„Vakarų šalyse žmonės automobilius dažniausiai perka pramogai, savo pasaulėžiūrai plėsti, susiekimui, o pas mus žmonės automobilius turi dažniausiai tam, kad įgyvendintų pagrindinį savo tikslą – nuvyktų į darbą, parvyktų, nes viešojo transporto tinklai, ypatingai regionuose, yra mažai išvystyti, ir matome dideles spragas“, – DELFI TV laidoje „Delfi diena“ sakė ministras.
Jo teigimu, jei būtų įvestas mokestis taršiems automobiliams, tokia priemonė greičiausiai būtų neefektyvi, nes keliasdešimt eurų siekianti suma nepaskatintų žmonių atsisakyti automobilio ar rečiau juo naudotis.
Reikia pirmiausia motyvuoti žmones.
Pasak jo, 1000 eurų kompensacija yra tik viena iš priemonių, galinčių padėti žmonėms atsisakyti taršių automobilių, kita – savivaldybėms skiriama motyvacija dėl galimo draudimo įvedimo automobiliams, kuriuo būtų tam tikru metu uždrausta įvažiuoti į miestų centrus.
„Mes jų (mokesčių – ELTA) nenuleidinėjame iš viršaus, neliepiame savivaldybėms, jos taip pat gaus motyvacinę priemonę“, – teigė K. Mažeika.
Jis pridūrė, kad visos priemonės, kurios yra įvedamos per prievartą, duoda atvirkštinį variantą. Pirmiausia, pasak jo, reikia motyvuoti žmones.
„Reikia pirmiausia motyvuoti žmones (...), o jeigu nesuveiks, planas turi būti peržiūrimas kas ketverius metus, tada bus galima ieškoti bizūno, bet manau, kad tai yra primas žingsnis, ir žmonės tikrai tą supras“, – teigė ministras.
Komentuodamas, kokie automobiliai bus laikomi taršiais, ministras sakė, kad tie, kurie bus žemiau „Euro 5“ ar „Euro 6“ klasės, senesni nei 2009 m. ir taip pat bus atsižvelgta į jų naudojamų dujų sudėtį.
Vis dėlto K. Mažeika akcentavo, kad pagrindiniai dalykai vis dėlto bus nuspręsti atsakius į visus klausimus ir suderinus su visuomene.
Tuo metu, kaip pažymėjo ministras, iš viso 4 metų laikotarpiui, per kurį bus įgyvendinamas šis planas, skirta 240 mln.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurį parengė Aplinkos ministerija.
Kaip posėdžio metu teigė aplinkos ministras K. Mažeika, pagrindiniai sektoriai, į kuriuos orientuotas šis planas, yra transporto, šilumos gamybos, žemės ūkio, naftos perdirbimo, saugojimo ir paskirstymo.
Planas bus teikiamas Europos Komisijai (EK). Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių.
Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė šiam planui pritarė kovo 10 d. vykusiame pasitarime. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jame klausė aplinkos ministro, kokios kompensacijos plane numatytos gyventojams, atsisakantiems taršių automobilių.
Aplinkos ministras K. Mažeika atsakė, kad kompensacija per pirmąjį etapą galėtų siekti apie tūkstantį eurų.
„Bendrai numatyta suma visai priemonei yra 30 mln. eurų. Ministerijoje diskutavome ir, manau, kad turėtų būti apie 1 tūkst. eurų (kompensacija – ELTA), kad žmones pirmame etape motyvuotume“, – sakė K. Mažeika.
Planas EK turėjo būti pateiktas dar balandžio 1 dieną, dėl vėlavimo prieš Lietuvą gali būti pradėtos teisminės procedūros.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas – apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, kietųjų dalelių ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, siekiant įgyvendinti Lietuvai iškeltus iki 2020 m. ir 2030 m. tikslus, taip pat siekiant valdyti iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.
Pernai liepą AM pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Premjeras S. Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.
Šių metų kovo 1 d. AM Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.
Planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir gali būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
