjo štilis, pirmieji ėmė skųstis ne smulkieji prekybininkai, o stambūs perdirbėjai.

„Švelniai tariant, nelabai geri, bet jeigu žiūrėtume sausio mėnesį, sakyčiau, tragiškai blogi“, – konstatavo „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.

Anot D. Trumpo, į užsienį jau mažiau eksportuojama pieno produktų, krenta ir jų kainos.

„Jei prieš kelis mėnesius tona sūrio kainavo apie 5 tūkst. eurų, tai dabar sausio mėnesio kontraktai už tokį patį kiekį sūrio – apie 3900 eurų“, – sakė D. Trumpa.

„Rokiškio sūrio“ vadovas sako, kad pernykščiai metai buvo geriausi per pastaruosius dešimt metų. Ekonomistas teigia, kad stebuklų čia nėra. Visada po gerų pardavimų ateina nuosmukis.

„Žmonės labiau taupo. Ir pieno produktų vartoja mažiau, nes šios prekės ne pas visus pirkinių krepšelyje yra pirmo būtinumo. Kitas dalykas – Kinijos rinka, ten pieno produktų vartojimas bus mažesnis. Todėl yra sumažėjusi pasaulinė paklausa“, – komentavo situaciją Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Sumažėjęs eksportas siunčia signalų, kad pieno produktai gali pigti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.

Akivaizdžiai piktnaudžiaujama tuo, kad pirkėjai yra lojalūs lietuviškam pieno gaminiui. O užsienio gamintojai atveža sviesto, kainuojančio 2,29 euro.

„Kai eksportas blogas, mes negalime mokėti tokios pačios kainos žemdirbiams. Jei nemažėja žaliavinio pieno, tuo pačiu mažėja produktų savikaina. Tuomet mažėja visų, ir ne eksportui skirtų, produktų kainos“, – dėstė grandininę kainų reakciją D. Trumpa.

Karves melžiantis ūkininkai teigia, kad jau nuo rugpjūčio mėnesio mažinantys pieno supirkimo kainas. Tiesa, ne savo noru, o spaudžiami pieno perdirbėjų.

„Paimkime vidutinį ūkį – apie 30 karvių, tai geriausiu laikotarpiu pieno kaina su priedu buvo apie 44–45 centai už litrą, šiandien ji tesiekia vos 34 centus už litrą“, – kalbėjo Vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė.

Tačiau pingančio žaliavinio pieno nepakanka, kai kalba pasisuka apie galutinę kainą parduotuvių lentynose. Aiškėja, kad jei ir pigs, tai ne viskas ir ne visur.

„Kainos mažinti neturime iš ko“, – teigė  A. Šarmavičius.

„Veždami produkciją į sandėlius, tikimės ją ateityje parduoti brangiau nei galėtume už ją gauti dabar. Toks ir yra mūsų sandėliavimo tikslas“, – sakė „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Ūkininkai teigia, kad kurį laiką dėl mažėjančios pieno supirkimo kainos, rizikuoja netekti pajamų, uždaryti tvartus, o galbūt ir mažiau išgauti pieno. Bet parduotuvėse žmonės jų kančių nejaučia.

„Tai turbūt sūrių krito, ar sviesto krito, galbūt pieno miltelių krito, bet kažkurių produktų kainos išaugo. O supirkimo kainą pieno perdirbėjai mažina visiems identiškai“, – savo įžvalgomis pasidalijo R. Vilimienė.

Anot ekonomisto, taip yra todėl, kad žmonės vergauja lietuviškiems prekės ženklams. Skirtingų šalių sviesto sudėtis ta pati, o lietuviškas – kur kas brangesnis.

„Paprastas pavyzdys. Šalia „Rokiškio“ sviesto lentynoje puikuojasi ir iš dangaus nukritusios kainos – 2,99 euro. Akivaizdžiai piktnaudžiaujama tuo, kad pirkėjai yra lojalūs lietuviškam pieno gaminiui. O užsienio gamintojai atveža sviesto, kainuojančio 2,29 euro, įskaičiuojant, kiek kuro sudeginta ir kiek kainuoja transportavimas“, – elementarią aritmetiką dėstė Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.  

Ekonomistai skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje pieno produktai brango 50 proc.

Kovo mėnesį Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus pandemiją dėl COVID-19, pieno gaminių kainos iš karto krito žemyn. Tai lėmė sumažėjusi paklausa užsidarius viešojo maitinimo įstaigoms, viešbučiams, turizmo sektoriui ir sutrikus krovinių pervežimo sistemoms. Paklausos sumažėjimas sutapo ir su pavasariniu pieno gamybos lygio pakilimu Europoje. Per mėnesį ES rinkoje lieso pieno miltelių kaina, kaip nurodoma ŽŪM pranešime, sumažėjo 23 proc., sviesto – apie 17 proc.

Šiuo metu pieno gaminių rinka rodo atsigavimo ženklus. Nuo kainų „dugno“ balandžio viduryje iki gegužės pabaigos ES vidutinės lieso pieno miltelių ir sviesto kainos padidėjo 5-6 proc. Biržose stebimas dar didesnis pieno gaminių kainų augimas: EEX biržoje lieso pieno miltelių ir sviesto kaina pakilo apie 17-18 proc. Auga ir grietinėlės kaina, pavyzdžiui, Lenkijoje grietinėlės kaina per šį laikotarpį pakilo daugiau kaip 30 proc. Gegužės 19 d. įvykusiame pasauliniame pieno gaminių aukcione kainų indeksas taip pat padidėjo 1 proc.

Prie kainų stabilumo, anot Žemės ūkio ministerijos, prisidėjo ir gegužės mėnesį Europos Komisijos aktyvuota privataus sandėliavimo parama. Ji skirta produkcijos pasiūlai rinkoje sumažinti, kai produktai laikinai išimami iš rinkos ir saugomi nustatytą laikotarpį už tai gaunant paramą – tokiu būdu netiesiogiai palaikomos pieno gamintojų pajamos. Nuo paramos aktyvavimo pradžios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės pateikė paraiškas paramai gauti už 1307 t sviesto, 536 t lieso pieno miltelių ir 819 t sūrių privatų sandėliavimą. Už šį kiekį numatoma išmokėti apie 179 tūkst. eurų paramos.

Lietuvai esant labai priklausomai nuo pieno produktų eksporto ir pieno rinkoje stebint suaktyvėjusią prekybą bei esant atsigavimo ženklams, pieno supirkimo kainos nebeturėtų kristi, teigiama ŽŪM pranešime. Tikimasi, kad tokios tendencijos išsilaikys ir toliau. O dėl pandeminės krizės sumažėjusioms pieno gamintojų pajamoms balandžio-gegužės mėnesiais kompensuoti numatoma skirti 18,5 mln. eurų valstybės paramos. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija yra pradėjusi notifikavimo procedūrą su Europos Komisija dėl šios paramos schemos.

Savo sudėtimi gyvulinės kilmės pienas, nesvarbu, karvės, ožkos ar avies, yra unikalus, mat jame apstu visų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų, reikalingų vaiko organizmui augti ir vystytis. „Įvairių ožkos bei avių pieno produktų mūsų asortimente apstu – beveik 50 skirtingų produktų bei rūšių. Parduotuvių lentynose šiandien galima rasti ne tik pieno, bet ir jogurtų, įvairių sūrių – tiek su skonį išryškinančiais priedais, tiek natūralių“, – sako A. Poleninas.

Visų pirma, piene gausu baltymų, reikalingų vaikų raumenims, energijos teikiančių riebalų, taip pat mineralų – tai idealus kaulus stiprinančio kalcio, regą gerinančio vitamino A, nervų sistemą stiprinančio vitamino D bei kitų organizmui būtinų elementų – kalio, B grupės vitaminų, fosforo ir dar daugiau – šaltinis.

Vis dėlto dauguma tėvelių patvirtins, jog kad ir kaip naudinga būtų reguliariai gerti pieną, dažnai įsiūlyti jo stiklinę mažyliams gali pasirodyti sudėtinga. Išeitis – pieniški gardėsiai, kuriuos mažieji skanauja mikliai. Todėl turintiems vaikų neabejotinai pravers kelios A. Polenino pieniškų gardumynų idėjos.

Pieniški batonėliai

Iš pieno pagamintiems saldiems batonėliams, A. Polenino teigimu, abejingas neliks nė vienas vaikas, o ir tėveliams ruošiant tokį skanumyną neprireiks didelių pastangų. Norint pasigaminti pieniškų batonėlių, prireiks kelių ingredientų: puslitrio karvės pieno, 30 ml grietinėlės, 100 ml kondensuoto pieno, 100 g sviesto, 50 g mėgstamų riešutų, 120 g cukraus ir šiek tiek kokoso drožlių.

„Sumaišykite cukrų, pieną, kondensuotą pieną, tirpintą sviestą ir grietinėlę, tuomet įberkite riešutų. Gautą masę supilkite į seklią kepimo popieriumi išklotą formą, ir kelias valandas palaikykite šaldytuve – lai masė stingsta. O jai pakankamai sušalus, supjaustykite norimo dydžio gabalėliais ir apibarstykite kokoso drožlėmis. Štai ir viskas!“, – siūlo A. Poleninas.

Varškės sūris su želė

Jei jūsų vaikas – smaližius, jam tikrai patiks skanauti desertinį varškės sūrį, kurio itin viliojantis akcentas – viduje esanti margaspalvė želė. Tokiam pagaminti, pasak A. Polenino, prireiks 3 pakelių varškės, dviejų skirtingų skonių pakelių žėlė, pakelio grietinėlės ir 3 šaukštų cukraus.

„Gaminti varškės sūrį pradėkite nuo želė – pakelių turinį atskiruose indeliuose užpilkite vandeniu ir, gerai išmaišę, palikite stingti šaldytuve, o jai sustingus supjaustykite gabalėliais. Tuomet sumaišykite varškę, grietinėlę ir cukrų – masę svarbu gerai išplakti, o vėliau suberkite žėlė gabaliukus. Viską palaikykite šaldytuve pernakt, o ryte galėsite skanauti“, – sako ekspertas.

Naminiai varškės sūreliai

Ne ką mažiau skanūs nei pirktiniai pasirodys ir namuose pagaminti varškės sūreliai. Žinoma, jei tik paisysite recepto, įsitikinęs A. Poleninas. Skaniam ir sveikuoliškam varškės sūreliui pagaminti, pasak parduotuvės atstovo, prireiks kelių ingredientų: 200 g varškės, 2 šaukštų sviesto, šaukštelio vanilinio cukraus, šaukšto cukraus pudros, 100 g šokolado ir žiupsnelio cinamono.

„Varškę pertrinkite per sietelį, kad būtų puri. Tuomet suberkite cukraus pudrą ir cinamoną. Vanilinį cukrų ištirpinkite šaukšte lydyto sviesto, tuomet gerai išsukite ir supilkite į varškę – reikia gerai išmaišyti. Gautą masę sudėkite ant maistinės plėvelės, susukite ir palikite šaldytuve 10 minučių. Per tą laiką sutarkuokite šokoladą ir kartu su šaukštu sviesto išlydykite jį ant silpnos ugnies. Palaukę, kol šokoladas kiek atvės, užpilkite jį ant norimo dydžio gabalėliais supjaustytos varškės masės, tuomet darsyk 10 minučių palaikykite šaldytuve ir skanaukite“, – sako A. Poleninas.

Dviejų sūrių pica

Nagi, kuris vaikas nemėgsta gardžios picos? Maisto gamybos ekspertas A. Poleninas tokią paruošti siūlo su dviejų rūšių sūriais – ožkos pieno ir avių pieno. Abiejų sūrių prireiks po 100 g, taip pat – 150 g pievagrybių, 2 kriaušių, 1 svogūno, 2 g sausų mielių, šaukštelio alyvuogių aliejaus, 200 g miltų, pusės stiklinės šilto vandens, žiupsnelio druskos ir šiek tiek garžgarstės.

„Ruošdami tešlą sumaišykite dalį miltų, mieles, aliejų ir vandenį, tuomet palikite masę kilti 40 minučių. Vėliau įberkite dar miltų, išminkykite ir palikite dar pusvalandžiui. Iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje iškočiotą picos pagrindą kepkite apie 5 minutes, o vėliau ant viršaus sudėkite likusius ingredientus – tik garžgarstę pasilikite pabaigai – picą kepti reikia maždaug pusvalandį“, – sako parduotuvės atstovas.

Pyragėliai su ožkų pieno sūriu

Toks nesudėtingai ir sparčiai paruošiamas užkandis, pasak A. Polenino, puikiai tiks ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams.  Tai – skanūs, bet – svarbiausia – sveikuoliški priešpiečiai. Jiems pagaminti prireiks 10 g sausų mielių, 2 stiklinių miltų, 100 ml šilto vandens, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 200 g ožkų pieno sūrio, žiupsnelio druskos ir saujelės krapų.

„Pirmiausia pasiruoškite tešlą – sumaišykite ir suminkykite mieles, vandenį, miltus ir aliejų, tuomet palikite porai valandų šiltoje vietoje, kad pakiltų. Vėliau tešlą padalinkite į dvi dalis, ir abi plonai iškočiokite į lakštus. Palaikę tešlą dar 20 minučių, lakštus įtieskite į skardas ir 5 minutes kepkite 250 laipsnių temperatūroje, orkaitėje, o po to leiskite atvėsti. Ant vieno lakšto tolygiai paskirstykite su žalumynais sumaišytą sūrį, o kitą lakštą uždėkite ant viršaus ir prispauskite. Supjaustę lakštus gabalėliais, pakepkite keptuvėje, kol išsilydys sūris“, – receptą diktuoja A. Poleninas.

Eksporto lyderiai

UAB "Marijampolės pieno konservai" vadovaujantis Rimas Varkulevičius sako, kad įmonė šįsyk pristatė eksportui skirtą produkciją, mat šįsyk tuo pačiu metu kaip ir paroda "AgroBalt 2018" Vilniuje vyko Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių žemės ūkio ministrų forumas "16+1".

Marijampolės bendrovė jau žinoma Kinijoje, jos produkcija į šią šalį eksportuojama nuo 2016-ųjų, kai tik atsivėrė jos rinka. Pagrindinis ten vežamas produktas – sterilizuotas pienas, skirtas Kinijos mažmeninės prekybos rinkai, taip pat maitinimo įmonių tinklams "McDonalds", "Starbucks". Pernai Lietuvos eksporto į Kiniją apimtys siekė 8 mln. eurų, o vien UAB "Marijampolės pieno konservai" – 3 mln. eurų.

"Na, skaičiai nėra labai dideli, tačiau mes jau įgijome patirties dirbdami Kinijos rinkoje, o tai teikia vilčių, – sako R.Varkulevičius. – Kinijos agentūra CNCA, atsakinga už užsienio produkcijos kokybę ir sertifikavimą, mūsų įmonei sertifikatą išdavė 2016 m. rugsėjo mėnesį. Per tiek laiko perpratome kai kuriuos veiklos šioje šalyje niuansus, jų prekės ženklo pranašumus ir vartotojo reikalavimus. Mūsų produkciją puikiai įvertino ne tik valstybinės kokybės tyrimo institucijos, bet ir perkėjai. Pavyzdžiui, kompanija "McDonalds" užsakė aukšto lygio kokybės auditorius iš Europos, ir mes atitikome reikalavimus. Tai reiškia, kad atsiveria didelės galimybės plėtrai pagal asortimentą ir produkcijos apimtis. Jiems tinka produkcijos kokybė, tinka pakuotės. Parodoje apsilankęs Kinijos žemės ūkio ministras Han Changfu pirmiausiai mūsų paklausė, ar esame patenkinti Kinijos prekybos partneriais, ar jie suprantama kalba, suprantamais motyvais dirba su mumis. Atsakiau, kad taip. Tada ministras domėjosi, ko mums dar reikėtų. Sakiau, kad daugiau pasitikėjimo Lietuvos produktais, nes jie gerai žino tik keletą Vakarų Europos šalių. Rytų Europa, Baltijos valstybės ne visos yra žinomos.

Tai, kad ministras Han Changfu su delegacija, su Kinijos importo plėtros agentūros direktoriumi atvyko, labai svarbu. Mums reikia stabilesnio politinio palaikymo toje šalyje. Dabar per mėnesį išplukdome 10–15 konteinerių produkcijos, o jei norime eksporto šuolio – padidinti jį 10 ar 20 kartų, turime papildomai investuoti į technologijas."

Uždirbs ir ūkininkai

Kinijoje labai vertinama kokybė. "Marijampolės pieno konservų" vadovai kalba ne tik apie investavimą į gamybą. Svarbu ir pieno kokybė. Įmonė ieško bendros kalbos su ūkininkais. Tiekiant kokybišką žaliavą, atsirastų ir didesnės pieno kainos. Jų kilimas, pasak R.Varkulevičiaus, neatsiejamas nuo eksporto apimčių.

Mes jau įgijome patirties dirbdami Kinijos rinkoje, o tai teikia vilčių.

"Kinijos rinka Lietuvos gamintojams yra beribė, – sakė "Marijampolės pieno konservų" vadovas. – Begalinė. Mes tikrai niekada negalėsime tiek pagaminti, kiek jiems reikia. Tačiau kokybės atžvilgiu mes galime užimti labai svarbią vietą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad Kinijos delegacijoje buvo didžiausios pasaulyje elektroninės prekybos kompanijos "Alibaba" keletas vadovų, tarp jų ir viceprezidentas, rinkodaros departamento direktorė. Teko su jais kalbėti. Kinija labai plėtoja elektroninę prekybą, specialiai plečia logistikos centrus, o mūsų produktai gali sudominti. Tuose centruose atliekami ir kokybės tyrimai, ir grupavimas pagal vartotojų lūkesčius. Jie atkreipė dėmesį į ekologiškus, saugios, sveikos mitybos produktus."

Kinijos žemės ūkio ministras Han Changfu akcentavo, kad jų rinkoje išsilaikyti nėra lengva, nes vartojai reikalauja labai aukštos kokybės. R.Varkulevičius neabejoja, kad į ją ir reikia orientuotis. Anot jo, visa Lietuvoje gaminama žemės ūkio produkcija arti tos reikalaujamos aukštos kokybės kartelės.

Galima staigi plėtra

Norint didinti eksportą, būtina rengti didelius produkcijos pristatymus pačioje Kinijoje. Vien šiemet jau tris kartus ten milžiniškose parodose dalyvavusios UAB "Marijampolės pieno konservai" atstovų teigimu, kinai mėgsta didelius šou. Tačiau rinkos užkariaujamos ir kitais būdais. Šįsyk Vilniuje "AgroBalt" paroda buvo dalykiška, bet ją išsamiai nušvietė ir didelis Kinijos žurnalistų būrys.

"Tikimės, kad ir toks formatas gali sukelti proveržį, – paaiškino R.Varkulevičius. – Parodoje apsilankęs mūsų prekybos partneris iš Kinijos sakė, kad dabar galime tikėtis naujų iššūkių, kurie sukeltų papildomų rūpesčių – staigios plėtros. Kai mažai eksportuoji, sieki didelių apimčių. Kai tai pasieki, susiduri su kitais iššūkiais, kurie susiję ne tik su finansais. Tai ir žmogiškieji resursai, ir žaliavos kokybė, ir pakuotės, ir vadyba, ir konkurencija, ir visa kita. Žinoma, ir kokybė. Vieną kitą dėžutę pagaminti – tai viena istorija, bet gaminant šimtus konteinerių – visai kita. Pienas vis dėlto yra gyvas produktas. Dirbame su Kauno technologijos universitetu, planuojame bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Su mokslininkais tikriname pieno kokybę, ieškome naujų apdorojimo būdų, kad kuo ilgiau jį būtų galima išlaikyti šviežią. Labai padeda mums ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – palaiko mūsų siekius, prižiūri mūsų produkcijos kokybę."

O pieno produktai visame pasaulyje kasdien užima vis svarbesnę vietą, nes suprantama, kad sveikesnis maistas užtikrina ir visos visuomenės sveikatą.

Praėjusiais metais Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos forumas "16+1" vyko Vengrijos sostinėje Budapešte. Ten lankęsis R.Varkulevičius atkreipė dėmesį į Kinijos premjero kalbą, kad jų šalis gali pati išspręsti naujų technologijų, mokslo, ekonominės plėtros klausimus, tačiau apsirūpinimas maisto produktais išlieka problemiškas. Todėl kinams labai svarbu bendradarbiauti su Rytų Europa. Vienu iš prioritetų įvardijo kokybiškus maisto produktus, pirmiausia, pieno.

"Pasinaudodami šia pasauline praktika mes kuriame ir savo įmonės strategiją, pagal tai renkamės investicinę politiką, – sakė "Marijampolės pieno konservų" vadovas. – 2016–2018 m. mes visoje savo įmonių grupėje investuosime apie 14 mln. eurų. Maždaug 70 proc. investicijų susijusios būtent su eksporto plėtra. Su ta pačia Kinija. Tai ir pakavimo modernizavimas, kokybės kontrolės tobulinimas, dezinfekcinės sistemos, šaldytuvų ūkis. Ne tiek investuojame į naujų produktų kūrimą, kiek į jau esamų kokybės užtikrinimą. Kinijos rinkoje viskas prasideda nuo ilgalaikio vartojimo termino. Kalbantis su naujais prekybos partneriais pirmiausiai nuskamba toks savotiškas burtažodis "Ar tinka vartoti 18 mėnesių?" Kartais per per ilgas terminas. Bet turint omeny, per kiek laiko produktas nukeliauja iš Europos į Kiniją, tai galima suprasti. Žinoma, mūsų sterilizuotas pienas turi trumpesnį vartojimo laiką – 12 mėnesių. To visiškai pakanka. Konteineris su produkcija pas juos keliauja maždaug 4 savaites. Dar tiek pat praeina, kol iš platintojų pasiekia vartotoją. Mes numatome ir ateityje investuoti. Tai susiję ir su naujų metalinių pakuočių gamyba. Reikia ir lengvesnių, ir kiek naujesnės formos, kad patraukliau atrodytų, kad vartotojui būtų patogesnis atidarymo mechanizmas. Toliau – gaminamų produktų tobulinimas pagal pirkėjų lūkesčius, naujų kūrimas. Laikui bus būtini ir nauji specialistai, ne tik vietiniai, bet užsienio, žinantys rinkas, tendencijas."

Trūksta ir aiškumo

Verslui būtų lengviau, jei Lietuva turėtų aiškesnę eksporto politiką. Ypač žinant, kad Lietuvos žemės ūkis turi didelį potencialą.

Be to, svarbią vietą užima ir komunikavimo gebėjimai. Mūsų šalis, kitaip nei kitos Europos valstybės, turi bendravimo su kinais problemų. Pas mus niekas iš valdžios atstovų nekalba jų kalba, o didelė dalis į parodą "AgroBalt" atvykusių kinų nemokėjo angliškai. Pavyzdžiui, vengrų, latvių aukšti valstybės pareigūnai kuo puikiausiai susišneka kinų mandarinų kalba. R.Varkulevičiaus teigimu, tada prekybos ryšiai valstybiniu lygiu tvarkomi gerokai sparčiau. Bet jau ir įmonėse atsiranda tokią kalbą mokančių darbuotojų poreikis. Ypač tai svarbu didelių eksporto apimčių siekiančiose kompanijose. Ateis laikas ir "Marijampolės pieno konservai" turės tokį darbuotoją, kuris galės ne tik bendrauti su Kinijos partneriais, aiškintis rinkos tendencijas, bet ir studijuoti jų dokumentus originalo kalba.

Užsienio rinkoms skirtu prekės ženklu „Vilvi“ renginyje prisistatantys lietuviai šįkart įvertinti net 4 pieno produktų kategorijose. „SIAL Innovation“ konkursui buvo pateikti net 2188 produktai iš 942 kompanijų, iš kurių buvo atrinkta 600 inovacijų, kurias vertino tarptautinė vertinimo komisija.

Jogurto gėrimas YOGA su citrinomis ir alavijais, naujieji glaistytų sūrelių MURR skoniai – maskarponės ir pistacijų bei jogurtai IMUNIA su medumi pelnė pripažinimą už pažangias receptūras. O štai „Vilkyškių pieninės“ sūriai pelnė apdovanojimą už pakuotes – už jų informatyvumą bei siekį plėsti vartotojų žinias apie sūrius.

Atnaujintos „Vilkyškių pieninė“  sūrių pakuotės Lietuvos rinkai buvo pristatytos prieš metus. Viena moderniausių sūrių gamintojų puoselėja ilgametes sūrininkystės tradicijas, užgimusias Mažojoje Lietuvoje prieš 200 metų. Vilkyškių meistrų pasididžiavimas – originalios receptūros sūriai, brandinami specialioje dangoje. Siekdama padėti vartotojams susigaudyti sudėtingame sūrių pasaulyje, bendrovė sūrių mėgėjams pristatė atnaujinto dizaino pakuotes, kuriose aiškiai išdėstyta informacija apie sūrio kietumą, skonio savybes ir brandinimo laiką.

„Mūsų komanda džiaugiasi ir didžiuojasi tokiu pripažinimu. Tokio lygio renginyje pripažinimo sulaukia tik išties išskirtiniai produktai. Be to, patekimas į „SIAL Innovation“ paviljoną yra puiki galimybė praplėsti partnerių tinklą “, - teigia „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. Pasak G. Bertašiaus, tokie laimėjimai byloja apie tai, kad lietuviai savo inovatyviu požiūriu geba nustebinti Vakarų pasaulį. „Manau, dėmesį patraukė tai, jog susitelkėme ne tik į produkto kokybę bei pakuotės dizainą, bet sugebėjome paprastai ir aiškiai perteikti pagrindines šio produkto savybes, o tai labai palengvina pasirinkimą vartotojui“, - teigia G. Bertašius.

„SIAL Innovation“ paviljonas laikomas bene svarbiausia parodos SIAL 2016 dalimi. Pirmoji „SIAL” paroda buvo surengta 1964 metais. Tai didžiausia ir svarbiausia maisto inovacijų paroda pasaulyje, šiemet joje prisistato daugiau nei 7000 dalyvių iš 104 pasaulio šalių.