Šį prašymą teismui pateikė R. M. Račkausko advokatas Valentinas Baltrūnas. Anot jo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, būtina peržvelgti teisėsaugos slapta darytus įrašus.

V. Baltrūnas tikino, kad peržiūrėjus dalį teisėsaugos darytų įrašų, susidarytų aiškesnis vaizdas apie sprendimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, priėmimą Panevėžio miesto savivaldybėje.

Advokatas minėjo, jog viename įrašų fiksuotas Panevėžio miesto mero R. M. Račkausko kabinete vykęs mero ir tuometinio savivaldybės tarybos nario Povilo Urbšio pokalbis apie gyventojų apklausą. Kituose įrašuose, pasak V. Baltrūno, esą fiksuota, kaip mero komanda ir kiti asmenys diskutuoja apie tai, ar reikalinga gyventojų apklausa.

„Šie įrašai yra svarbūs, siekiant įvertinti bylos medžiagą“, – sakė V. Baltrūnas.

Jam pritarė ir G. Maskoliūnienės advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė. Nuteistosios gynėja pažymėjo, kad būtina išanalizuoti teisėsaugos darytus vaizdo ir garso įrašus plačiau, siekiant suvokti sprendimų priėmimo savivaldybėje kontekstą.

„Norime parodyti kontekstą, iš ko atsirado tas prašymas dėl gyventojų apklausos. (...) Buvo plačiai kalbama, visa komanda kalbėjo. (...) Dabar išrinkus iš to razinkas, tai ir gali atrodyti kitaip... Mes norime parodyti viską kontekstą“, – dėstė advokatė.

Teismo posėdyje dalyvavęs Panevėžio miesto meras R. M. Račkauskas taip pat akcentavo, kad teisėsaugos slaptai darytų vaizdo ir garso įrašų analizė galėtų atskleisti, jog, jo teigimu, jokių neskaidrių susitarimų nebuvo.

„Be šito neįmanoma suprasti viso konteksto. (...) O tai dabar susidaro įspūdis, kad susitiko ir susitarė dėl kažko“, – sakė R. M. Račkauskas.

Šie įrašai yra svarbūs, siekiant įvertinti bylos medžiagą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Darius Valys nesutiko su prašymu perklausyti ir peržiūrėti teisėsaugos slapta darytus įrašus. Anot jo, šiuo metu teismui turėtų užtekti dalies vaizdo ir garso įrašų, kur neva fiksuoti įrodymai apie nusikalstamą veiką.

„Buvo įgyta gyventojų apklausa, kuri, kaip rodo slapta daryti įrašai, skirta pasimatuoti temperatūrą prieš rinkimus“, – atkreipė dėmesį prokuroras.

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, tenkinusi nuteistųjų gynėjų prašymus dėl teisėsaugos darytų įrašų peržiūros, kartu nutarė, kad šie įrašai bus peržiūrimi ir perklausomi su viešųjų pirkimų specialiste, teikusia vertinimus šioje byloje.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas balandžio 18 d.

ELTA primena, kad 2023 m. sausį Apeliacinis teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir išteisino Panevėžio miesto merą R. M. Račkauską ir jo patarėją G. Maskoliūnienę dėl piktnaudžiavimo. Tačiau tų pačių metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausį R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę buvo pripažinęs kaltais dėl to, kad, jie būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui. Trečiojo kaltinamojo – reklamos agentūros vadovo Mariaus Vaupšo – atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.

Anot teisėsaugos, buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su M. Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos.

Be to, bylos duomenimis, esą buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Prokuratūra teigia, kad be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Teismui nuosprendžio priėmimo metu nustačius, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, nutarta atnaujinti įrodymų tyrimą, ketvirtadienį nurodė Šiaulių apygardos teismas.

Nutartyje teismas pažymėjo, kad byloje kaltinimai yra pareikšti ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tad tikslinga papildomai apklausti FNTT specialistę bei atlikti kitus procesinius veiksmus.

Šioje byloje dėl kurstymo padaryti nusikalstamą veiką pareikšti kaltinimai ir Raseinių rajone esančios įmonės direktoriui, R. Ačo svainiui Orestui Jankauskui.

Jis su dviejų Kauno rajono įmonių vadovais Arvydu Stankevičiumi ir Andriumi Vyšniausku kaltinami apgaulingu jų valdomų bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui 2022 metų pradžioje.

R. Ačą ir tuometinį Raseinių autobusų parko direktorių Vladislovą Šimaitį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė 2018 metų lapkritį.

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius buvo įtariamas kyšininkavimu, tačiau per tyrimą įtarimai buvo pakeisti ir jis teismui perduotas dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų.

V. Šimaitis byloje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį sprendimą teismas priėmė, kai minėtasis asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė pirmą kartą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.

„Mano akimis, nėra normalu apie porą metų sekti žmogų tiesiog bandant prie kažko prisikabinti, o neradus – peržiūrėti sukauptą medžiagą, iš jos sukurpti visiškai su realybe nieko bendro neturinčią istoriją ir jos pagrindu bandyti nuteisti. Lieka tik apgailestauti“, – BNS pirmadienį sakė meras.

Anot jo, pirmosios instancijos teismai būna linkę palaikyti panašius kaltinimus, kai aukštesnės instancijos teismai „dažnai priima kitokius sprendimus“.

„Nuo pat pradžių sakau ir sakysiu: nesu padaręs jokio man inkriminuojamo nusikaltimo (...). Manau, kad teismas nesugebėjo, o gal nenorėjo objektyviai įvertinti visų įrodymų, todėl teks kreiptis į aukštesnės instancijos teismą ir siekti nešališko vertinimo. Tikiuosi teisingo sprendimo“, – tvirtino R. M. Račkauskas.

Mano akimis, nėra normalu apie porą metų sekti žmogų tiesiog bandant prie kažko prisikabinti, o neradus – peržiūrėti sukauptą medžiagą, iš jos sukurpti visiškai su realybe nieko bendro neturinčią istoriją.

Šiaulių apygardos teismas pirmadienį merą pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą.

Panevėžio vadovas kaltintas per savo patarėją Gintarę Maskoliūnienę davęs neteisėtų nurodymų savivaldybės tarnautojams, taip siekęs, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.

G. Maskoliūnienė taip pat pripažinta kalta, jai skirta 25 tūkst. eurų bauda.

Tiek meras R. M. Račkauskas, tiek patarėja G. Maskoliūnienė šiuo metu eina savo pareigas, jie nėra nušalinti.

Sprendimą teismas turėjo skelbti ketvirtadienį, tačiau paskelbimas atidėtas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo didelio darbo krūvio, jo užimtumo kitose bylose, šios bylos didelės apimties ir sudėtingumo.

Sprendimą numatoma skelbti pirmadienį, 15 val.

Šioje byloje Panevėžio meras kaltinamas per savo patarėją Gintarę Maskoliūnienę davęs neteisėtų nurodymų savivaldybės tarnautojams, taip siekiant, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.

Bylos duomenimis, naudingų konsultacijų R. M. Račkauskui galėjo būti suteikta ir asmeniškai, kaip politikui.

M. Vaupšas yra miręs, jo atžvilgiu baudžiamasis procesas yra nutrauktas.

Prokurorai R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienė prašė pripažinti kaltais ir paskirti po 40 tūkst. eurų baudas, penkeriems metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje, solidariai konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5472 eurus.

Kaltinamieji teismo prašo juos išteisinti.

Tiek meras R. M. Račkauskas, tiek patarėja G. Maskoliūnienė šiuo metu eina savo pareigas, jie nėra nušalinti.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita Panevėžio mero byla, joje jis kaltinamas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, susiję su galbūt sutartu kyšiu iš krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo. 

Prokuratūra siūlo merą pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo, skirti jam 40 tūkst. eurų baudą ir uždrausti penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Tokios pats bausmės – piniginės 40 tūkst. eurų baudos bei draudimo dirbti valstybės tarnyboje – prokurorė prašo ir kartu teisiamai mero patarėjai Gintarei Maskoliūnienei.

Šioje byloje Panevėžio meras kaltinamas per savo patarėją G. Maskoliūnienę davęs neteisėtų nurodymų savivaldybės tarnautojams, taip siekdamas, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.

Bylos duomenimis, naudingų konsultacijų R. M. Račkauskui galėjo būti suteikta ir asmeniškai, kaip politikui.

M. Vaupšas yra miręs, jo atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas.

R. M. Račkauskas kaltinimus atmeta, jis tvirtina nepadaręs jokio nusikaltimo. G. Maskoliūnienė taip pat prašo teismą ją išteisinti.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita su R. M. Račkausku susijusi baudžiamoji byla. Joje meras kaltinamas prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu.

Bylos duomenimis, 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo Alvydo Bieliausko biure Vilniuje,  R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto skolą, likusią po rinkimų į savivaldybių tarybas ir merų postus, – 3 tūkst. eurų.

Įtariama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.

Byloje taip pat nustatyta, kad R. M. Račkauskas galėjo pasinaudoti savo, kaip mero, įtaka, jog į Panevėžio miesto verslo tarybą, kurios steigėja yra Panevėžio miesto savivaldybė, būtų įtrauktas jį palaikantis kitas panevėžietis verslininkas.

Teisėsaugos duomenimis, netrukus po šio epizodo, į verslo tarybą įtraukto panevėžiečio kavinėje meras surengė savo gimtadienio šventę, į ją vėliau rinkosi ir 2019 metais, kai su bendraminčiais laukė savivaldos rinkimų rezultatų. Manoma, kad patalpos ir maistas abiem atvejais suteiktos už simbolines kainas.

„Labai norėčiau, kad būtų mano, bet ne mano“, – žurnalistams po teismo posėdžio ketvirtadienį sakė Seimo narys. Jis teigė, jog jeigu kada ir pasakęs, kad ši įmonė jam priklauso, tai tebuvę juokai.

Buvusi politiko gyvenimo draugė Patricija Pachomovaitė kaip liudytoja buvo apklausta politiko baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo.

Liudytoja per teismo posėdį pasakojo, kad jai buvo susidaręs įspūdis, kad gyvenimo draugas yra „Judex“ faktinis vadovas. Be to, buvo paskelbti anksčiau per ikiteisminį tyrimą užfiksuoti moters parodymai, kad P. Gražulis su įmonės vadovu spręsdavo svarbius klausimus, o pats politikas vaikščiojo po įmonės cechus.

„Po daugelio įmonių cechus vaikščiojau, po baldų, langų gamybos, peliukus augina Klaipėdos rajono įmonė, kodėl nevaikščioti – įdomu pasižiūrėti“, – žurnalistams sakė Seimo narys.

Teismas nagrinėja įvykius, susijusius su 2015-2016 metais.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios bendrovės „Judex“ galbūt siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis, anot kaltintojų, siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.

Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Kaltinamajame akte rašoma, kad Seimo narys P. Gražulis padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Buvusi Seimo nario padėjėja P. Pachomovaitė teismui teigė, kad tuo pat metu dirbo ir parlamentaro padėjėja, ir bendrovės „Judex“ komercijos direktore.

Ji pasakojo, kad yra vykusi į Karaliaučių įmonės reikalais, tam jai visada buvo duodama pinigų. Per ikiteisminį tyrimą P. Pachomovaitė sakė, kad P. Gražuliui yra sakiusi, jog po susitikimo su Karaliaučiaus veterinarijos tarnybos vadovu šiam paliko 500 eurų kyšį. Tačiau per apklausą teisme ketvirtadienį moteris pripažino P. Gražulį apgavusi ir pasilikusi tuos pinigus sau.

„Ji buvo labai išlaidi, visada jai trūkdavo pinigų, gauna atlyginimą, už poros dienų nėra“, – sakė P. Gražulis.

Anksčiau teisme taip pat paskelbta, kad „Judex“ ne kartą mokėjo už Seimo nario ir jo palydovų bilietus į Londoną, Kijevą, Stokholmą 2015–2016 metais.

Buvo bendrovės generalinis direktorius Rimantas Kičas taip pat yra sakęs, kad „Judex“ įsigytu automobiliu „Lexus“ realiai naudojosi P. Gražulis.

Buvusi Seimo nario padėjėja P. Pachomovaitė taip pat sako, kad parlamentaras beveik metus laiko naudojosi jos banko kortele ir pasiimdavo jai Seimo kanceliarijos mokamą atlyginimą.

2015 metais P. Gražuliui paprašius perduoti kortelę, kuria buvo galima išgryninti padėjėjos darbo užmokestį, ji kortelę politikui perdavė, manydama, kad taip bus laikinai.

Tačiau politikas jos negrąžino ir pinigus iš sąskaitos nuimdavo.  

P. Pachomovaitė teigė, kad po to pradėjo pati stengtis kuo greičiau išsigryninti gautus pinigus, nes turėjo ir kitą su ta pačia banko sąskaita susietą kortelę. Jos teigimu, P. Gražulis dėl to nepriekaištaudavo.

„Užpildavo kuro Petras,man visada kuro užpildavo, buvo džentelmenas“, – teismui teigė P. Pachomovaitė.

„Aš iš jo paimdavau daugiau“, – apie pinigų dalijimąsi gyvenant poroje pripažino buvusi P. Gražulio padėjėja.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Jovita Begonytė Vilniaus apygardos teisme pasakojo, kad su P. Gražuliu tikriausiai susipažino per vieną iš partijos sąskrydžių ar Prienų miesto šventę ne anksčiau nei 2015 metais.

Moteriai lankantis Vilniuje politikas kelis kartus pasinaudojo jos asmeniniu automobiliu ir paskui į kuro baką įpylė dyzelino.

„Neklausiau, kokiom lėšom, kai dovanoja. Pasirodo, reikia klausti“, – teismui sakė liudytoja. Per apklausą vykstant ikiteisminiam tyrime jai buvo parodyti vaizdo įrašai iš degalinių, juose moteris atpažino save, savo automobilį.

Vėliau moteris iš žiniasklaidos sužinojo apie Seimo nario sąsajas su įmone „Judex“, politiko naudotą „Judex“ kuro kortelę.

Buvęs šios įmonės generalinis direktorius Rimantas Kičas anksčiau yra pripažinęs, kad įmonė turėjo dvi kuro korteles, vieną turėjo jis, o kitą – tuometinė darbuotoja Patricija Pachomovaitė.

R. Kičas tvirtino negalįs paaiškinti, kokiu būdu „Judex“ kuro kortelė atsirado pas politiką.

„P. Gražulis, kaip džentelmenas, pasiūlė užpilti į mano kuro baką, aš sutikau. P. Gražulis įpylė apie 20 litrų dyzelio. Aš siūliau atiduoti pinigus, jis sakė, kad nereikia“, – 2016 metais padarytą Seimo nario paslaugą teisme prisiminė moteris.

Veterinarijos instituto atstovo skambutis „Judex“

Teismą kaip liudytoją apklausė ir buvusį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus vadovą Vytautą Pamakštį.

„Kiek pamenu, 2015 metais gal skambutis buvo, prisistatė žmogus Petro Gražulio vardu, domėjosi mėginių pristatymu“, – prisiminė liudytojas.

Anksčiau jam buvo pateikti įtarimai dėl tyrimo protokolų klastojimo, tačiau vėliau jie buvo panaikinti.

Specialiosios tarnybos užfiksavo V. Pamakščio skambutį buvusiai įmonės „Judex“ generalinio direktoriaus pavaduotojai Rasai Tušienei.

„Judexui“ pataikiau? Žiūrėkit, turiu įspėti, pas jus trijuose buvo... (..), ar girdit?“, –  kalbėjo V. Pamakštys.

Prokuroras Rolandas Stankevičius teiravosi V. Pamakščio, apie ką jis informavo R. Tušienę ir ar tai nebuvo apie tyrimo eigą. Taip pat klausė, ar toks informavimas įėjo į jo pareigas ir taip informuodavo visas įmones.

Liudytojas atsakė, kad įmonėms paprastai buvo siunčiami protokolai.

Nuteistas dėl kyšininkavimo

2018 metais V. Pamakštys Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už kyšininkavimą, kad nenustatytų pažeidimų dėl bakterijomis užterštos mėsos.

V. Pamakščiui už kyšininkavimą ir dokumentų klastojimą skirta 24 tūkst. eurų bauda. Vėliau nuosprendį paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas, jo nekeitė ir Aukščiausiasis Teismas, rodo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys.

Už naudojimąsi V. Pamakščio paslaugomis šioje byloje taip pat buvo nubaustos bendrovių „Nematekas“, „Kaišiadorių agrofirma“, „Norvelita“ atstovės.

Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Kaltinamajame akte rašoma, kad Seimo narys P. Gražulis padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Buvęs tarnybos vadovas tvirtino, kad visuomenei buvo suformuota nuomonė, jog „Judex“ produkcijoje listerijos bakterijų būta, nors iš tiesų tokia pirminė informacija nepasitvirtino.

Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario iš vienos privačios bendrovės galimai siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.

„Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Anksčiau skelbta, kad Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias  problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

P. Gražulis veikė bendrovės „Judex“ tuometinio generalinio direktoriaus Rimanto Kičo ir bendrovės komercijos direktorės Patricijos Pachomovaitės prašymu. Pastaroji dirbo ir jo padėjėja Seime.

Patricija Pachomovaitė ir Petras Gražulis (A. Ufarto / Fotobanko nuotr., redakcijos montažas)

Anot teisėsaugos, veikdamas bendrovės interesais, P. Gražulis, būdamas Seimo nariu, iš bendrovės galimai gavo turtinę naudą: bendrovės lėšas, neatlygintinai naudojosi bendrovės automobiliu, kuro kortelėmis, už bendrovės lėšas nupirktais skrydžių bilietais.

2016 metais P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas, todėl generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Su tokiu prašymu tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 metų rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Praėjusių metų gruodžio 3 dieną generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo.  Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Baudžiamąją bylą sudaro 44 tomai dokumentų.

2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros prokurorai.

Teismui pernai gruodį perduotoje byloje padėjimu piktnaudžiauti taip pat kaltinamas ir verslininkas Antanas Petrošius.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2018 metų kovą, jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Prokuratūra anksčiau skelbė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Nacionalinio kraujo centro buvusi vadovė galėjo susitarti su privačios bendrovės „Solis Tribus“, veikiančios asmens sveikatos priežiūros, vaistinių žaliavų surinkimo ir vaistinių preparatų gamybos, farmacijos prekių platinimo srityse, akcininku A. Petrošiumi, kad įmonei būtų sudarytos išimtinės sąlygos veikti savo veiklos srityje.

J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų. Ji įtarimus neigė. Dar 2018-aisiais ji teigė, kad įtarimai siekiu padėti Lietuvos įmonei „Solis Tribus“ monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje pasirodė po konkurentų – „Octapharma“ atstovo Latvijoje Aleksandro Ceso – kreipimosi į Lietuvos institucijas, tarp jų – į Sveikatos apsaugos ministeriją. Ji visus teisėsaugos veiksmus tuomet siejo su latvių įmonės bandymu eliminuoti konkurentus.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimų korupcinių nusikaltimų Nacionaliniame kraujo centre, buvo tirtos ir galimos užsienio šalių pareigūnų papirkimo aplinkybės. Įtarimai asmenims buvo pareikšti ir dėl galimo Latvijos pareigūnų papirkimo, tačiau pernai vasarį, surinkus daugiau ikiteisminio tyrimo duomenų, šie įtarimai buvo panaikinti.

Vis dėlto STT pabrėžė, kad šios aplinkybės yra reikšminga bylos dalis, tiriant ir kvalifikuojant kitas veikas dėl piktnaudžiavimo.

Kovo pradžioje teisėsauga teismui taip pat perdavė bylą, kurioje A. Petrošius, jo gynėjas Giedrius Danėlius ir dar du advokatai yra kaltinami neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, atlikusiai tyrimą dėl J. Bikulčienės piktnaudžiavimo.

Jiems pateikti kaltinamai dėl galimo asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo, grasinimo valstybės tarnautojui, trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, piktnaudžiavimo bei galimo neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo.

Anot prokuratūros, kaltinamieji bandė paveikti STT informavus juos apie perimtus konfidencialius tarnybinio pobūdžio duomenis bei privačią informaciją apie vieno iš tarnybos pareigūnų asmeninį gyvenimą. Advokatai jiems pateiktus įtarimus neigė.

Šiame tyrime buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o verslininkas Antanas Petrošius – padėjimu piktnaudžiauti.

„Terminas pratęstas iki spalio 30 dienos, nes buvo gautas prašymas ir prokuroras jį patenkino“, – BNS sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų kovą.

Prokuratūra skelbė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Nacionalinio kraujo centro buvusi vadovė galėjo susitarti su privačios bendrovės, veikiančios asmens sveikatos priežiūros, vaistinių žaliavų surinkimo ir vaistinių preparatų gamybos, farmacijos prekių platinimo srityse, akcininku, kad jai būtų sudarytos išimtinės sąlygos veikti savo veiklos srityje.

Terminas pratęstas iki spalio 30 dienos, nes buvo gautas prašymas ir prokuroras jį patenkino.

J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų. Ji įtarimus neigė. Dar 2018-aisiais ji teigė, kad įtarimai siekiu padėti Lietuvos įmonei „Solis Tribus“ monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje pasirodė po konkurentų – „Octapharma“ atstovo Latvijoje Aleksandro Ceso – kreipimosi į Lietuvos institucijas, tarp jų – į Sveikatos apsaugos ministeriją. Ji visus teisėsaugos veiksmus tuomet siejo su latvių įmonės bandymu eliminuoti konkurentus.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimų korupcinių nusikaltimų Nacionaliniame kraujo centre, buvo tirtos ir galimos užsienio šalių pareigūnų papirkimo aplinkybės. Įtarimai asmenims buvo pareikšti dėl galimo Latvijos pareigūnų papirkimo, tačiau surinkus daugiau ikiteisminio tyrimo duomenų, vasarį šie įtarimai buvo panaikinti.

„STT buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl dviejų dalykų – Nacionaliniame kraujo centre Lietuvoje ir dėl santykio, įtariamo poveikio Latvijos pareigūnams. Tame epizode, kiek tai susiję su Latvija, vasario mėnesį šitas ikiteisminis tyrimas nutrauktas“, – BNS sakė A. Petrošiaus advokatas Giedrius Danėlius.

Vis dėlto STT pabrėžia, kad šios aplinkybės yra reikšminga bylos dalis, tiriant ir kvalifikuojant kitas veikas dėl piktnaudžiavimo.