-
Vilniaus rajono merė M. Rekst: esame nuskriausti 3
Merė sako spalio pabaigoje nusprendusi kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl papildomo finansavimo, nes išgirdo žiniasklaidoje pranešimus apie neįsisavintus pinigus žvyrkelių asfaltavimui.
„Dieve mano, mes kreipėmės be galo ir labai daug. Kodėl dabar? Išgirdome žiniasklaidoje, kad negerai įsisavinti pinigai, kad liko, kad yra rezervas. Žiniasklaidoj, televizijoj išgirdom. Neatsimenat? Per žiniasklaidą buvo pasakyta, bijau pameluoti, lyg buvęs ministras negerai įsisavino pinigus ir liko nepanaudoti. Ir vėl parašėm“, – BNS sakė M. Rekst.
Anot jos, savivaldybė kasmet rašo daug raštų ir prašymų dėl lėšų kelių tvarkymui, taip pat ir dėl šių lėšų skirstymo metodikos keitimo, nes šalia sostinės esančiame rajone gyvena daug miestiečių ir eismas ypač intensyvus.
„Mes kiekvienais metais rašom be galo tų raštų, nes mes esame nuskriausti, mes parašėme dėl metodikos pakeitimo, nes niekas nevertina srautų, kiek gyventojų gyvena, kiek mašinų važinėja mūsų keliais“, – teigė merė.
Anot jos, sprendimą dėl Vyriausybės skirtų papildomų 300 tūkst. eurų iš Kelių programos rezervo skyrimo Upės gatvei Smiglių kaime asfaltuoti priėmė savivaldybė, „nes tai buvo paskutinė gatvė sąraše, kur buvo planuojama gauti lėšas iš tikslinių lėšų ir buvo tęstinumas“.
Dėl Vilnias rajonui papildomai skirto finansavimo teko aiškintis premjerui Sauliui Skverneliui, nes 300 tūkst. eurų buvo skirti jo gyvenamai Upės gatvei asfaltuoti. Vyriausybės vadovas sako nežinojęs, kad finansavimas bus nukreiptas šiai gatvei ir nesikišęs į sprendimus dėl jo.
Mes kiekvienais metais rašom be galo tų raštų, nes mes esame nuskriausti.
Susisiekimo ministerija yra informavusi, kad papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas Vilniaus rajono savivaldybei keliams tvarkyti iš rezervo buvo skirtas pagal 2015 metų Vyriausybės protokolo nuostatą, numatančią papildomą 10 proc. finansavimą tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms. Tokių yra šešios – Vilniaus rajono, Trakų rajono, Švenčionių rajono, Ignalinos rajono, Šalčininkų ir Visagino. Pagal minėtą nuostatą Vilniaus ir Trakų rajonams šiemet papildomai lėšų buvo skirta dukart.
Papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas Vilniaus rajonui buvo skirtas atsižvelgus į M. Rekst spalio 22 dienos raštą. Jame merė nurodo, kad Vilniaus rajonas yra priemiestinis, tiek Vilniaus miesto, tiek rajono gyventojai naudojasi bendru vietos kelių tinklu. Jį sudaro daugiau kaip 2,5 tūkst. kilometrų, iš jų asfalto dangą turi apie 18 proc. visų kelių, likusieji yra su žvyro ar grunto danga. Be to, nuo 2015 metų rajono savivaldybė turėjo gauti papildomai po 10 proc. lėšų keliams, tačiau tik nuo 2018 metų jos papildomai skiriamos.
Šiame rašte merė nenurodo prašomos skirti sumos, nei konkrečių gatvių, kurioms prašoma lėšų.
„Tiek lėšų reikėjo turbūt“, – sakė M. Rekst, paklausta, kodėl papildomai buvo skirta būtent 300 tūkst. eurų.
Ji pridūrė, jog savivaldybė jau anksčiau yra pateikusi visą išsamią informaciją apie šią situaciją.
„Mes daug darbų darome, daug lėšų norime. Galima pajuokausiu? Jei taip galvot ateityje, tai aš kreipsiuosi turbūt į savo gyventojus, parašysiu tokį pranešimą, kad keisime mūsų rinkimų programą ir neasfaltuosime nė vieno kelio, nė vienos gatvės prie miesto, nes ten gyvena aibė Seimo narių, Vyriausybės atstovų, ir buvusieji visokie (...) “, – ironizavo merė.
M. Rekst: interesų visi turi daug
„Interesų turbūt vis daug turi, neseniai Justas Džiugelis mane kvietė į Seimą kalbėti apie gatvę, neseniai Rimantė Šalaševičiūtė spaudė mūsų specialistus (...) Mes dabar asfaltuosime kažkur Medininkuose, Sužonyse, kur nėra atstovų, kur žmonės gyvena pastoviai mūsų gyventojai“, – pridūrė ji.
Vilniaus rajone gyvenantis opozicinės konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis BNS teigė apie jokią konkrečią gatvę su M. Rekst nekalbėjęs, o prieš savaitę siuntęs oficialų raštą merei, klausdamas apie neasfaltuotų kelių skaičių rajone, apie pačios savivaldybės ar ES lėšų skirtą finansavimą keliams tvarkyti per pastaruosius 15 metų, kai rajonui vadovauja M. Rekst.
R. Šalaševičiūtė merės užuominas apie darytą spaudimą vadino kerštu. Seimo Socialdarbiečių frakcijos narė teigė gyvenanti Vilniaus rajone sodų bendrijoje ir kartu su gyventojais jau nuo 2007 metų prašė savivaldybės išasfaltuoti 2 km kelią. Didesnė jo dalis galiausiai buvo sutvarkyta pačių gyventojų lėšomis, dalį darbų finansavo ir savivaldybė.
„Niekas nieko nespaudė. Aš pati net niekur nevaikščiojau, prašymus nešė bendrijos pirmininkė. Aš pati vienintelį kartą buvau savivaldybėje prieš 16 metų,“ – sakė R. Šalaševičiūtė.
„Labai juos supykdžiau, kai kreipėsi Maišiagalos bendruomenė dėl lietuvių gimnazijos, kurioje nebetelpa vaikai, yra sklypai suformuoti, leidimai gauti statybai, galima buvo priestatą statyti, ministerija palaiko, Kultūros paveldo departamentas irgi, tačiau Vilniaus rajono valdžia mano kitaip, kad ten reikalingas arba paminklas, arba parkavimo aikštelė ir nesutinka, kad lietuvių gimnazijos vaikai turėtų normalias sąlygas mokytis“, – aiškino parlamentarė, paklausta, kodėl merės užuominas vadina kerštu.
-
Ministras neatsakė, kodėl Vilniaus ir Trakų rajonų keliams skirta daugiau lėšų 10
„Buvo svarstoma, kur galėjo būti dar kartą įsisavinti (pinigai-BNS), jei savivaldybės galėjo įsisavinti, tai buvo siūloma...“, – trečiadienį žurnalistams sakė J. Narkevičius, paklaustas, kodėl Vilniaus ir Trakų rajonai buvo išskirti iš kitų savivaldybių.
Jis nekomentavo, kodėl kitos keturios gausiai tautinių mažumų savivaldybės nebuvo informuotos apie galimybę metų pabaigoje gauti papildomai lėšų pagal 2015 metų Vyriausybės protokolą. Jis numato, kad šešioms tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms keliams tvarkyti gali būti skiriama „preliminariai 10 procentų“ daugiau lėšų.
Kaip rašė BNS, tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms priskiriamos šešios – Vilniaus rajono, Trakų rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių, Visagino, Ignalinos rajonų. Joms visoms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo jau šių metų gegužę buvo atseikėta po 10 proc. didesnis finansavimas.
Tačiau dviems iš šešių savivaldybių – Vilniaus rajono ir Trakų rajono – spalio pabaigoje pagal šią 10 proc. nuostatą papildomų lėšų atriekta antrąkart, t. y. gerokai viršijant dešimties procentų ribą.
Toks sprendimas priimtas jau tuomet, kai Susisiekimo ministerijos vairą buvo perėmęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas J. Narkevičius.
„Buvo gauti šių savivaldybių administracijų prašymai skirti papildomai KPPP lėšų. Jeigu būtų gauti kitų savivaldybių prašymai skirti papildomai lėšų, joms taip pat būtų skirtos papildomos lėšos“, – teigiama Susisiekimo ministerijos atsakyme.
Jeigu būtų gauti kitų savivaldybių prašymai skirti papildomai lėšų, joms taip pat būtų skirtos papildomos lėšos.
Tačiau kartu ministerija pripažino, kad kitos savivaldybės nežinojo apie galimybę prie jau skirtų papildomų 10 proc. gauti dar lėšų, nes nebuvo informuotos.
„Šito aš nekomentuosiu“, – trečiadienį klausiamas, kodėl nebuvo informuotos likusios savivaldybės atsakė J. Narkevičius.
Jis taip pat aiškino, kad papildomos lėšos spalio pabaigoje savivaldybėms buvo paskirstytos pagal jų teiktus poreikius, prašytas sumas ir pateiktas garantijas, kad darbai bus spėti atlikti.
„Esminis dalykas – viena, kur jau darbai padaryti ir galima už juos jau pervesti (pinigus), kokie jau padaryti į priekį, kitas dalykas – kur dar bus padaryti darbai. Ir tai buvo vertinama – savivaldybės pateikė prašomas sumas su tvirtinimu, kad tie darbai arba bus padaryti, arba bus padaryti. Bet, kokias gatves (tvarkyti) daugumoj sprendžia pačios savivaldybės“, – aiškino J. Narkevičius.
Tačiau Vilniaus rajono savivaldybei papildomi 300 tūkst. eurų spalio pabaigoje buvo skirti jai nepateikus paraiškos su konkrečiais objektais ir nenurodžius konkrečios prašomos sumos.
Kaip skelbė portalas 15min.lt, visa ši suma savivaldybės sprendimu buvo skirta premjero Sauliaus Skvernelio gyvenamai Upės gatvei Smiglių kaime Vilniaus rajone asfaltuoti.
Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį pareiškė, kad Susisiekimo ministerija turėjo žinoti, kad siūlo Vyriausybei skirti lėšas būtent premjero gatvei Vilniaus rajone.
Pasak jo, Kelių programos rezervo lėšos perskirstomos su tikslu, kad būtų panaudotos iki kalendorinių metų pabaigos. Anot eksministro, dėl šios priežasties lėšos skiriamos tiems objektams, kuriuos savivaldybės garantuotai užbaigs iki metų galo.
„Ministerija, prieš pateikdama Vyriausybei tvirtinti, turi patikrinti, ar tai bus padaryta. Taip būdavo daroma visada, bent jau man esant ministru“, – feisbuke rašė R. Masiulis.
J. Narkevičius tikino, kad Susisiekimo ministerija toliau kontroliuoja, ar savivaldybės iš tiesų gebės įsisavinti paskirtas papildomas lėšas keliams.
„Darom kontrolę po tam tikro fakto. Jei yra garantavimas kad bus padaryta ir kur padaryta, ir finansuojamas, taip ir yra. O ar bus padaryti tie įsipareigojimai, tai stebim ir žiūrim. Galbūt dėl to savivaldybės greitai ir atlieka tam tikrus veiksmus“, – sakė ministras.
„Galėjo žinoti, negalėjo žinoti – čia yra interpretacija. Yra savivaldybės poreikis, kad jie būtent... O kam jie skirs, savivaldybė dar nebuvo priėmusi sprendimo, bet garantavo, kad bus“, – aiškino ministras, paklaustas, ar ministerija žinojo, kad skiriami papildomi 300 tūkst. eurų bus nukreipti premjero gatvei tvarkyti.
Premjeras S. Skvernelis antradienį sakė nesikišęs į klausimus, susijusius su jo kaime esančio kelio asfaltavimu. Jis teigia nežinojęs, kad Vyriausybės nutarimu skirtos lėšos bus skirtos asfaltuoti būtent kelią prie jo namų.
