Kaip pasitelkiant lazerines technologijas galima atsikratyti populiariausių odos problemų, sutiko papasakoti Kaune įsikūrusios „Biofirst“ klinikos dermatovenerologės.

1. Aknė (spuogai)

Jurgita Karčiauskienė, med. m. dr. gyd. dermatovenerologė:

„Kadangi šią problemą lemia daugelis veiksnių, gydymas irgi turi būti visapusiškas. Naujausi tyrimai rodo, kad, kartu su vietiniu gydymu taikant šviesos terapiją, gali būti išgydoma net įsisenėjusi aknė. Lazerio spinduliai naikina aknės bakteriją, slopina odos uždegimą, todėl mažėja pūlinukų, papulių ir net mazgelių, suaktyvėja kolageno gamyba. Frakciniu lazeriu galima panaikinti aknės sukeltus randus.“

2. Raukšlės, saulės pažeista oda, poros ir randeliai

Silvija Kontautienė, med. m. dr. gyd. dermatovenerologė:

„Tiems, kurie ant savo veido turi visą nepageidaujamų odos problemų rinkinį, frakcinis odos atnaujinimas gali būti tikras išsigelbėjimas. Procedūros metu specialiais lazerio režimais pašalinama 15–25 proc. odos paviršiaus mikrotinklelio principu. Palaipsniui oda regeneruojasi, matomas ryškus odos būklės pagerėjimas. Tai gan radikali, bet tikrai veiksminga procedūra, tinkama ne tik veido, bet ir kitų probleminių kūno vietų odai.“

3. Pigmentinės dėmės

Jurgita Karčiauskienė, med. m. dr. gyd. dermatovenerologė:

„Pigmentinės dėmės (hiperpigmentacija) – saulės, odos uždegimo, hormonų disbalanso organizme ar kitų dermatologinių būklių padarinys. Vienos iš jų praeina savaime, o kitos, deja, lieka arba laikui bėgant net ryškėja. Šios problemos atsikratyti nėra lengva, tačiau lazerinės technologijos, ko gero, yra arčiausiai tikslo. Remiantis moksliniais tyrimais, 1064 nm Q bangos Nd-YAG lazerio spindulys veikia selektyviai odos pigmentą, todėl nėra pažeidžiamos kitos odos struktūros. Taikant kompleksinį pigmentinių dėmių gydymą, galima pasiekti puikių rezultatų!“

4. Kraujagyslės ir kapiliarai

Augustė Sutkutė, gyd. dermatovenerologė:

„Kai veido odoje vienas šalia kito išryškėja kapiliarai, tai vadinama rosacea (arba tiesiog veido raudoniu). Džiugi žinia  ta, kad kapiliarus galima efektyviai sunaikinti geltonosios šviesos lazeriu. Procedūros metu gydomose vietose atšaldoma oda, todėl veikiant lazeriui jaučiamas tik švelnus dilgčiojimas. Siekiant maksimalaus efekto, rekomenduojamas kelių procedūrų kursas. Galimas odos paraudimas ar patinimas išnyksta  maždaug per dvi dienas.“

5. Nepageidaujami plaukeliai

Justina Ūsienė, gyd. dermatovenerologė:

„Didžiausias plaukelių šalinimo lazeriu pranašumas – ilgalaikis efektas. Nors, siekiant visiškai atsikratyti nepageidaujamų plaukelių, vidutiniškai reikia keturių penkių procedūrų kurso, po jo šią problemą galima pamiršti ilgam. Pati procedūra nėra skausminga, lazeris veikia greitai, tiksliai ir nepalieka šalutinių reiškinių. Be to, lazeris skatina kolageno ir elastino gamybą, todėl oda greičiau atsinaujina, tampa elastingesnė, lygesnė ir, be abejo, gražesnė.“

6. Apgamai, papilomos ir kiti nepageidaujami odos dariniai

Giedrė Gajauskienė, gyd. dermatovenerologė:

„Odos darinių rūšių žmogaus organizme yra tiek daug, kad neretai pacientai juos tiesiog ignoruoja. Rekomenduoju bent kartą per metus atvykti pasikonsultuoti pas dermatovenerologą, kad gydytojas dermatoskopu detaliai įvertintų tikrąją odos darinių būklę. Nekylant abejonių dėl jų gerybiškumo, ši problema lengvai išsprendžiama lazeriu. Procedūra trunka taip trumpai, kad dažnai tenka pašalinti daugiau odos darinių, nei buvo suplanuota vienam vizitui.“

7. Rankų ir kojų nagų grybelis

Sandra Bytautienė, gyd. dermatovenerologė:

„Tai labai dažna ir itin nemaloni infekcija, kuriai gydyti prireikia labai daug laiko. Nagų grybelio gydymas lazeriu – natūrali ir veiksminga procedūra, pranokstanti daugybę įprastinių metodų. Grybelis sugeria lazerio skleidžiamą šviesą, paverčia ją karščiu ir žūsta. Esant ankstyvoms ligos stadijoms galima išvengti medikamentinio gydymo ir chirurginio nago pašalinimo. Pastarasis metodas ne tik yra skausmingas, bet ir negarantuoja, kad naujai ataugęs nagas atrodys estetiškai.“

BIOFIRST klinika yra įsikūrusi Kaune, Studentų g. 37. Tel.  registracijai: +370 620 90544. www.bioklinika.lt

Ypač vasarą, kai laukimą apsunkina ne tik fiziologiniai pakitimai, bet ir karštis, saulė bei tvankus oras. Vaistininkė Ilma Plynytė įvardija 3 problemas, kurios šiltuoju metų laiku dažniausiai kankina nėštukes.

Kojų tinimas

Kojų tinimui įtaką daro veninės kraujotakos sutrikimai. Nėštumo metu moters kapiliarai tampa labiau pralaidūs. Dėl šios priežasties daugiau skysčių patenka į audinius ir ten kaupiasi, rašoma pranešime spaudai.

„Veninė kojų kraujotaka lėtėja su kiekvienu nėštumo mėnesiu, nes didėjanti gimda vis labiau spaudžia pilvo srities kraujagysles. Sutrikus kraujotakai, dažniausiai tinimas prasideda nuo pėdų ir kyla aukštyn: patinsta blauzdos ir šlaunys“, – paaiškina vaistininkė.

Kas vakarą apie 15 min. pamirkykite kojas jūros druskos ar mėtų vonelėje bei jas pamasažuokite.

Neštumo metu ji pataria vengti ilgo stovėjimo ir rinktis kuo patogesnę avalynę. „Taip pat siūlyčiau išmėginti specialiai nėščiosioms skirtas kompresines kojines bei kojų voneles. Kas vakarą apie 15 min. pamirkykite kojas jūros druskos ar mėtų vonelėje bei jas pamasažuokite“, – rekomenduoja I. Plynytė.

Saulė ir pigmentinės dėmės

Farmacijos specialistės teigimu, nėščių moterų oda itin jautriai reaguoja į nudegimus ir turi polinkį į naujų pigmentinių dėmių atsiradimą. Pasitaiko atvejų, kada ant moters veido atsiranda balintos kavos spalvos pigmentinės dėmės, kurios dar yra vadinamos nėštumo kauke.

„Tačiau nėščioms moterims saulė pavojinga ne tik dėl šių, su oda susijusių, problemų. Taip pat įdegusioje odoje susidaro biologiškai aktyvių medžiagų, kurios patekusios į kraują gali sukelti nepageidaujamus gimdos susitraukimus“, – aiškina I. Plynytė.

„Eurovaistinės“ atstovė pabrėžia, kad nėščioms moterims derėtų vengti ilgų pasibuvimų saulėje intensyviausiu metu – nuo 12 iki 16 valandos. Taip pat rekomenduojama naudoti kuo stipresnius apsauginius kremus nuo saulės su SPF 50 apsauga.

Vitaminų stoka ir perteklius

Vasarą gausu įvairių vaisių ir daržovių. Dažniausiai jie vartojami mažai apdoroti, todėl juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jei nėščioji sveikai maitinaisi, vaistininkė nerekomenduoja papildomai vartoti kitų vitaminų. 

„Per didelis vitaminų kiekis gali pakenkti nėštukei. Vitaminų ir mikroelementų stoka geriau nei jų perteklius. Jeigu valgote daug vaisių, daržovių, vitaminai nėra būtini. Tačiau, jei norite įsitinkinti kokių vitaminų organizmui trūksta, pasidarykite kraujo tyrimą, kuris tiksliai parodys, ką reikia vartoti, o ko ne“, – pataria I. Plynytė.

Pasak farmacininkės, vieni iš svarbiausių vitaminų nėštumo metu yra folinė rūgštis ir vitaminas D. Folinė rūgštis palaiko normalią imuninės sistemos veiklą ir užtikrina, kad kraujyje nesumažėtų geležies. Jos gausu kiaušiniuose, piene ir visose žalialapėse daržovėse. Vitaminas D yra svarbus kalcio įsisavinimui, kuris yra itin reikalingas besivystančiam kūdikiui.

Ilgametę darbo patirtį turinti kosmetologė Edita Debesys pastebi, kad su šia problema susiduria vis daugiau moterų.

Kosmetologės teigimu, pigmentinės dėmės būna įgimtos arba įgytos. Įgytos pigmentinės dėmės gali atsirasti dėl šių priežasčių: ultravioletinių spindulių kiekio, po traumos, nėštumo laikotarpiu, dėl hormoninių pokyčių, amžiaus, šalutinio vaistų poveikio, kepenų veiklos sutrikimų, vitaminų stokos, onkologinių susirgimų. Paaugliai, kuriuos dažnai kamuoja aknė, gali taip pat sulaukti pigmentinių dėmių, mat jos gali pradėti formuotis odos pažeidimų vietoje – spuogų vietoje ar net įkandus vabzdžiui.

Paaugliai, kuriuos dažnai kamuoja aknė, gali taip pat sulaukti pigmentinių dėmių, mat jos gali pradėti formuotis odos pažeidimų vietoje – spuogų vietoje ar net įkandus vabzdžiui.

Pastebėjus pirmąsias pigmentines dėmes, specialistė rekomenduoja pasikonsultuoti su dermatologu. „Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti pigmento atsiradimo priežastį. Ar pigmentas atsirado nuo saulės, ar soliariumo spindulių, ar nuo mechaninio pažeidimo odoje. O galbūt tai rimtas signalas, informuojantis apie rimtesnes endokrininės sistemos, kepenų, kiaušidžių ar kitas ligas. Atsiradus nebūdingoms pigmentinėms dėmėms, vienareikšmiškai reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta jų atsiradimo priežastis ir paskirtas gydymas ar tiesiog procedūra. Jei pigmentinių dėmių kilmė yra žinoma, tai pirmoji ir būtina prevencija yra pašalinti veiksnį. Jei to padaryti neįmanoma, apsaugokite savo odą, naudodami kremus su SPF30 arba 50, nes priklausomai nuo metų laiko, saulė dar labiau provokuoja pigmento atsiradimą ir paryškėjimą“, – sako E. Debesys.

Kaip išvengti pigmentinių dėmių?

Melaninas apsaugo odą nuo ultravioletinių saulės spindulių. Deginantis, jo kiekis organizme didėja. „Kuo labiau provokuosime odą, t. y. piktnaudžiausime saule, soliariumais, tuo didesnio atsako sulauksime iš odos. Ne tik vasaros metas yra pavojingas odai, žiemą odą taip pat veikia saulė, tad reikėtų nepamiršti apsaugos. Lietuvoje vyrauja šviesus odos fototipas, o kuo oda šviesesnė, tuo ji jautresnė UV spinduliams. Denkite veidą kepuraitėmis, saulės akiniais, denkite pečius šviesiais, lengvais, medvilniniais rūbais, venkite kaitriausios saulės. Na, o be apsauginio kremo į paplūdimį eiti net nerekomenduočiau. Kuo labiau piktnaudžiausite saulės ar soliariumo spinduliais, tuo ankščiau sulauksite senatvinių pigmentinių dėmių ant odos“, – tikina kosmetologė.

Ar atsiradusias pigmentines dėmes įmanoma panaikinti?

Pasak E. Debesys, prevencinėmis namų priežiūros kosmetinėmis priemonėmis pigmentines dėmes pašalinti būtų sudėtinga, tačiau galima jas pašviesinti arba koreguoti. „Rinkitės priemones, į kurių sudėtį įeina niacinamidas, arbutinas, migdolų rūgštis, saldymedžio ekstraktas, cinkas, vitaminas B3, fito rūgštis, azeloglicinas. Pigmentinių dėmių šalinimui rekomenduočiau rinktis radijo dažnio, cheminių pilingų, mezoterapijos arba lazerių procedūras. Nepamirškite, jog pašalinus pigmentines dėmes būtina apsisaugoti nuo saulės, ypatingai po procedūrų!,“ – pataria specialistė.

Taip pat pigmentinių dėmelių atsiradimo tikimybė padidėja esant hormoniniams pakitimams. To pavyzdžiai – nėštumas, menopauzė arba kontraceptinių tablečių naudojimas. Įtakos hiperpigmentacijai taip pat turi neteisingai atliekamas odos šveitimas (pilingas) ar agresyvus odos gydymas, kai pigmentacijos pakitimai pasimato kartu su randeliais nuo spuogų, rašoma pranešime spaudai.

Patarimais, kokių priemonių imtis susidūrus su pigmentinėmis dėmėmis, dalinasi lietuviškos kosmetikos įkūrėja gyd. Rūta Merkytė-Elekšienė.

Kaip ir kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?

Už visa tai atsakingas pigmentas melaninas, kuris organizme gaminamas kovai su žalingais UV spinduliais. Kai nudegame saulėje, nenaudojame apsauginio kremo, organizmas reaguoja ir pagamina daugiau melanino, kuris pasireiškia odos patamsėjimais – pigmentinėmis dėmėmis. Strazdanota oda natūraliai turi mažesnę jo koncentraciją organizme, todėl raudonplaukiai yra jautresni saulei, o įdegus ir organizmui pradėjus gaminti daugiau melanino apsaugai, ilgainiui labiau paryškėja odos tono nelygumai.

Net saugantis nuo saulės kremu, kepurėmis ir kt. priemonėmis gali išryškėti ši problema.

Melanino pertekliaus organizme sutrikimo formos – apgamai, strazdanos ir pigmento nykimas (baltos dėmelės). Svarbu žinoti, kad vasarą įprasta melanino gamyba yra paskatinama ir sutrikdoma iš natūralaus ritmo, ne tik nuo tiesioginių saulės spindulių, bet ir nuo karščio. Būtent karštis sukelia patinimus, odos jautrumą, kas taip pat siunčia kūnui signalą padidinti melanino gamybą. Todėl net saugantis nuo saulės kremu, kepurėmis ir kt. priemonėmis gali išryškėti ši problema.

Natūralios priemonės kovai

Deja, bet pigmentines dėmeles pašalinti nėra lengva, jas visiškai panaikinti dažnai padės tik specialistų ir lazerio pagalba. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar odos pigmento pakitimai gilūs ar ne. Tai nustatome patys patempdami odą pigmentinės dėmės vietoje – jei oda pašviesėja yra paviršinis pigmentas, kurį malšins odą šviesinantys ingredientai kaip vitaminas C ar vitaminas B3 (niacinas) bei švelnus odos šveitimas – mechaninis ir rūgštinis eksfoliavimas. Šio paviršinio, negyvų odos ląstelių sluoksnio panaikinimas yra ypač reikalinga pagalba odai atsinaujinti – tam kone geriausiai padės viena iš kelių alfa-hidroksi rūgščių arba jų kombinacija. Deja, bet jei dėmelė patempus išlieka nepakitusi – teks nusiteikti specialistų konsultacijoms ir rimtesnėms procedūroms.

Lygią odą užtikrins nepakeičiamas vit. C

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad yra paprastas, bet ypač efektyvus ingredientas prevencijai – vitaminas C. Pastovus jo naudojimas ne tik užtikrins odoje natūraliai sukuriamą apsaugos barjerą nuo žalingųjų UV spindulių, bet tuo pačiu šviesins jau esamus pigmentacijos požymius. Įspūdinga tai, kad jis veiks tik dėmeles, o nepažeistos odos nenubalins, todėl odos tonas natūraliai susilygins.

Be to, vitaminas C yra puikus antioksidantas – jis kovoja su laisvaisiais radikalais ir todėl veikia priešuždegimiškai bei turi priešlaikinį odos senėjimą (fotosenėjimą) stabdančių savybių. Šiltuoju metų laiku norint išskirtinio odos patempimo ir prevencijos nuo odos hiperpigmentacijos galite rinktis hialurono rūgšties serumą su vitaminu C. Hialurono rūgštis giliai drėkins odą, momentaliai patemps ir tiks net ir jautriai odai. Vitaminas C apsaugos nuo pigmentinių dėmelių atsiradimo bei mažins jau esamas, stiprins kraujagyslių sieneles, gerins kapiliarų būklę.

Svarbu paminėti, kad panašų – šviesinantį, patamsėjusios ir bendrai papilkėjusios odos būklę gerinantį poveikį, turi vitaminas B3 (niacinas). Jis odai sukuria apsauginį barjerą, veikia priešuždegimiškai bei suteikia skaistumo, lygumo odai.

Kasmet tas pats

Giedrė, 32 metai: „Kiekvieną šaltąjį sezoną, jau kelerius metus iš eilės, susiduriu su ta pačia problema – ryškiu veido raudoniu, kurį sunku užmaskuoti net makiažo priemonėmis. Mano oda jautri, sudirgusi. Problemiškiausia veido dalis, ypač linkusi rausti šaltuoju metų laiku – nosis, dėl to ėmiau net kompleksuoti. Pastebėjau, kad raudonis ypatingai išryškėja iš žvarbaus lauko sugrįžus į šiltą patalpą, ir nepranyksta bent porą valandų. Esu išmėginusi begalę brangių veido kremų, stiprinančių kapiliarus, tačiau ryškaus rezultato nepastebėjau.“

Gydytoja E. Drukteinienė teigia, kad moterų, kurias vargina išsiplėtę veido kapiliarai, ypač šaltuoju sezonu, yra tikrai daug. Anot dermatovenerologės, veido odos raudonis kelia ne tik estetines problemas, bet gali pranešti ir apie rimtesnius odos susirgimus, pavyzdžiui, odos uždegimą.

Pasak gydytojos, norint panaikinti išsiplėtusius kapiliarus pirmiausiai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu ir išsiaiškinti, kokie veiksniai paskatino jų atsiradimą. „Dažniausios priežastys: kraujagyslių sienelių silpnumas, aukštas kraujo spaudimas, ultravioletiniai spinduliai, aštrus maistas ir kt. Veido kapiliarų išsiplėtimą gali lemti ir kai kurios odos ligos. Atradus priežastį, jau galima imtis tolimesnių veiksmų – skirti gydymą, pritaikyti tinkamą odos priežiūrą, o išsiplėtusius kapiliarus saugiai pašalinti lazeriu“, – pataria klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja.

Ima perštėti

Vytautė, 28 metai: „Mano oda linkusi sausėti visais sezonais, tačiau rudenį ir žiemą ši problema progresuoja. Veido oda tampa itin jautri, pleiskanoja, išėjus iš dušo tarsi kaista, o užtepus drėkinamojo kremo ima net perštėti. Be to, esu girdėjusi, kad esant išsausėjusiai veido odai, greičiau formuojasi raukšlės.“

Gydytoja E. Drukteinienė teigia, kad linkusios sausėti odos priežiūra šaltuoju sezonu tikrai gali varginti. Anot jos, šiuo metu odai labiausiai trūksta drėgmės, maitinimo ir apsaugos, tad vertėtų rinktis priežiūros priemones, atliekančias šias funkcijas. Taip pat šaltuoju sezonu vertėtų praustis vėsesniu vandeniu, kuris taip smarkiai nedirgintų odos. Greitesnis ir efektyvesnis rezultatas pasiekiamas kasdienę odos priežiūrą derinant su dermatologinėmis procedūromis.

„Kai oda yra labai išsausėjusi, ją puikiai atgaivina mezoterapijos procedūros, kuomet į odą suleidžiamos mikroinjekcijos su hialurono rūgštimi, amino rūgštimis ir vitaminais. Hialurono rūgštis drėkina odą, stimuliuoja jos regeneraciją, ir suaktyvina kolageno – baltymo, atsakingo už odos elastingumą – sintezę. Ši procedūra drėkina, skaistina ir atgaivina odą, stabdo jos senėjimą, lygina raukšles“, – pasakoja E. Drukteinienė.

Vasarą tinkamai neapsaugojau odos

Andžela, 42 metai: „Vasarą atostogavau šiltuose kraštuose. Saulėtų atostogų metu per mažai dėmesio skyriau odos apsaugai, tad rudenį išryškėjo pasekmė – tamsi pigmentinė dėmė ant skruosto, neatrodanti estetiškai. Šiuo metu man rūpi įsitikinti, kad pigmentinė dėmė nėra piktybinė, ateityje svarstau ją pašalinti.“

Gydytoja pabrėžia, kad pigmentines dėmes yra būtina reguliariai apžiūrėti, nuolat stebėti jų pokyčius. „Pastebėjus naujai susiformavusią pigmentinę dėmę ar seniau atsiradusios dėmės vizualinius pokyčius, tokius kaip spalvos ir paviršiaus netolygumas, nelygūs kraštai, reikalinga gydytojo dermatologo konsultacija ir dermatoskopinis tyrimas“, – teigia E. Drukteinienė.

Anot dermatovenerologės, pigmentinių dėmių gydymas turėtų būti individualus ir geriausiai išspręsti konkrečias paciento problemas. „Padėti pašalinti pigmentines dėmes gali specialūs kremai, profesionali procedūra, atliekama lazeriu, kurios metu saugiai pašalinamos melanino sankaupos nepažeidžiant aplinkinių audinių“, – teigia E. Drukteinienė.

Byloja apie sveikatos būklę

Tamsių pigmentinių dėmių išmarginta oda praranda skaistumą, atrodo nelygi, dažnai mažiau patraukli estetiškai. Klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja dermatovenerologė Ramunė Petrosian pasakoja, kad dėmės dažniausiai atsiranda bėgant laikui dėl odos pigmentacijos sutrikimo ir padidėjusios pigmento melanino gamybos.

Ši problema aktualiausia vidutiniame ir vyresniame amžiuje – pigmentinės dėmės dažniausiai vargina žmones, kuriems daugiau nei 45 metai. Daugiausia pigmentinių dėmių atsiranda veido ir rankų srityje. Su šia problema gali susidurti ir jaunesni žmonės, ypač, jei nenaudojama tinkama apsauga nuo žalingų saulės spindulių. Pigmentinės dėmės gali varginti ir kūdikio besilaukiančias moteris, nes nėštumo metu pakinta hormonų balansas organizme, o tai skatina nepageidaujamų dėmių atsiradimą.

Specialistė pabrėžia, kad pigmentines dėmes yra būtina reguliariai apžiūrėti, nuolat stebėti jų pokyčius. Pastebėjus naujai susiformavusią pigmentinę dėmę ar seniau atsiradusios dėmės vizualinius pokyčius, tokius kaip spalvos ir paviršiaus netolygumas, nelygūs kraštai, reikalinga gydytojo dermatologo konsultacija ir dermatoskopinis tyrimas. Pigmentinės dėmės gali signalizuoti apie organizmo negalavimus, kurie gali būti susiję su hormonų disbalansu, o ilgainiui jos gali virsti net odos vėžiu, todėl itin svarbu nuolat apžiūrėti odos būklę.

Naminiai metodai – neefektyvu?

Pigmentinių dėmių gydymas turėtų būti individualus ir geriausiai išspręsti konkrečias paciento problemas. „Pacientai dažnai klausia, ar efektyvu pigmentines dėmes šviesinti natūraliais metodais – citrina, varške ar agurkais. Natūralūs metodai nėra kenksmingi, tačiau jie nėra ir pakankamai efektyvūs. Padėti pašalinti pigmentines dėmes gali specialūs kremai, bet visgi efektyviausias ir saugiausias šalinimo metodas – profesionali procedūra, atliekama moderniu lazeriu“, – atskleidžia gydytoja.

Pigmentinių dėmių šalinimo procedūra, atliekama naujausiu dermatologiniu lazeriu, yra neinvazinė – padidėjęs pigmento kiekis sunaikinamas naudojant lazerio spindulį. Lazerio išskiriamas šviesos impulsas suskaido pigmentą į smulkiausias daleles, kurios pasišalina odai natūraliai atsinaujinant po procedūros. Procedūra leidžia pašalinti melanino sankaupas nepažeidžiant aplinkinių audinių, be to, tai visiškai neskausminga, o jau kitą dieną galima įprastai naudoti higienos priemones ar makiažą.

Ar gali atsinaujinti?

Daugiausia įtakos pigmentinių dėmių atsiradimui turi nesaikingas, nesaugus lepinimasis saule. Atostogų metu ji pataria nepamiršti apsauginių kremų su ne mažesniu nei SPF 30 apsaugos filtru.

„Pigmentinės dėmės gali atsinaujinti toje pačioje vietoje, o jei organizmas gamina didesnį pigmento melanino kiekį nei įprasta, jos gali plisti ir atsirasti kitose kūno vietose – į tai atsižvelgiama sudarant individualaus gydymo planą, užtikrinantį efektyviausius rezultatus“, – priduria gydytoja dermatovenerologė R. Petrosian. 

Tinstančios kojos

Sunkumo, tinimo pojūtis dieną ir pėdų, blauzdų dilgčiojimas ar net skausmas naktį vargina kas trečią nėščią moterį. Nėštumo metu moters organizme gaminasi tam tikrų hormonų, dėl kurių venos „atsipalaiduoja“, tampa mažiau standžios, taip pat didėja spaudimas klubų venų srityje (kraujas taip greitai neprateka ir užsistovi). Dėl tinstančių kojų ne tik nebepavyksta įsispirti į anksčiau avėtus batelius, bet ir išauga venų varikozės bei jos komplikacijų rizika.

Norėdamos kojoms palengvinti gyvenimą venkite sėdėti sukryžiavusios kojas – tai dar labiau trukdo normaliam kraujo tekėjimui kraujagyslėmis. Venkite ilgo sėdėjimo vienoje vietoje ar ilgų pasivaikščiojimų. Jei jaučiate nemalonų pulsavimą kojų srityje, pagulėkite jas iškėlusi į viršų. Taip pat puikus pagalbininkas – kompresinė terapija. O vakare prieš miegą galima išbandyti kontrastinį dušą ar voneles kojoms. Nepamirškite ir mankštos: pasukinėkite pėdas ratukais, taip suaktyvinsite kraujotaką.

Nugaros skausmai

Augant vaikeliui natūraliai didėja kaulams, sąnariams, raumenims tenkanti apkrova, apskritai keičiasi moters laikysena. Vasarą daugiau judėdamos, keliaudamos dauguma besilaukiančių moterų skundžiasi nugaros skausmais.

Norėdamos jų išvengti ar bent sumažinti įvertinkite fizinį krūvį: jei seniau lengvai įveikdavote didesnius atstumus lipdama į kalną ar važiuodama dviračiu, dabar tempą reikės sumažinti. Situaciją palengvins masažai (tinkantys nėščiosioms) ir šilumos terapija. Tam galite naudoti ir įvairias šildykles. Taip pat būtina patogi avalynė, kad stuburui būtų mažesnė apkrova.

Pigmentinės dėmės

Apie saulės vonias besilaukiančios moterys gali pamiršti: nėščiųjų oda itin greitai nudega, apgamai yra jautresni, o neretai atsiranda ir pigmentinių dėmių. Be to, ilgiau pabuvus saulėje gali kilti silpnumas, imti pykinti, todėl vidurdienio metu būnant lauke patariama slėptis pavėsyje.

Saugokite odą kokybiškomis kosmetikos priemonėmis, skirtomis apsaugai nuo saulės su SPF 50 filtru. Jomis kūną įtrinkite bent kas dvi valandas. Nesideginkite tiesioginiuose saulės spinduliuose, geriau gulėkite po skėčiu. Taip pat nepamirškite gerti daug vandens.

Odos jautrumas

Nemažai moterų pastebi, kad nėštumo metu odą ima dažniau berti, atsiranda visokių paraudimų ar išsausėjimų. Vasarą, kai odą veikia saulė, prakaitas, jautrumas sustiprėja. Todėl specialistai pataria stengtis naudoti tik ekologiškas, švelnias kosmetikos priemones

Taip pat nėščiosios dažnai pastebi, kad nemalonūs pojūčiai atsiranda dėl netinkamo apatinio trikotažo. Todėl vilkėti reikėtų tik kokybiškus, iš natūralios medvilnės pasiūtus apatinius drabužius. Galima pasirinkti specialias diržą-kelnaites, kurios prilaiko pilvą, saugo nuo odos išsitempimo, sumažina krūvį mažojo dubens organuose ir apatinėje nugaros dalyje bei nedirgina jautrios odos.

Apribotas judėjimas

Dėl augančio pilvo vasarą moterims judėti darosi dar sunkiau, ypač varginant karščiui. Pilvo tempimui sumažinti galima naudoti medicininius elastinius palaikomuosius diržus, apsaugančius nuo priešlaikinio pilvo nusileidimo, pašalinančius krūvį pilvo apačioje ir nugaros srityje. Jie taip pat mažina riziką, kad jūsų pilvo srities oda išsitampys ar atsiras strijų.

Maudynės vandens telkiniuose

Jei vanduo nestovintis (upė, jūra), galite maudytis, o ežerų ir baseinų vandens kokybę reikėtų patikrinti, nes galite „pasigauti" įvairias infekcijas, kurios pavojingos tiek jums, tiek įsčiose augančiam vaikui.

Specialistės komentaras

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyriausioji specialistė akušerijai, gydytoja akušerė ginekologė prof. dr. Diana Ramašauskaitė:

– Daugiausiai diskomforto vasarą nėščiosioms sukelia dėl šilto oro dar labiau ištinstančios kojos. Nemalonius pojūčius gali padėti sumažinti kompresinės kojinės, tačiau, aišku, kai šilta, daugeliui moterų norisi išlaisvinti kojas iš bet kokių kojinių. Siekiant išvengti ne tik dėl šilumos, bet vien jau nėštumo padidėjančios venų trombozės rizikos, svarbu ne tik pailsinti kojas, bet ir nepamiršti vartoti pakankamai skysčių. Per parą – ne mažiau 1,5–2 litrus. Jei itin karšta, ir daugiau.

Taip pat nėščiosioms dėl padidėjusio odos jautrumo ir pigmentacijos nerekomenduojama degintis saulėje. Atidesnės būsimos mamos turėtų būti ir maudydamosi. Po maudynių reikėtų persirengti, nes drėgmė didina lytinių takų uždegimo riziką. Juolab kad nėštumo metu pagausėja išskyrų, taigi atsiranda palankios sąlygos mikroorganizmams išvešėti.

Ne tik vasarą, bet viso nėštumo metu moterims patariama mažiau keliauti į egzotines šalis, nes nuo tam tikrų ligų (maliarijos, geltonojo drugio) skiepytis nėščiosioms nerekomenduojama.

Tačiau šiaip meteorologinės sąlygos pačiai nėštumo eigai paprastai įtakos neturi ir tapti priešlaikinio gimdymo ar persileidimo priežastimi neturėtų. Nebent dėl karščio netekus skysčių stipriai pablogėtų bendra moters būklė, bet tai – pavieniai atvejai.

Pataria specialistė

Estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ kosmetologė Ugnė Želvytė-Juškevičienė:

Piktnaudžiauti nereikėtų

– Dėl per didelės melanino gamybos atsirandantys pigmentiniai odos pakitimai įprastai būna šiek tiek iškilios, šviesiai arba tamsiai rudos. Pigmentinės dėmės skiriasi dydžiu, išsidėstymu ir forma. Jos ilgainiui gali plėstis, ryškėti ir tampa labiau pastebimos. Dėl šios priežasties turintiesiems daug pigmentinių dėmių saulės spinduliais piktnaudžiauti nereikėtų.

Odos pigmentacija susijusi su organizmo vitaminų, fermentų balansu, endokrinine sistema, vidaus ligomis, senėjimu ir kt. Todėl pirmiausia siekiant išvengti pigmentinių dėmių reikėtų labiau susirūpinti sveikatos būkle.

Norint pašviesinti ar pašalinti pigmentines dėmes galima naudoti specialias kosmetikos priemones. Juolab tik vaistinėse pirkti produktai rekomenduojami žmonėms po chemotarapijos seanso, jei sergama žvyneline, jei buvo pašalinti apgamai.

Kovojant su pigmentinėmis dėmėmis taip pat gali būti vartojami vaistai, kurie blokuotų melanino gamybą ir skatintų ląstelių atsinaujinimą. Taip pat su jomis padeda kovoti vaisių rūgštys, lazeris. Tačiau šias procedūras geriausia atlikti rudenį, žiemą.

Nepamiršti apsaugos

Ruošiantis saulės vonioms būtina šiltuoju metų laiku naudoti apsaugines priemones nuo saulės. Prieš deginantis svarbu įvertinti odos jautrumą saulei ir pasirinkti tinkamą apsauginę priemonę, galvos apdangalus, tinkamus rūbus. Priemonės, skirtos apsisaugoti nuo saulės, žymimos SPF. Tai – apsaugos nuo saulės faktorius, išreikštas skaičiais, nurodančiais buvimo laiką saulėje, apskaičiuojamą pagal formulę: SPF x 10 min. Pavyzdžiui, pasitepus kremu su SPF 15, saugiai degintis galima apie 150 minučių.

Vasaros pradžioje rekomenduojama naudoti priemones su SPF 25–40. Vėliau galima rinktis silpnesnes, atsižvelgiant į odos tipą.

Palankiausias laikas degintis – iki 10 val. ir po 16 val. Vidurdienio saulės patariama vengti. Kaitintis rekomenduojama ne ilgiau nei vieną valandą. Prie saulės reikia  „pratintis“ – iš pradžių pakaks pabūti 15–20 min. atviroje saulėje, po to deginimosi laiką galima ilginti.

Apsauginiu kremu reikėtų pasitepti 15–30 min. prieš deginimąsi. Šį kremą nuplauna vanduo, jo efektyvumą mažina prakaitavimas. Todėl juo rekomenduojama teptis bent kas valandą, ypač jeigu esate paplūdimyje ar intensyviai judate. Jei planuojate maudytis, naudokite vandeniui atsparias apsaugos priemones nuo saulės. Veido apsaugai naudokite emulsijas su stipresniu apsauginiu filtru.

Apsauginis kremas – pagal odos tipą

I tipas. Šviesūs plaukai ir oda, mėlynos akys, strazdanotas veidas. Jautri oda, neilgai pabuvus saulėje, greitai nudegama, praktiškai niekada neįdegama. SPF ne mažesnis nei 25.

II tipas. Pilkšvi plaukai, jautri oda. Pabuvus saulėje, oda parausta. Įdegis bronzinis. SPF ne mažesnis kaip 25.

III tipas. Rusvi plaukai, oda gali būti šviesi, bet dažniausiai tamsesnio atspalvio. Oda parausta nestipriai, įdegis rudas. SPF 15–25.

IV tipas. Plaukai tamsūs, akys taip pat. Saulėje oda įdega iš karto rudai. SPF 10–20.

Kūdikių ir vaikų iki 3 metų odą patariama pridengti drabužiais, tepti kremus, kurių SPF ne mažesnis nei 30.

Žmonėms, kurie negali būti saulėje (dėl ligos, atliktų procedūrų ar pan.), reikia naudoti kremą su SPF 50. Pietų šalyse saulės aktyvumas didesnis, todėl rekomenduojama rinktis kremą su didesniu SPF (30 ar 35).

S. Vikšraičio plastinės chirurgijos centro dermatologė Renata Kliunkienė tikina, kad ištaisyti saulės padarytą žalą ir odą priversti švytėti tikrai įmanoma, tačiau reikia pasirinkti tinkamas procedūras. Viena tokių – rūgštinis veido odos pilingas, vadinamas odos eksfoliacija.

“Šios procedūros metu odos paviršius paveikiamas specialia rūgštimi, kurią priklausomai nuo odos problemos, parenka gydytojas. Taip pašalinamas viršutinis negyvų odos ląstelių sluoksnis, skatinama odos regeneracija gilesniuose odos sluoksniuose”. Dermatologė tikina, kad ji efektyvi, saugi, ir viena iš populiariausių kosmetinės dermatologijos procedūrų, visame pasaulyje, atliekama veido, kaklo, dekolte, nugaros bei rankų srityse.

“Rūgštinio pilingo pagalba naikinamos ne tik po saulės vonių atsiradusios pigmentinės dėmės, bet tuo pačiu mažinamos negilios raukšlelės ir randai, taip pat gydomi spuogai po aknės, operacijų ir traumų. Ši procedūra atliekama veido odos senėjimo profilaktikai, stangrinimui, išsiplėtusių porų normalizavimui”, - sako R. Kliunkienė.

Dermatologė pripažįsta, kad kai kuriuos pacientus vis dar gąsdina, jog procedūros atliekmos rūgštimi. “Tikriausiai nežinančiam tai asocijuojasi su odos graužimu. Tačiau galiu patikinti, kad tai visiškai saugi priemonė pagražinti veido, kaklo, dekoltė odą. Tai yra kosmetinė procedūra, kurios tikslas paskatinti Jūsų odos viršutinio sluoksnio atsinaujinimą, veikiant pažeistą ir aplinkinę odą salicilo, trichloracto, migdolų ar glikolio rūgšties tirpalu. Priklausomai nuo siekiamo rezultato ir odos pažeidimo, gali būti atsluoksniuojamas ir viršutinis ir gilesni odos sluoksniai (tepant kelis rūgšties tirpalo sluoksnius iš eilės ar ilginant jų laikymo ant odos paviršiaus trukmę)”, - sako gydytoja.

Po rūgštinio pilingo procedūros pastebimai sumažėja odos pigmentacija, įdubę randeliai, smulkios raukšlės, palengvėja paprastųjų spuogų (aknės) ar veido rožinės simptomai.

Gydytoja R. Kliunkienė sako, kad specialaus pasirengimo rūgštiniam pilingui nereikia, tačiau įspėja, kad procedūros dieną geriau toje vietoje neatlikti plaukų depiliacijos ar kitų kosmetinių procedūrų.

“Procedūra neskausminga, todėl nuskausminimas nereikalingas. Procedūros atlikimo vietoje Jūs galite jausti kaitimą, lengvą dilgsėjimą”, - sako dermatologė ir pataria, ką reikėtų daryti ir ko nedaryti atlikus rūgšinį pilingą. “Pirmą dieną po procedūros svarbu nenaudoti kosmetikos priemonių, paveiktos odos neplauti, netrinti, neliesti rankomis, vengti ir ultravioletiniai spindulių, vėjo ir šalčio. Savaitę geriau nesilankyti pirtyje. Mėnesį vengti tiesioginio ultravioletinių spindulių poveikio bei naudoti gydytojo paskirtą drėkinantį kremą”.

Rekomenduojama atlikti nuo 1 iki 4 rūgštinio pilingo procedūrų kas dešimt dienų. Tačiau tikslų procedūrų kiekį, įvertinus odos būklę ir esamos problemos rimtumą, pasakys gydytoja.

Vasara baigėsi. Tačiau saulės šiluma dar galime pasidžiaugti – sinoptikai prognozuoja šiltą rugsėjį. Dažnam saulės pėdsakai aiškiai matomi ir ant odos. Ir ne tik maloniąja prasme: pasitaiko išsausėjimų, bėrimų. Tad kaip dorotis su šiomis problemomis?

Kosmetologė Katerina Nesterova:

Jei kamuoja odos sausumas

Odos dehidrataciją sukelia nepalankūs veiksniai: saulė, vėjas, oro kondicionieriai. Dėl jų pradeda trūkti vitaminų A, E ir C, kas lemia odos dehidrataciją.

Namuose. Reikėtų aktyviai drėkinti odą priemonėmis, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties, alijošiaus, kolageno, jūros dumblių ekstrakto, vitaminų A, C ir E, flavonoidų ir augalinių aliejų. Du kartus per dieną būtinai naudokite drėkinamąjį serumą. Nesirinkite toniko, kurio sudėtyje yra alkoholio.

Pas kosmetologą. Stiprios drėkinamosios procedūros padės kompensuoti drėgmės trūkumą ląstelėse.

Jei išryškėjo pigmentinių dėmių

Kad apsaugotumėte odą nuo pigmentinių dėmių, vasarą ir ankstyvą rudenį reikia naudoti kosmetiką su SPF 30 filtru. Geriausia naudoti priemones, kurių sudėtyje būtų saulės apsauga nuo UVA ir UVB spindulių.

Namuose. Esant padidėjusiai odos pigmentacijai ir odos pilkšvumui reikėtų naudoti rūgštines priemones, kurias geriausiai parinks kosmetologas. Galite naudoti kremus, kurių sudėtyje azelaino rūgšties (sustabdo pigmento gamybą) ir retinolio ar vitamino C (turi balinimo efektą).

Jei po vasaros malonumų atsirado spuogų

Labai dažnai nuo klimato pasikeitimo, šilumos, dulkių atsiranda daugiau spuogų. Natūralu, kad oda bando apsaugoti aktyviai išskirdama prakaitą ir riebalus, kurie susimaišo su dulkėmis. Tuomet atsiranda porų užterštumas ir odos blizgesys. Maistas taip pat turi įtakos spuogų atsiradimui. Pasikeitus mitybos režimui ir įvairovei keičiasi sebumo (riebalo) išsiskyrimas. Tokie spuogai lokalizuojasi ant kaktos. Jei pastebite skausmingus rausvus spuogus ant smakro, jau reikėtų kalbėti apie hormoninius sutrikimus.

Namuose. Spuogų šiukštu nespauskite, nes spaudimas gali lemti dar didesnį jų kiekį. Dažniau plaukite veidą su švelniomis putomis, naudokite toniką pagal odos tipą. Vasarą geriausia naudoti su vaisių rūgštimi, nes šiuo metų laiku odos pH padidėja. Vaisių rūgštis puikiai subalansuoja riebalų išsiskyrimą, sutraukia poras ir šiek tiek džiovina odą. Atkreipkite dėmesį į makiažo valiklį: pH turėtų būti nurodytas kuo arčiau 5,5. Taip pat namuose reikėtų dažniau atlikti veido odos šveitimą, kad sumažėtų spuogų atsiradimas nuo oro kaitros.

Pas kosmetologą. Ultragarsinis valymas, vaisių rūgščių kompleksinė priežiūra, mezoterapija (injekcijos vitaminų kokteiliais).

Verta žinoti

Rudenį labai gerai būtų atlikti rūgštinių šveitimų kursą su stipriai drėkinamosiomis kaukėmis, mezoterapiją. Dauguma mano, kad rūgštis sausina oda, bet tai - netiesa. Kosmetologas procedūrai parenka specialią rūgštį, kurį turi drėkinamųjų savybių, net gydo dermatitą.