Užvertė skundais

„Kauno dienos“ žiniomis, dėl tvarkomo Laisvės alėjos 55-ojo pastato skundais buvo užverstos įvairios institucijos: Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) ir Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Jų esmė – buvusių „Pienocentro“ rūmų fasadą tvarko rangovai, neturintys reikiamos kvalifikacijos atestatų, leidžiančių darbuotis paveldo objekte.

Buvęs „Pienocentro“ pastatas – vienas ryškiausių tarpukario modernizmo pavyzdžių. Šis objektas yra pakliuvęs į ne vieną Kauno atvirutę, nes prie Laisvės alėjos pagrindinio fontano, kurio fone matosi ir minėtas pastatas, nusifotografuoti mėgsta tiek kauniečiai, tiek miesto svečiai. Tad kauniečiai, siekdami apsaugoti paveldą, atkreipė dėmesį, kad šio objekto tvarkybos darbų rangovas bendrovė „USBI“ neturi reikiamų kvalifikacijos atestatų, kurie būtini norint bent pirštu prisiliesti prie paveldo objekto.

„Prašau patikrinti, ar tvarkybos darbai objekte Laisvės al. 55, Kaunas, vyksta teisės aktų nustatyta tvarka. „Pienocentro“ rūmai – kultūros paminklas, vienas ryškiausių Kauno modernizmo architektūros pavyzdžių, kartu su kitais pastatais 2015 m. pažymėtas Europos paveldo ženklu, 2023 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Įmonė, kuri nurodyta kaip rangovas – UAB „USBI“, neturi jokio kvalifikacijos atestato. Rekvizitai.lt duomenimis, įmonė turi du darbuotojus. Prašau nedelsiant atlikti patikrinimą, kad nebūtų sugadinta kultūros paveldo vertybė“, – dėstoma institucijoms adresuotame skunde.

Projektas: tvarkybos darbų metu bus atnaujintas pastato fasadas iš Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės pusės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) puslapyje galima patikrinti, ar įmonės turi reikiamus kvalifikacijos leidimus. Čia įvedus bendrovę „USBI“, nėra jokios informacijos apie atestatus, leidžiančius dirbti specialiuosiuose objektuose.

Tiesa, projekto darbų techninis prižiūrėtojas ir darbų vadovas Mykolas Nedašauskas turi teisę dirbti ypatinguosiuose objektuose, nes yra įgijęs reikiamą kvalifikaciją.

Tokiu atveju kyla klausimas, kaip pagrindinis rangovas gali užtikrinti darbų kokybę, jei pats neturi kvalifikacijos? Be to, skundo autoriams kilo klausimas, kaip gali tas pats asmuo vienu metu ir vadovauti darbininkams, ir prižiūrėti savo darbą.

„Pagal informacinį stendą, kuris pakabintas ant pastato, statybos darbų vadovas ir techninis prižiūrėtojas – tas pats asmuo. Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 punkte numatyta, kad rangovas turi teisę atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą, šio statinio projekto ir šio statinio ekspertizę.

Pažymima, kad Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys. Todėl rangovui yra keliami reikalavimai pagal Statybos įstatymą“, – dėstė skundo autoriai.

Kaip pagrindinis rangovas gali užtikrinti darbų kokybę, jei pats neturi kvalifikacijos?

Skunde dėstoma, kad nors „Pienocentre“ vykdomi tvarkybos darbai priskiriami prie paprastojo remonto darbų ir kvalifikacijos atestatas įmonei nėra privalomas (Statybos įstatymo 18 straipsnio 2 punktas), pagal to paties įstatymo 18 straipsnio 1 punktą nurodoma, kad rangovu gali būti juridinis asmuo, turintys teisę užsiimti šia veikla, o kadangi Laisvės alėjos 55-asis pastatas priskirtas ypatingiems statiniams, rangovai turi atitikti ir kvalifikacinius reikalavimus.

„Privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų, turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą, privalo turėti nustatyta tvarka patvirtintas ir galiojančias įmonės statybos taisykles vykdomiems darbams atlikti. Tačiau Rekvizitai.lt duomenimis, UAB „USBI“ neturi teisės atlikti statybos darbų, o taip pat būti rangovu. „USBI“ veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra Žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veikla“, – dar vieną abejonę dėl objektą tvarkančio rangovo atskleidė skundo autoriai.

Peržiūrimas įstatymas

Kultūros ministras Simonas Kairys „Kauno dienai“ nurodė, kad iš tiesų pagal dar galiojantį Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kultūros paveldo objekto tvarkybos darbais gali užsiimti įmonė, neturinti kvalifikacijos atestatų. Tačiau įstatymas kaip tik peržiūrimas ir tikėtina, kad jo nuostatos bus griežtinamos.

„KPD atstovai man paaiškino, kad situacija kontroliuojama ir kvalifikacinių reikalavimų reikia tik darbų vadovui. Svarbu, kad kai vyksta tvarkybos darbai, turi būti projektinė priežiūra ir atsakomybę už kokybę neša darbų vadovas, nes objektą vis tiek reikės priduoti.

Tačiau mes kaip tik minėto įstatymo kontekste svarstome, kaip išlaikyti balansą, kad kai kurie reikalavimai nebūtų pertekliniai, bet kartu kad paveldo objektas būtų tvarkomas tinkamai. Dabar įstatymo pataisos yra tarpinstituciniame derinime. Tikrai ekspertai diskutuoja, mato ir grėsmių dėl to, kad rangovai neturi kvalifikacijos atestatų. Yra indikacijų, kad tvarkybos darbuose vien darbų vadovo kvalifikacijos neužtenka, todėl reikia galvoti apie griežtesnį reguliavimą“, – teigė ministras.

Jis tikino, kad įstatymu bus aiškiau reglamentuota, kas yra statybos, o kas tvarkybos darbai. Taip esą bus užkertamas kelias tvarkybos darbų metu atlikti statybų veiksmus, kuriems būtina ir atitinkama rangovų kvalifikacija.

S. Kairys nurodė, kad nauja įstatymo redakcija Vyriausybę galėtų pasiekti už kelių mėnesių, o Seimą – pavasarį.

Priežiūra: informaciniame stende nurodoma, kad darbų vadovas ir darbų prižiūrėtojas – tas pats asmuo. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Remia ir miestas

„Pienocentro“ pastato fasado darbus per paveldotvarkos programą dalinai finansuoja ir Kauno miesto savivaldybė. Iš miesto biudžeto šio pastato fasado ir stogo remonto darbams skirta 58,8 tūkst. eurų.

Dienraštis paprašė administracijos direktoriaus Tado Metelionio komentaro, ar savivaldybė vykdo kontrolę, kas atlieka darbus objekte, kaip vertina, kad įmonė neturi atestatų, ar taip nebus padaryta žala reprezentaciniam Kauno pastatui.

Viešųjų ryšių specialistai „Kauno dienai“ perdavė ne T. Metelionio, o Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo komentarą motyvuodami, esą nesvarbu, kad skundas adresuotas administracijai, jis perduodamas nagrinėti konkrečiam skyriui pagal kompetenciją.

„Iš Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programos lėšų finansuojamų projektų sutartyse yra nustatyta, kad dalinė miesto parama išmokama tik už tinkamai atliktus ir užbaigtus darbus. Pastatų valdytojai miestui teikia projektų įgyvendinimo ataskaitas, kuriose privalu pateikti paveldo objekto tvarkybos darbų priėmimo aktą, išduotą KPD, patvirtinantį, kad darbai atlikti tinkamai ir pagal projektą“, – teigė S. Rimas.

Jis nurodė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nenumato jokių atestavimo ar kitokių kvalifikacijos reikalavimų įmonėms. „Šio įstatymo 231 straipsnyje nurodomi kvalifikacijos reikalavimai paveldo tvarkybos darbams vadovaujantiems, vykdantiems ir prižiūrintiems fiziniams asmenims“, – pastebėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Savivaldybės specialistas aiškino, kad vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 9 dalies 15, 18 ir 19 punktais, šiame kultūros paminklo statusą turinčiame objekte atliekamų tvarkybos darbų kontrolę ir priežiūrą atlieka KPD, taip pat turintis teisę tikrinti, ar darbus atliekantys subjektai turi reikalingą paveldosauginę kvalifikaciją.

„Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrius pagal turimus įgaliojimus ir galimybes taip pat atlieka patikrinimus kultūros paveldo objektuose ir nustatęs pažeidimų imasi priemonių dėl jų pašalinimo. Šiuo konkrečiu atveju, reaguojant į gautą informaciją, informavome KPD Kauno teritorinį skyrių ir kartu su jo specialistais atliksime objekto patikrą teisės aktų nustatyta tvarka“, – apie tai, kad pagrindinė „Pienocentro“ tvarkybos darbų kontrolė yra ne savivaldybės kompetencijoje, nurodė S. Rimas.

Priekaištų neturi?

KPD Kauno skyriaus vyr. specialistas Liutauras Tarbūnas su „Kauno diena“ pasidalijo darbų atlikimo sutartimi ir KPD išduotu leidimu atlikti kultūros paveldo objekto tvarkymo darbus. Specialistas pridėjo ir autorinės priežiūros sutartį.

Paprašius paaiškinti, ar visgi tokio objekto tvarkymo darbus gali atlikti įmonė, kuri neturi reikiamos kvalifikacijos, paveldosaugininkas pacitavo jau minėtą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

„Atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybą (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus) ir paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę turi teisę šiame straipsnyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą (toliau – kvalifikacijos atestatas), ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto. Už atliekamus darbus atsako atestuotas specialistas“, – apie tai, kad tarsi užtenka darbų vadovui turėti kvalifikaciją, o kiti reprezentaciniame Kauno pastate gali dirbti neturėdami reikiamų įgūdžių ir patirties, nurodė L. Tarbūnas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Atliko patikrinimą

VTPSI „Kauno dieną“ informavo, kad į Laisvės alėjos 55-ąjį pastatą buvo pasiųsti inspektoriai, kurie vietoje patikrino vykdomus darbus.

„Paskirtas statytojo atstovas informavo, kad vykdomi tvarkybos darbai pagal 2020 m. parengtą tvarkybos darbų projektą „Pastato Pienocentro rūmai Laisvės al. 55, S. Daukanto g. 18, Kaunas (pastatas) tvarkybos darbai (restauravimas, remontas) projektas”. Šiuo metu yra nuvalytas fasadas, tinko pavyzdžiai pateikti nustatyti tinko sudėtį. Statybos darbai nevykdomi. Atsižvelgiant į tai, kad pastate atliekami tvarkybos darbai ir darbų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, nėra numatyta, statybą reglamentuojantys teisės aktai tvarkybos darbams netaikomi, pažeidimų Statybos inspekcijos kompetencijos ribose nenustatyta“, – konstatavo VTPSI.

„USBI“ veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra Žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veikla.

Inspektoriai nurodė, kad jei statybos darbai būtų vykdomi be atestatų, tada taikomos administracinio poveikio priemonės. Statybos įstatyme juridiniams asmenims už statinio statybą, neturint teisės verstis šia veikla, skiriama bauda nuo 2890 iki 5790 eurų.

Remontas – ne renovacija

Paskambinus viešai nurodytais bendrovės „USBI“ kontaktais atsiliepė prisistatyti nepanorusi moteris. Ji dėstė, esą visi atestatai yra.

„Mes jau dėl šio skundo atsakėme KPD. Darbai atliekami pagal tai, kas reikalaujama pagal įstatymą. Tokio objekto juk nepradėtų tvarkyti be leidimų. Absurdiškai skamba. Gal iš pavydo čia kas rašo. Yra samdomas darbų vadovas. Yra visi leidimai, atestatai. Kažką ne taip sužiūrėjote“, – pareiškė „USBI“ atstove prisistačiusi telefonu atsiliepusi moteris.

Netrukus ji perskambino ir nurodė, kad reikėtų kreiptis į darbų techninį prižiūrėtoją ir darbų vadovą M. Nedašauską. Kaip nurodė rangovų atstovė, jis esą geriau viską paaiškins. Šis taip pat laikėsi pozicijos, esą užtenka, kad jis turi kvalifikacijos atestatą ir prižiūri vykdomus „Pienocentro“ tvarkybos darbus.

„Dėl atestatų reikia remtis paveldosaugos tvarkybos reglamentu. Pagal projektą, tvarkomas fasadas, vykdomas jo remontas. Tokiems darbams užtenka mano atestato tam, kad aš prižiūrėčiau darbus. Mes ne restauruojam, o remontuojame. Jei restauruotumėme, tada taip, reikėtų (ir kitiems turėti kvalifikacijos atestatus – red. pats.). Suprantu, kad pastatas reprezentuojantis, bet pagal KVAD (Kultūros vertybių apsaugos departamentas – red. past.) pritarimą yra parengtas projektas, kuriame numatytas fasado remontas, tam užtenka prižiūrėtojo, kuris prižiūri, kad remontuojant pastatą nebūtų sunaikintos vertingos pastato savybės“, – aiškino M. Nedašauskas, pridūręs, kad pati bendrovė gali atestatų neturėti, užtenka, kad darbų prižiūrėtojas būtų kvalifikuotas.

Jis aiškino, kad remontuojant fasadą papildomai esą atliekami polichrominiai, tinko ir kiti tyrimai, kurie bus prieinami visiems specialistams.

„Aš daugiau nei 30 metų esu statybų srityje ir kartais dirbu paveldo objektuose. Sutvarkyti V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotą pastatą man yra garbės reikalas. Aš ramus, nes projektas padarytas kokybiškai, o aš bet kokių projektų neimu. Dokumentai tvarkingi, aišku, kokiose ribose galima dirbti. Jei būtų buvę kažkas įtartino, tikrai nebūčiau ėmęsis šio darbo“, – pabrėžė darbų techninis prižiūrėtojas.