Pekinas ir Manila jau seniai ginčijasi dėl jūrų teritorijų šiame strateginiame vandens kelyje, o pastaraisiais mėnesiais jų laivai ne kartą susidūrė prie ginčijamų rifų.

„Filipinų provokacijos yra tiesioginė pastarojo meto Pietų Kinijos jūros klausimo paaštrėjimo priežastis“, – sakoma kinų Gynybos ministerijos pareiškime, pavadintame „Kinija neleis Filipinams elgtis savavališkai“.

„Pasikliaudama išorės jėgų parama [...], Filipinų pusė dažnai pažeidinėja teises, provokuoja ir kelia neramumus jūroje, taip pat skleidžia melagingą informaciją, siekdama suklaidinti tarptautinę bendruomenę dėl šio klausimo“, – pareiškė ministerija ir pridūrė, kad, „galima sakyti, einama vis toliau ir toliau pavojingu keliu“.

Neseniai įvykęs incidentas nutiko netoli Antrosios Tomo seklumos Spratlio salose per reguliarią Filipinų misiją, kurios tikslas – aprūpinti Filipinų karius, dislokuotus specialiai ten ant seklumos užplukdytame karinio jūrų laivyno laive „BRP Sierra Madre“.

Mūsų bauginimais nenutildys, neprivers nusileisti ar pataikauti.

Filipinai teigė, kad Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba užblokavo jų aprūpinimo laivą ir padarė žalos vandens patranka, taip pat sužeisdama tris karius.

Kinijos pakrančių apsaugos tarnyba gynė savo veiksmus, apibūdindama juos kaip užsienio laivo, kuris „bandė jėga įsibrauti“ į Kinijos vandenis, „teisėtą reguliavimą, sulaikymą ir išsiuntimą“.

Pirmadienį, po to, kai Manila dėl šio incidento iškvietė Kinijos pasiuntinį, abiejų šalių užsienio reikalų ministrų pavaduotojai surengė pokalbį telefonu.

„Kinija neleis Filipinams daryti, ką jie nori, ir atsakė pagrįstai bei ryžtingai“, – ketvirtadienį pareiškė Gynybos ministerija.

Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad „Kinija bauginimais nenutildys“ Manilos.

„Mūsų bauginimais nenutildys, neprivers nusileisti ar pataikauti“, – sakoma jo pareiškime.

„Jungtinės Valstijos nėra Pietų Kinijos jūros klausimo dalyvė ir neturi teisės kištis į Kinijos ir Filipinų jūrinius klausimus“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas).

A. Blinkeno vizitas Maniloje – antrasis nuo 2022 metų, kai Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) pradėjo eiti pareigas, – yra trumpos kelionės po Aziją, kuria siekiama sustiprinti JAV paramą sąjungininkams regione, dalis.

„JAV ir Filipinų karinis bendradarbiavimas neturi kenkti Kinijos suverenitetui ir jūrinėms teisėms bei interesams Pietų Kinijos jūroje, o juo labiau neturi būti naudojamas kaip pagrindas neteisėtoms Filipinų pretenzijoms“, – kalbėdamas apie ankstesnius A. Blinkeno komentarus sakė Lin Jianas.

„Kinija ir toliau imsis būtinų priemonių savo teritoriniam suverenitetui ir jūrinėms teisėms bei interesams ryžtingai ginti, ir taikai bei stabilumui Pietų Kinijos jūroje palaikyti“, – pridūrė jis.

Pekinas pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, ignoruodamas kelių Pietryčių Azijos valstybių, įskaitant Filipinus, pretenzijas ir tarptautinio arbitražo sprendimą, kuriuo Kinijos pozicija buvo pripažinta nepagrįsta.

Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip šį mėnesį Kinijos laivai paleidžia vandens patrankas į Filipinų laivus, taip pat prie ginčijamų rifų įvyko abiejų šalių laivų susidūrimas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas ketvirtadienį sakė, jog Kinija tikisi „racionalaus Filipinų pasirinkimo ir veiksmingesnių sutarimo su kaimynais būdų bei bendradarbiavimo su Kinija valdant jūroje susiklosčiusią padėtį“.

Šie komentarai buvo išsakyti per įprastą spaudos konferenciją po Kinijos aukščiausiojo diplomato Wang Yi ir Filipinų užsienio reikalų ministro Enrique‘s Manalo pokalbio telefonu, per kurį Kinijos diplomatas sakė ministrui, kad abi šalys „susiduria su rimtais sunkumais“, kaltino Manilą pakeitus politiką.

„Filipinai pakeitė savo ilgalaikę politinę poziciją, nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, toliau provokuoja ir kursto bėdas jūroje bei kenkia teisėtoms Kinijos teisėms“, – sakė Wang Yi ir pridūrė, kad „Kinijos ir Filipinų santykiai atsidūrė kryžkelėje (...) Filipinai turi elgtis atsargiai“.

Kinija pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir nepaiso tarptautinio tribunolo sprendimo, kad jos pretenzijos teisiškai nepagrįstos. Kinija siunčia laivus patruliuoti judriame vandens kelyje ir stato dirbtines salas bei jas militarizuoja.

Manilos ir Pekino santykiai pašlijo, į valdžią Filipinuose atėjus prezidentui Ferdinandui Marcosui, siekiančiam pagerinti ryšius su tradiciniu sąjungininku Vašingtonu ir stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, tuo pačiu metu duodant atkirtį Kinijos veiksmams Pietų Kinijos jūroje.

Gruodžio 11 d. Filipinai iškvietė Kinijos ambasadorių ir neatmetė galimybės išprašyti jį iš šalies.

Praėjusį mėnesį F. Marcosas susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu per Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikimą San Franciske, jiedu kuluaruose aptarė teritorinius ginčus jūroje. Vėliau per Havajuose vykusį forumą F. Marcosas sakė, kad Filipinai neatsisakys „ne vieno kvadratinio colio savo teritorijos“.

„Lyderiai pabrėžė savo tvirtą paramą taikiam ginčų išsprendimui pagal tarptautinę teisę, be grasinimų ar jėgos panaudojimo“, – sakoma bendrame prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Vietnamo lyderio Nguyen Phu Trongo (Ngujen Fu Čongo) pareiškime.

Jame lyderiai taip pat paragino užtikrinti „nekliudomą teisėtą prekybą Pietų Kinijos jūroje“.

J. Bidenas ir Vietnamo komunistų partijos vadovas Nguyen Phu Trongas sakė, kad įvairių šalių pretenzijos į šį strateginę reikšmę turintį vandens kelią turi būti suderintos pagal tarptautines normas.

Pekinas reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, kuria gabenama krovinių už trilijonus dolerių (eurų) per metus, ir ignoruoja tarptautinio teismo sprendimą, kad jo pretenzijos neturi teisinio pagrindo.

J. Bidenas ir Nguyen Phu Trongas savo pareiškime taip pat ragino užtikrinti šioje jūroje navigacijos bei skrydžių laisvę.

Diena anksčiau JAV ir Vietnamo lyderiai susitarė stiprinti bendradarbiavimą, laikomą vienu iš būdų didėjančioms Kinijos pretenzijoms regione atsverti.

Vašingtonas ir Pekinas nesutaria dėl virtinės klausimų, įskaitant prekybą, saugumą, žmogaus teises ir klimato kaitą. JAV siekia stiprinti savo sąjungininkų tinklą, kad atsvertų Kinijos įtaką.

Vietnamas, kuris 1979–1988 metais kariavo su Kinija, nepatikliai žiūri į savo didžiulę šiaurinę kaimynę ir yra viena iš kelių šalių, pretenduojančių į saleles Pietų Kinijos jūroje.

Šis raginimas nuskambėjo po to, kai šią savaitę Pietų Kinijos jūroje vos nesusidūrė Pekino pakrančių apsaugos laivas ir Filipinų patrulinis laivas.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) išplatintame pareiškime teigė, kad Kinija persekioja ir gąsdina Filipinų laivus ginčijamame vandens kelyje.

„Raginame Pekiną susilaikyti nuo provokuojančio ir nesaugaus elgesio“, – sakė jis ir pridūrė, kad bet koks išpuolis prieš Filipinų ginkluotąsias pajėgas sukeltų JAV atsaką.

Kinija pranešė, kad Pietų Kinijos jūroje vos nesusidūrė jos pakrančių apsaugos laivas ir Filipinų patrulinis laivas, kuriame buvo žurnalistų. Kinijos teigimu, filipiniečių laivas ėmėsi iš anksto apgalvoto ir provokuojančio veiksmo.

Sekmadienį prie Spratlio salų vos neįvykęs susidūrimas buvo naujausias iš incidentų tarp Kinijos ir Filipinų ginčijamame vandens kelyje.

Pekinas reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nepaisydamas tarptautinio sprendimo, kad tai neturi teisinio pagrindo.

Naujausias incidentas įvyko likus kelioms dienoms iki Filipinų prezidento Ferdinando Marcoso (Ferdinando Markoso) susitikimo su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) Baltuosiuose rūmuose. Jo metu bus aptarta didėjanti įtampa regione.

Naujienų agentūra AFP buvo viena iš kelių žiniasklaidos priemonių, pakviestų į du Filipinų pakrančių apsaugos laivus, šešias dienas patruliavusius vandenyse ir aplankiusius keliolika salų bei rifų.

Sekmadienio incidentas įvyko Filipinų laivams priartėjus prie vienos seklumos Spratlio salyne.

Laivui „BRP Malapascua“, kuriuo plaukė filipiniečių žurnalistai, priartėjus prie seklumos, prieš jį išplaukė dvigubai didesnis Kinijos pakrančių apsaugos laivas.

AFP žurnalistai incidentą stebėjo iš kito Filipinų pakrančių apsaugos laivo, kuris buvo už mažiau nei kilometro.

„BRP Malapascua“ vadas sakė, kad kinų laivas priplaukė per 45 metrus nuo jo laivo ir tik dėl greitų veiksmų laivai nesusidūrė.

Kaltinimai

Penktadienį per eilinę spaudos konferenciją paklausta apie incidentą, Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Filipinų laivai įsibrovė be Kinijos leidimo.

„Kinijos pakrančių apsaugos laivas saugojo Kinijos teritorinį suverenitetą ir jūrų tvarką, laikydamasis įstatymų, ir laiku ėmėsi priemonių, kad išvengtų pavojingo Filipinų laivų priartėjimo ir išvengtų susidūrimo“, – sakė atstovė spaudai Mao Ning.

„Filipinų laivo įplaukimas... buvo iš anksto apgalvotas ir provokuojantis veiksmas, kuriuo buvo siekiama sąmoningai rasti trūkumų ir pasinaudoti proga išpūsti incidentą“, – pridūrė ji.

Mao Ning teigė, kad Kinijos laivo įgula elgėsi profesionaliai ir santūriai.

Tačiau Filipinų užsienio reikalų ministerijos atstovė Teresita Daza (Teresita Dasa) penktadienį apkaltino juos sukėlus „Malapascua“ įgulai rimtą pavojų ir tvirtino, kad Filipinai toliau patruliuos savo vandenyse.

„Įprastinis patruliavimas mūsų vandenyse negali būti nei tyčinis, nei provokuojantis, – sakė ji. – Tai yra juridinė teisė, kuria naudojomės ir toliau naudosimės.“

Praėjusių metų birželį pradėjęs eiti pareigas F. Marcosas tvirtino, kad neleis Kinijai paminti Filipinų teisių jūroje, priešingai nei jo pirmtakas Rodrigo Duterte (Rodrigas Dutertė), kuris nebuvo linkęs kritikuoti Pekino.

F. Marcosas pirmadienį teigė, kad su J. Bidenu aptars būtinybę sušvelninti retoriką dėl Pietų Kinijos jūros, Taivano ir Šiaurės Korėjos.

„Diskusija įsibėgėja, apsikeičiama aštriais žodžiais, ir mes nerimaujame“, – sakė F. Marcosas vienam Filipinų transliuotojui.

Tai vyksta trečiąją pratybų aplink šią savivaldžią demokratinę salą dieną.

Kinija pratybas pradėjo reaguodama į praėjusią savaitę įvykusį Taivano prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy (Kevinu Makarčiu). Pekinas jau iš anksto perspėjo, kad šis susitikimas išprovokuos griežtą atsaką.

Po dvi dienas trukusių pratybų, kurių metu buvo repetuojami tiksliniai smūgiai Taivanui ir salos apsupimas, Kinijos kariuomenė pareiškė, kad per karines pratybas taip pat buvo imituojamas salos atskyrimas.

Pirmadienio pratybose taip pat dalyvavo vienas iš dviejų Kinijos lėktuvnešių, „Shandong“, pranešė kariuomenė.

Tuo metu Jungtinės Valstijos, ne kartą raginusios Kiniją elgtis santūriai, pirmadienį per ginčytinas Pietų Kinijos jūros dalis pasiuntė valdomomis raketomis ginkluotą amerikiečių eskadrinį minininką „USS Milius“.

„Ši laivybos laisvės operacija užtikrino teises, laisves ir teisėtą naudojimąsi jūra“, – sakoma JAV karinių jūrų pajėgų pareiškime.

Jame priduriama, kad laivas praplaukė netoli Spratlio salų. Į visas ar dalį salų pretenzijas yra pareiškusios Kinija, Taivanas, Filipinai, Vietnamas, Malaizija ir Brunėjus. Šis salynas yra maždaug už 1 300 km nuo Taivano.

„USS Milius“ dislokavimas iš karto sukėlė dar didesnį Kinijos pyktį. Šalis pareiškė, kad laivas neteisėtai įsibrovė į jos teritorinius vandenis.

Pekinas pirmadienį perspėjo, kad Taivano nepriklausomybė ir taika tarp abiejų sąsiaurio pusių yra vienas kitą paneigiantys dalykai, kaltindamas Taibėjų ir neįvardytas jį remiančias užsienio jėgas dėl įtampos didinimo.

„Jei norime apsaugoti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje, privalome griežtai pasipriešinti bet kokiam Taivano nepriklausomybės separatizmui“, – perspėjo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Tuo metu Japonija pirmadienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis, kai Kinijos naikintuvai leisdavosi ir kildavo nuo „Shandong“ lėktuvnešio, ji paleido savo kovinius lėktuvus.

Kaip pranešė laikraštis „The South China Morning Post“, jis lūžo per pusę, užkluptas taifūno Chaba.

Nelaimė atsitiko už 300 kilometrų į pietvakarius nuo Honkongo. Šio Kinijos regiono valdžia nusiuntė gelbėti jūreivių lėktuvą ir kelis sraigtasparnius. Bet operaciją apsunkina sudėtingos oro sąlygos: matomumas nelaimės zonoje neviršija 500 metrų, o bangų aukštis siekia 10 metrų.

Valdomomis raketomis ginkluotas eskadrinis minininkas „USS John S. McCain“ „gynė laivybos teises ir laisves prie Spartlio salų“, pareiškime pažymėjo JAV 7-asis laivynas.

„Ši laivybos laisvės operacija... padėjo apginti tarptautinėje teisėse numatytas teises, laisves ir teisėtą jūros naudojimą, užginčijant Kinijos, Vietnamo ir Taivano primestus apribojimus taikiam plaukiojimui“, – priduriama pareiškime.

Kinija reiškia pretenzijas į kone visą Pietų Kinijos jūrą, įskaitant Spratlio salas, nors Taivanas, Filipinai, Brunėjus, Malaizija ir Vietnamas irgi pretenduoja į dalį šių akvatorijų.

Manoma, kad regione yra vertingų naftos ir dujų telkinių.

Dar labiau piktindamas paminėtas šalis ir Jungtines Valstijas, Pekinas ėmėsi statyti rifus dirbtinėse salose, kur teoriškai gali būti dislokuojami karo lėktuvai.

Vėliausią žingsnį amerikiečių laivynas žengė prastėjant JAV ir Kinijos santykiams dėl koronaviruso pandemijos. Vašingtonas kaltina Pekiną mėginimais nuslėpti ir nesureikšminti pirmojo protrūkio, užfiksuoto pernai Kinijos Uhano mieste.

Dvišaliai santykiai paaštrėjo daugelyje sričių, 2017 metais į valdžią atėjus Donaldui Trumpui. Pekino įtūžį išprovokavo D. Trumpo pradėtas prekybos karas, taip pat jo sprendimas parduoti 1,3 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) vertės ginkluotę Taivanui, kurį Kinija laiko savo atsiskyrusia provincija.

Šis JAV diplomatijos vadovo pareiškimas žymėjo tvirtesnę paramą Pietryčių Azijos valstybėms ir išprovokavo Pekino įtūžį.

Tokiu tvirtu pareiškimu prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija metė naują iššūkį Kinijai, kurią amerikiečių lyderis, artėjant lapkritį vyksiantiems rinkimams, mėgina vaizduoti kaip priešę.

„Duodame aiškiai suprasti: Pekino pretenzijos į išteklius, esančius didžiojoje dalyje Pietų Kinijos jūros, yra visiškai neteisėtos, kaip ir jo šantažo kampanija, vykdoma siekiant perimti jų kontrolę, – pareiškime cituojamas M. Pompeo. – Pasaulis neleis Pekinui traktuoti Pietų Kinijos jūros kaip savo jūrų imperijos.“

JAV jau seniai atmeta plačias Pekino pretenzijas į Pietų Kinijos jūrą – tarptautinei prekybai gyvybiškai svarbų vandens kelią, kuriame taip pat esama daug vertingų naftos ir dujų atsargų.

Tačiau vėliausias M. Pompeo pareiškimas žymi dar griežtesnį Pekino politikos pasmerkimą, kadangi Vašingtonas akivaizdžiai stojo Pietryčių Azijos šalių, tokių kaip Filipinai ir Vietnamas, pusėn. Anksčiau JAV daugelį metų tvirtino neturinčios jokios pozicijos dėl individualių pretenzijų.

„Amerika palaiko mūsų sąjungininkes ir partneres Pietryčių Azijoje, joms ginant savo suverenias teises į jūrų išteklius, atitinkančias jų teises ir įsipareigojimus, numatytus tarptautinėje teisėje“, – pažymėjo M. Pompeo.

„Palaikome tarptautinės bendruomenės siekius apginti jūrų laisvę bei pagarbą suverenitetui ir atmetame bet kokias pastangas primesti (principą) „kas stipresnis, to ir tiesa“ Pietų Kinijos jūrai ar platesniam regionui.“

Atmestas pretenzijų pagrindas

Pekinas savo pretenzijas į Pietų Kinijos jūrą grindžia vadinamąja „devynių brūkšnių linija“ – miglotu apibrėžimu žemėlapiuose, sudarytuose 5-ajame dešimtmetyje.

Siekdama pagrįsti savo teritorines ambicijas, šalis jau daugelį metų stato karines bazes dirbtinėse salose ginčijamose akvatorijose, taip pat vilkina diplomatinį procesą, kuriuo jau beveik du dešimtmečius siekiama išspręsti ginčus.

Kinija antradienį aštriai sureagavo į M. Pompeo komentarus, pabrėždama, kad jai mesti kaltinimai dėl neteisėtų veiksmų yra „visiškai nepagrįsti“.

„Patariame JAV nuoširdžiai gerbti savo įsipareigojimą nepalaikyti jokios pusės teritorinio suvereniteto klausimu, gerbti regiono šalių pastangas padaryti Pietų Kinijos jūrą taikią ir stabilią, taip pat nebedėti pastangų sutrikdyti ir sabotuoti taiką bei stabilumą regione“, – nurodė kinų ambasada Vašingtone.

Jos pareiškime JAV kaltinamos bandymu „pasėti nesantaiką“ tarp Kinijos ir kitų valstybių, turinčių pretenzijų į jūrą.

Savo komentarus M. Pompeo išsakė minint tribunolo sprendimo palaikyti Filipinus „devynių brūkšnių linijos“ byloje ketvirtąsias metines.

M. Pompeo pareiškė, kad Kinija, remdamasi tuo teismo sprendimu, negali reikšti pretenzijų į Huangjano salą ar Spratlio salas – didelį negyvenamą salelių, rifų ir seklumų telkinį.

Taigi, JAV dabar atmeta Pekino pretenzijas į vandenis aplink Avangardo seklumą prie Vietnamo krantų; vandenis, skalaujančius prie Malaizijos krantų esančią Lukanijos seklumą; vandenis, laikomus Brunėjaus išskirtinės ekonominės zonos dalimi, ir prie Indonezijos krantų esantį Natūną Besarą, nurodė amerikiečių diplomatijos vadovas,

„Bet kokie KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) mėginimai trukdyti kitų valstybių žvejybos ar angliavandenilių plėtros pastangoms šiuose vandenyse, arba vykdyti tokią veiklą vienašališkai, yra neteisėti“, – pažymėjo JAV valstybės sekretorius.

Jis taip pat atmetė Kinijos pretenziją į piečiausią jo atžvilgiu teritoriją – Malaizijos administruojamą Jokūbo seklumą, esančią už 1 800 km nuo žemyninės Kinijos krantų.

Minėtą Pekinui nepalankų sprendimą tribunolas priėmė pagal JT jūrų teisės konvenciją. M. Pompeo priminė, jog Kinija yra šio pakto šalis, o nutartį pavadino teisiškai įpareigojančiu.

Tačiau JAV yra viena iš nedaugelio valstybių, neratifikavusių šios konvencijos, o šalies konservatoriai priešinasi bet kokiam autonomijos perleidimui kuriai nors pasaulinei organizacijai.