Plačiau kalbėjo LB Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Vanskevičė.

– Ar lietuviai dar neša išsikeisti litus?

–  Taip, kiekvieną dieną, ypač monetų. Labai apgadintų pinigų ekspertizei gauname rečiau, kartą į mėnesį, kartą į du.

– Kur žmonės atranda litus?

– Istorijų būna įvairių. Randa senose knygose, paveldi nekilnojamąjį turtą iš senelių ar tėvų, pradeda remontą ir randą durų staktose, balduose, karnizuose, krosnyse. 

– LB duomenimis, kiek dar likę litų rinkoje? Ar tie pinigai kada nors grįš keitimui pas jus, ar jūs juos jau nurašėte kaip beviltiškus?

– Mūsų duomenimis, yra apie 120 mln. eurų. Čia pavertus litus į eurus. Tiek apyvartoje liko neiškeistų. Šiek tiek mažiau nei pusė milijardo litų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek dar laiko LB priims litus?

– Laikas – neribotas. Tikriausiai žmonės nežino, kad vis dar gali juos atnešti į banką ir pasikeisti.

– Ką daryti, jeigu 500 eurų kupiūra suplyšo ar apliejau ją kava? Ir ar LB priima tokius pinigus?

– Taip. LB priima visus pinigus. Tinka ir įplyšę, sulieti. Reikia ateiti į LB kasą, jeigu viskas aišku, kad tai – tikras banknotas, tada žmogus pateikia prašymą ir ekspertai nustato, kiek ir kokių banknotų ten yra. Taip pat skatiname, kad jeigu atsitiko kokia nelaimė, pavyzdžiui, užsidegė pinigai, sulipo, sušlapo vienoje krūvoje, tai patys neatskirkit jų. Jeigu jie sudegė stiklainyje, tai stiklainyje ir atneškite mums, kad kuo mažiau liestumėte ir gadintumėte tuos pinigus patys. Ekspertai turi daugiau priemonių, kaip juos atpažinti.

– Bet jeigu atnešė mažą skiautelę, kurioje net nesimato serijos numerio, ar jūs ją priimsit ir grąžinsit naują 500 eurų kupiūrą? Kur yra riba, kada jūs jau nebekeičiat į originalią kupiūrą?

– Yra taisyklė, kad daugiau nei 50 proc. turi būti išlikę banknoto. Jeigu banknotų atnešama daugiau, tai tikėtina, kad banknoto dalis yra kažkur tarp tų kitų banknotų, tai atneškite visą tą krūvelę su suplyšusiomis dalimis, nes jeigu likus jau tik viena skiltelė, tai nepakeisime. 

Balandžio pabaigoje apyvartoje esančių litų banknotų vertė siekė 319,4 mln. litų, monetų – 114,1 mln. litų, arba atitinkamai 92,5 mln. ir 33 mln. eurų. Balandžio pabaigoje apyvartoje taip pat buvo 18,7 mln. litų vertės numizmatinių monetų.

Pasak Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininko Egidijaus Paleckio, nors keičiančių litus į eurus vis mažėja, šis procesas išlieka pakankamai aktyvus.

„Gyventojai vis dar pakankamai aktyviai keičiasi litus į eurus: šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos banke atlikta 3,9 tūkst. litų keitimo operacijų, kurių metu pakeista daugiau kaip 3 mln. litų, o per visus 2018 metus atlikta 19 tūkst. litų keitimo operacijų, iš viso į eurus pakeista 13,3 mln. litų“, – BNS sakė E. Paleckis.

„Žinoma, kad dalis litų į Lietuvos banką negrįš – jie yra sunaikinti arba pamesti, dalis gyventojų litus pasiliko atminčiai“, – pridūrė jis.

Žinoma, kad dalis litų į Lietuvos banką negrįš – jie yra sunaikinti arba pamesti, dalis gyventojų litus pasiliko atminčiai.

E. Paleckis taip pat pabrėžė, kad nors į eurus vis dar neiškeistų litų suma atrodo išties įspūdingai, ji sudaro tik nedidelę dalį prieš euro įvedimą apyvartoje buvusių litų.

„Palyginus litų, buvusių apyvartoje 2013 metų gruodžio mėnesį, dar prieš paskelbiant sprendimą priimti Lietuvą į euro zoną, sumą, matyti, kad didžioji dalis, tai yra daugiau nei 97 proc. banknotų ir beveik 57 proc. monetų jau iškeisti į eurus“, – sakė E. Paleckis.

Lietuvos banko duomenimis, likus metams iki euro įvedimo – 2014 metų pirmąjį ketvirtį – apyvartoje buvo 11,278 mlrd. litų, prieš pat euro įvedimą 2014-ųjų pabaigoje – 5,805 mlrd. litų, po euro įvedimo 2015 metų pabaigoje – 535,3 mln. litų.

Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keičia neribotą laiką.

Uostamiesčio pareigūnai demaskavo dviejų nelegaliai valiutą keitusių asmenų veiklą. Per metus jie nelegaliai iškeitė grynųjų, kurių vertė yra didesnė nei 2,3 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atliko ir baigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT ) Klaipėdos apygardos valdyba.

Išaiškinta, kad anksčiau vienoje finansų įstaigoje dirbę klaipėdiečiai, neturėdami valiutos keitimo paslaugoms teikti reikalingos licencijos, keitė litus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ir vieną užsienio valiutą į kitą.

Nelegalūs valiutos keitėjai veiklą organizavo vadinamosios išvežiojamosios prekybos būdu. Reikalingą kiekį atitinkamos užsienio valstybės valiutos įtariamieji susitardavo pakeisti atvežę ją į kliento namus ar susitikimų įvairiose miesto vietose metu.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad nelegalių valiutos keitėjų klientais buvo tapę ir šešėliniai uostamiesčio verslininkai, teikiantys pervežimo paslaugas iš Skandinavijos, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių.

Tyrėjai nustatė, kad per metus vienas nelegalios išvežiojamosios valiutos keitėjas įvairia užsienio valiuta pakeitė daugiau nei 1,4 mln. eurų, o kitas – daugiau nei 900 tūkst. eurų.

Tyrimo metu, atlikus abiejų valiutos keitėjų ir jų šeimos narių ūkinį finansinį tyrimą, nustatyta, kad jie negali pagrįsti savo turto teisėtai gautomis pajamomis.

Siekiant išplėstinio turto konfiskavimo, abiejų asmenų turimam turtui – piniginėms lėšoms, nekilnojamajam turtui ir prabangiam automobiliui – pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Baudžiamąją bylą nagrinės ir įtariamuosius teis Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Už nelegaliai ir dideliu mastu keistą valiutą įtarimų sulaukusiems klaipėdiečiams gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Praėjus pusmečiui nuo euro įvedimo, nuo liepos 1-osios Lietuvoje maždaug 4 kartus mažėja vietų, kur galima keisti litus į eurus. Komerciniai bankai nemokamai litų banknotus keis 83 vietose ir tik apskričių centruose.

Lietuvos bankas pranešė, kad monetas keis tik jo kasos Vilniuje ir Kaune - tai bus daroma neribotą laiką.

"Didžioji apyvartoje buvusių litų dalis jau iškeista, tačiau banknotų dar turintys žmonės iki šių metų pabaigos nemokamai juos galės pasikeisti komerciniuose bankuose daugelyje Lietuvos miestų. Litų monetas, kaip ir banknotus, visada priims Lietuvos bankas", - pranešime sakė LB Grynųjų pinigų tarnybos direktorius Mindaugas Vilkelis.

Birželio 30 dieną į Lietuvos banką dar nebuvo grįžę 610 mln. litų: 12,1 mln. vienetų įvairių nominalų banknotų ir 864,9 mln. vienetų monetų, iš jų 71 proc. yra 1, 2 ir 5 centų monetos.

"Tikėtina, kad didžioji dar neiškeistų grynųjų litų dalis ir negrįš, nes per daugiau kaip dvidešimt lito cirkuliavimo metų dalis pinigų iškeliavo į užsienį, prapuolė gaisrų metu ir panašiai", - sakė M.Vilkelis.

Nuo sausio 1 dienos iki kovo 1 dienos litus nemokamai keitė 330 Lietuvos pašto ir 14 kredito unijų skyrių, o iki birželio 30 dienos - 343 bankų padaliniai. per pusmetį Lietuvos banko kasose atlikta 37,5 tūkst. pinigų keitimo operacijų, priimta daugiau negu 71 mln. litų, išmokėta 20,6 mln. eurų.

Lietuvoje lygiai prieš šimtą dienų įvestas euras. Centrinis bankas skaičiuoja, kad iki šiol žmonės dar neišsikeitė maždaug dvylikos procentų litų.

Į Lietuvos banką kol kas negrįžo daugiau nei dešimtadalis lito banknotų ir didžioji dalis – septyniasdešimt procentų – monetų. Banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, greičiausiai šie pinigai ir nebus iškeisti, nes dalis žmonių juos pasiliko atsiminimui arba neranda, kur pasidėjo.

Viena didžiausių žmonių baimių prieš įvedant eurą buvo kainų kilimas. Tačiau, pasak ekonomistų, iki šiol didesnės kainos nebuvo užfiksuotas.

Dar turintys litų nemokamai juos pasikeisti gali komerciniuose bankuose iki birželio pabaigos, o kai kuriuose – visus šiuos metus. Lietuvos bankas litus į eurus keis neribotą laiką. Dvigubas kainas – litais ir eurais – gyventojai matys iki liepos mėnesio.

Uostamiesčio pašto skyriuose ir bankuose jau baigėsi gyventojų, norinčių išsikeisti litus į eurus, apgultis. Pirmąsias dvi sausio savaites būriais plūdę žmonės į paštą atnešė beveik tris dešimtis milijonų litų.

Karštligė nurimo

„Nuo sausio 2 iki 29 d. Klaipėdos miesto paštuose buvo surinkta beveik 27 mln. litų, arba beveik 7,8 mln. eurų“, – informavo Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.

Visoje Lietuvoje iškeistų pinigų suma daro dar didesnį įspūdį. Pašnekovės teigimu, per minėtą laiką iš viso Lietuvos pašto skyriuose jau surinkta daugiau nei 700 mln. litų, arba daugiau kaip 200 mln. eurų.

Daugiausia žmonių, kaip ir tikėtasi, į paštą traukė pirmosiomis metų dienomis. Eilės uostamiesčio pašto skyriuose rikiavosi dar dvi savaites po Naujųjų, nors tuo metu dar buvo galima atsiskaityti dviem valiutomis.

„Šiuo metu klientų, norinčių išsikeisti valiutą, srautas gerokai sumažėjęs“, – padėtį apibūdino A.Jonušaitė.

Pašnekovės teigimu, baigiantis sausiui paštuose buvo iškeičiama keliskart mažiau valiutos nei, pavyzdžiui, sausio 2–9 dienomis.

Nors klaipėdiečiai per mėnesį pašto skyriuose iškeitė įspūdingą sumą pinigų, tačiau vienu metu mainiusiųjų itin didelę krūvą kupiūrų nebūta.

Pagal nustatytą tvarką pašte didžiausia vienos operacijos metu keičiama suma gali būti vienas tūkstantis eurų.

Užtikrino apsaugą

Užklupsiančiai euro karštinei bendrovė ruošėsi iš anksto. Kelis kartus padidėję klientų srautai neišgąsdino, tačiau darbo pašto darbuotojams buvo per akis.

Siekiant, kad valiutos keitimas vyktų sklandžiai, pirmąjį sausio savaitgalį visi paštai dirbo įprastu darbo dienos grafiku.

„Taip pat visą sausio mėnesį dalis paštų dirbo pailgintu darbo grafiku“, – pastebėjo pašnekovė.

A.Jonušaitė pasakojo, jog rengiantis naujos valiutos įvedimui buvo parengta beveik 6 tūkst. darbuotojų. Skyriuose buvo pasirūpinta ir papildomomis saugumo priemonėmis, kad pinigų išsikeisti atėję klaipėdiečiai netaptų plėšikų aukomis.

Paštuose, kuriuose keičiama valiuta, nepertraukiamai budi policijos pareigūnai. Jie taip pat lydi ir į paštus bei iš jų vežamus pinigus, taip užtikrindami operacijos saugumą.

Ramiau ir bankuose

Kiek sumažėjusius klientų srautus jau pastebėjo ir uostamiestyje veikiančių bankų padaliniai.

Daugiausia žmonių į juos plūdo dar prieš Naujuosius, neretas sukauptas santaupas kimšo į bankomatus, keitė sutaupytas monetas.

„Lankytojų srautai, palyginti su pirmosiomis sausio dienomis, jau sumažėjo maždaug perpus, grįžtame prie įprasto darbo tempo“, – patikino DNB banko atstovas Andrius Vilkancas.

Pašnekovo teigimu, daugiausia žmonių banko padaliniuose uostamiestyje fiksuota sausio 5–7 d. Tuo metu ne tik žymiai padidėjo klientų skaičius, jie keitė ir didesnes pinigų sumas nei, pavyzdžiui, šiomis dienomis.

Gyventojai buvo malonūs

Banko atstovas informavo, jog nuo šių metų pradžios iki sausio pabaigos DNB bankas į eurus pakeitė beveik 29 mln. klaipėdiečių sutaupytų litų. Tai atitinka apie 9 mln. eurų.

A.Vilkanco teigimu, uostamiestis išsiskyrė iš kitų Lietuvos miestų, mat čia vidutinė keitimo suma buvo mažesnė. Per patį valiutos mainymo įkarštį klaipėdiečiai vidutiniškai keisti atsinešdavo apie 780 eurų, o kituose šalies miestuose pasitaikydavo ir  tokių, kurie keisdavo litų už maždaug 1 000 eurų.

Banko atstovas patikino, kad naujosios valiutos įvedimui buvo rengiamasi papildomai, tačiau dėl didelio gyventojų antplūdžio eilių išvengti nepavyko.

Vis dėlto pastebėta, jog klaipėdiečiai net ir tais atvejais, kai tekdavo luktelėti eilėje, buvo malonūs ir nemalonių incidentų išvengti pavyko.

„Iš tiesų mes esame labai dėkingi, kad žmonės, net ir laukdami eilėse, buvo labai korektiški bei mandagūs“, – pastebėjo A.Vilkancas.

Informacija

Nemokamai išsikeisti valiutą 330 paštų ir dalyje kredito unijų bus galima iki kovo 1 d.

Komerciniuose bankuose valiuta neatlygintinai keičiama iki birželio 30 d., o Lietuvos banko skyriuose – neribotą laiką.

Lietuvos pašto skyriams sekmadienį baigiant darbą, gyventojai į eurus išsikeitė 22 mln. litų.

Iš viso nuo penktadienio ryto, kai Lietuvos paštai pradėjo litus keisti į eurus, į pašto skyrius sunešta 83 mln. litų.

Lietuvos pašto tinklo tarnybos vadovė Inga Dundulienė sako, kad šiandien didesnio gyventojų atplūdžio vėl sulaukta mažesniuose miesteliuose.

Lietuvos paštas litus į eurus nemokamai keis iki vasario pabaigos. Pinigus galima išsikeisti ir visuose šalies bankuose bei kredito unijose.

Iki euro įvedimo likus porai dienų, gyventojai masiškai įneša grynuosius pinigus į bankų sąskaitas - jų sumos pastaruoju metu išaugo kelis kartus.

SEB bankas pranešė, kad vien pirmadienį jo klientai per bankomatus į sąskaitas įnešė 27 mln. litų - beveik 4 kartus daugiau nei įprastą darbo dieną, o banko skyriuose apsilankė dvigubai daugiau klientų.

„Daugelis skuba pasiruošti artėjančiam euro įvedimui ir įnešti savo lėšas į sąskaitas jau dabar, kad jos jau pirmąją euro Lietuvoje dieną sąskaitose virstų eurais“, - pranešime spaudai sakė banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius.

Anot jo, į sąskaitas grynuosius litus bus galima įnešti iki sausio 25 dienos, tad nėra pagrindo labai skubėti. 

„Swedbank“ klientai pirmadienį į sąskaitas per bankomatus įnešė maždaug 75 mln. litų - 5 kartus daugiau negu įprastą dieną, kai įnešama apie 15 mln. litų. Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius BNS sakė, kad tai lengviausias būdas konvertuoti valiutą.

„Akivaizdu, kad klientai išgirdo pagrindinį mūsų patarimą - paprasčiausias būdas pasiruošti šalies valiutos keitimui yra įnešti turimus grynuosius pinigus į savo sąskaitas, naudojantis tam skirtais bankomatais“, - BNS tvirtino S.Abraškevičius.

DNB banko klientai pirmadienį per bankomatus įnešė 18 mln. litų - maždaug 3-4 kartus daugiau negu įprastą dieną, sako banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas. Jo teigimu grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitas palaipsniui didėjo nuo liepos mėnesio.

Lietuva eurą įsiveda šį ketvirtadienį ir taps 19-aja euro zonos nare.

Likus vos porai dienų iki euro įvedimo, ekspertai dar kartą atsako į gyventojams rūpimus klausimus: iš bankomato bus galima išsiimti penkių eurų kupiūrą, litais galėsite atsiskaitinėti iki sausio vidurio, parduotuvių nereikėtų naudoti kaip pinigų keitimo vietų. Kasininkės netgi turi teisę atsisakyti priimti pinigus, jei žmogus atsiskaito daugiau kaip 50-čia monetų.

„Yra apribojimas: vienu metu atsiskaityti galima 50-čia monetų. Nesvarbu, ar tai bus po vieną centą, ar po penkis litus, bet 50 monetų. Jei turite atsinešę trijų litrų stiklainį, pilną monetų, tai tada vėl stojate į eilės galą ir vėl atsiskaitote po 50 monetų“, – juokaudamas aiškina Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas.

Lietuvos banko atstovas: taupyklės keliaus į bankus

G. Šniukas primena, kad litais atsiskaityti bus galima ir 2015 m. Tai bus galima padaryti iki sausio 15 d. 23:59 val. Jis atkreipia dėmesį, kad grąža bus atiduodama eurais.

„Vienas iš patarimų – atsiskaityti kortele. Galimi tokie atvejai, kad, stovint eilėje, pirkėjas už prekes sumą paduos ir litais, ir eurais. Pardavėjui reikės susigaudyti. Įsivaizduokite, kiek pailgės eilės“, – sako G. Šniukas, pridėdamas, kad gyventojai jau vadovaujasi patarimais ir grynųjų pinigų savo piniginėse turi vis mažiau.

Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius taip pat pakartoja, kad bankų sąskaitose esantys litai nuo sausio 1 d. bus automatiškai paversti eurais. Todėl gyventojams tuo rūpintis nereikia.

Anot jo, santaupų grynaisiais pinigais turintys žmonės taip pat neturėtų per daug sukti galvos. Litus į eurus bus galima išsikeisti Lietuvos banke, komercinių bankų, Lietuvos pašto ir kredito unijų padaliniuose. Tai bus daroma nemokamai. Be to, keitimo vietose į eurus bus galima keisti bet kokio nominalo lito banknotus ar monetas. Lietuvos banke litus į eurus bus galima išsikeisti neribotą laiką. Paslauga vėliau nebus apmokestinta.

„Šį laikotarpį vadiname taupyklių dužimo metu. Taupyklės keliaus į komercinius bankus. Pirmosiomis dienomis siūlytume neskubėti dėl susidarysiančių eilių. Bankai pagal įstatymą yra įpareigoti nemokamai keisti ir litų monetas, ir banknotus“, – tvirtina G. Simonavičius.

Be to, litus į banko sąskaitą galima paprasčiausiai įnešti, naudojantis bankomatais, priimančiais grynuosius pinigus. Tai bus galima padaryti per dvi arba tris pirmąsias naujų metų savaites. Tikslesnę tvarką numato pats bankas.

Jei keisite dideles sumas, bus perspėtos institucijos

Ekspertas perspėja, kad grynaisiais pinigais dideles sumas saugantys žmonės neturėtų nustebti, jei bandant juos išsikeisti į eurus ar įnešti į sąskaitą, banko darbuotojas paprašys asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Apie itin dideles keičiamų ar į sąskaitą įnešamų pinigų sumas bankas turi teisę informuoti valstybės institucijas.

„Jeigu ateinate su didele suma (tai gali būti 10 tūkst. litų ar net mažiau; bankai sumas nustato vidaus tvarka), banke jūsų gali paprašyti asmens dokumento. Apie didesnę sumą, kuri atitinka, pavyzdžiui, 15 tūkst. litų, jau pranešama tarnyboms. Tai daroma ir dabar“, – aiškina G. Simonavičius.

Anot G. Šniuko, į eurus norimų pakeisti litų suma nėra ribojama. Tai reiškia, kad bankas turės iškeisti visus kliento atneštus pinigus, tačiau jis perspėja, kad norintieji iškeisti didesnę sumą iš anksto turėtų perspėti banką.

„Jeigu keičiate didesnę negu 15 tūkst. litų sumą, tai banką tiesiog reikia įspėti, ypač regionuose, kad jie turėtų tuo metu grynųjų pinigų. Kiti apribojimai yra susiję su pinigų plovimo prevencija. Jeigu atnešite 0,5 mln., tai tikrai apie tai sužinos tam tikros tarnybos, kurios turi tokią teisę“, – sako Finansų ministerijos atstovas.

Jam antrindamas G. Simonavičius priduria, kad, keičiant pinigus pašte, vienos operacijos metu suma negalės viršyti 1 tūkst. eurų. Todėl klientams gali tekti atlikti kelias operacijas, jei jie norės išsikeisti didesnę sumą.

Galima bus išsiimti ir penkių eurų banknotą

Šiuo metu mažiausia bankomatuose galima išgryninti suma – 20 litų. Po Naujųjų metų, anot pašnekovų, šią sumą pakeis penki eurai. Toks sprendimas, pasak G. Simonavičiaus, buvo priimtas matant mažesnių kupiūrų poreikį.

„Jeigu kalbėtume apie kiekius, tai iš viso pirmo paskirstymo, kuris išvežtas bankams, beveik 45 proc. bus penkių eurų banknotai. Antras pagal populiarumą – dešimties eurų banknotas. Jis sudaro 27 proc. paskirstytų banknotų. Didieji bankai yra numatę galimybę penkių eurų banknotą išsiimti iš bankomato. Dėl to problemų tikrai neturėtų kilti“, – tikina G. Simonavičius.

Problemų gali kilti nebent tuomet, jei sugalvosite turimomis monetomis atsikratyti ne keitimo vietose, o parduotuvėje. G. Šniukas perspėja, kad klientą aptarnaujantis asmuo turi teisę atsisakyti priimti didelį kiekį monetų.
„Yra apribojimas: vienu metu atsiskaityti galima 50-čia monetų. Nesvarbu, ar tai bus po vieną centą, ar po penkis litus, bet 50 monetų. Jei turite atsinešę trijų litrų stiklainį, pilną monetų, tai tada vėl stojate į eilės galą ir vėl atsiskaitote po 50 monetų“, – juokaudamas aiškina G. Šniukas.

Lietuviškų centų monetos taps skulptūra

Atsisakyti priimti monetų kasininkas ar kitas aptarnaujantis žmogus neturi teisės, jei klientas pateikia kitų euro zonos šalių monetas. Anot G. Simonavičiaus, tiek euro banknotai, tiek euro monetos, nepaisant to, kad jos iš skirtingų šalių, yra legali, teisėta atsiskaitymo priemonė, todėl turi būti priimta.

„Kaip euro monetomis su lietuvišku Vyčiu bus galima atsiskaityti Graikijoje, Ispanijoje ir kitur, taip ir latviškais, airiškais ar kitais pinigėliais bus galima atsiskaityti Lietuvoje“, – sako pašnekovas.

Svarstote, kur po euro įvedimo atsidurs litai? G. Simonavičiaus teigimu, jie liks mūsų piniginėse arba bus sunaikinti, kaip daryta iki šiol. „Jau dabar matome, kad dalis litų liks gyventojų kišenėse kaip prisiminimas, suvenyras. Kiti keliaus į Lietuvos banką ir ten, kaip ir dabar susidėvėję banknotai, tiesiog bus naikinami. Kada nors bus naikinami susidėvėję eurai. Atsakymas toks paprastas“, – pripažįsta pašnekovas.

Jis priduria, kad yra kilusi graži idėja iš lietuviškų centų monetų padaryti skulptūrą lito tėvui, vienam pirmųjų bankininkų – Vladui Jurgučiui. G. Simonavičiaus nuomone, tai būtų savotiškas istorinis skolos atidavimas.

Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame trijų kretingiškių šeima kaltinama nelegaliai keitusi stambias pinigų sumas. Kaip antradienį pranešė Finansinų nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), iš šešėlinės veiklos gautas verslininkų pajamas grynaisiais keitusios šeimos apyvarta per dvejus metus galėjo siekti apie 13 mln. litų.

Tyrimo duomenimis, kretingiškių šeimos nariai 56-erių metų tėvas A.D., 54-erių metų motina L.D. ir 28-erių metų jų sūnus M.D. teikė finansines paslaugas – keisdavo asmenims litus į įvairių užsienio valstybių valiutą arba atlikdavo atvirkštinę keitimo procedūrą, nors neturėjo tokiai veiklai vykdyti būtinos licencijos.

Kretingiškių šeima nelegalią valiutos keityklą buvo įkūrusi Kretingos centre, anksčiau veikusios valiutos keityklos patalpose, kuriose buvo įrengta signalizacija, stovėjo seifai, pinigų tikrinimo ir skaičiavimo aparatai. Tačiau nelegalios valiutos keityklos paslaugomis galėjo naudotis labai siauras ir patikimas asmenų ratas – šešėlinio verslo atstovai ne tik iš Kretingos, bet ir visos Klaipėdos apskrities.

Tyrimo metu nustatyta, kad šešėlinę valiutos keityklą įsteigęs A.D. teikė ir kitą kredito įstaigų teikiamą paslaugą – suteikdavo paskolas. Tyrimo metu surinkta duomenų, kad per dvejus metus A.D. neteisėtai suteikė įvairiems asmenims paskolų, kurių suma viršija 950 tūkst. litų.

Dėl neteisėto vertimosi finansine veikla baigta baudžiamoji byla perduota Kretingos rajono apylinkės teismui. Trims vienos šeimos nariams gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų.