„Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo prokuroro veiklai, kai buvo surengtas piketas prie prokuroro namų“, – pagrindą prašyti panaikinti P.Gražulio teisinį imunitetą BNS įvardijo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Tyrimą dėl tuometinės „tvarkiečių“ frakcijos atstovų P.Gražulio, Kęsto Komskio ir Valdo Vasiliausko surengto piketo prie prokuroro I.Mikelionio namų Generalinė prokuratūra pradėjo pernai kovą.
Kaune organizavau mitingą prie Maironio paminklo, susirinko kokie 500 žmonių, bylos nebuvo už tai. Tai kas čia dabar – Stalino laikai grįžta?
„Tvarkiečiai“ piketu reagavo į prokuroro pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje. Iš visų protesto dalyvių Seimo nariu buvo perrinktas ir teisinę neliečiamybę turi P.Gražulis, be Seimo leidimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę.
Už trukdymą prokuroro veiklai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Parlamentaras P.Gražulis aiškina, jog piketuoti prie I.Mikelionio namų „tvarkiečiai“ pasirinko norėdami kritikuoti ne pačią prokuratūros sistemą, bet konkretaus prokuroro veiksmus, o sprendimą pradėti bylą dėl nesankcionuoto piketo prilygina grįžimui į sovietmetį.
„1987 metais buvau vienas iš organizatorių mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo, ne prieš žmogų kažkokį, ne partijos pareigūną, bet prieš sistemą, piketavom, kad Lietuva būtų išlaisvinta. Bylos nebuvo. Kaune organizavau mitingą prie Maironio paminklo, susirinko kokie 500 žmonių, bylos nebuvo už tai. Tai kas čia dabar – Stalino laikai grįžta?“ – BNS sakė parlamentaras.
„Kodėl mes piketavom ne prie Generalinės prokuratūros, dėl to, kad mes pasisakėm už šitą generalinį prokurorą, jis tik buvo paskirtas, todėl mes nusprendėm piketuoti prie jo namų, parodyti, kokius turtus susikaupė prokuroras, ir čia dabar byla – tai absurdas“, – piktinosi „tvarkietis“.
Teisėsauga įtaria, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už beveik 10 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks statybų inspektorius, kad šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.
Generalinė prokuratūra šioje byloje yra paprašiusi Europos Parlamento panaikinti R.Pakso neliečiamybę. Klausimą varstantis EP Teisės komitetas paaiškinti prašymo motyvus į Briuselį kviečiasi generalinį prokurorą E.Pašilį.
Tiek R.Paksas, tiek G.Vainauskas savo kaltę neigia ir bylą vadina politizuota. R.Paksas iš „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko pareigų atsistatydino spalio mėnesį po Seimo rinkimų pirmojo turo.
