Ekspremjero nuomone, siekiant prislopinti kainų augimą, jeigu valstybės pagalbos priemonės ir toliau būtų teikiamos, jas reikėtų skirti tik toms įmonėms, kurios iš tiesų yra nukentėjusios nuo pandemijos. Parlamentaras taip pat pabrėžia, kad nesubalansuotos išlaidos viešajame sektoriuje irgi turi įtakos infliacijai, todėl jis ragina daug drausmingiau planuoti valstybės biudžetą.

„Infliacija gali tapti labai didele problema, dėl to, kad kitais metais ji prognozuojama gan aukšta. Tai reiškia, pirmiausiai nukentės tie, kurie laiko savo indėlius bankuose ir niekur neinvestuoja. Jų perkamoji galia kris. Savaime suprantama, kad 2023 metais nebeturėsime finansinių galimybių pajamų padidinti tokiais pačiais procentiniais dydžiais“, – Eltai sakė A. Butkevičius.

„Dabar jau yra paleistas džinas iš butelio. Puikiai atsimenu, kai Biudžeto ir finansų komitete vyko diskusija dėl galimo infliacijos augimo, bet mus, komiteto narius, ramino tiek Lietuvos bankas, tiek Finansų ministerija, kad infliacija taip sparčiai neaugs. Buvo sakoma, kad opozicijos atstovai politikuoja“, – prisiminė jis.

Parlamentaras mano, kad šalies infliacijos rodikliams reikšmingos įtakos turėjo ne tik energetikos išteklių kainų augimas, kaip kad aiškina daugelis ekonomikos ekspertų. Politikas atkreipia dėmesį, kad energetinių išteklių kainos daugelyje Europos Sąjungos šalių yra panašios, tačiau infliacija būtent Lietuvoje augo sparčiausiai.

Infliacija gali tapti labai didele problema, dėl to, kad kitais metais ji prognozuojama gan aukšta. Tai reiškia, pirmiausiai nukentės tie, kurie laiko savo indėlius bankuose ir niekur neinvestuoja.

A. Butkevičiaus vertinimu, dabartiniam kainų augimo tempui reikšmingos įtakos turėjo ir šalyje taikytos fiskalinės priemonės, tokios, kaip pandemijos laikotarpiu šalies verslams skirta parama. Seimo narys pažymi, kad valstybės teikiamos finansinės pagalbos priemonės buvo skiriamos ne tik labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tokiems, kaip turizmo, viešojo maitinimo ar apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės.

„Europos Sąjungos finansinė parama buvo dalinama į kairę ir į dešinę labai neatsakingai. Ne visos lėšos buvo nukreiptos būtent į spartų ekonomikos atsigavimą. Matėme, kad jau metų pradžioje mes turėjome ekonomikos atsigavimo lygį, kaip priešpandeminiu laikotarpiu. Tai reiškia, reikėjo labai atsargiai skolintis ir naudoti finansinius instrumentus tik toms ekonominės veiklos sritims, kurioms tikrai reikėjo“, – tvirtino ekspremjeras, kartu pabrėždamas, kad kai kurių sektorių apyvarta pandeminiu laikotarpiu ne nukrito, o priešingai – išaugo.

„Buvo solidžiai į rinką metama nemažai pinigų. Kas nesukūrė papildomos pridedamosios vertės, bet infliaciją išaugino. Pavyzdžiui, mažmeninė prekyba šiais metais buvo 20 proc. didesnė, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu“, – akcentavo jis.

Pasak A. Butkevičiaus, įtaką kainų augimui turėjo ir itin padidėjusios valstybės biudžeto išlaidos. Politikas neabejoja, kad kitais metais numatytas 3,3 proc. deficitas ne tik indikuoja apie naujų pajamų šaltinių poreikį, išlaidų padengimui, bet kartu reiškia, kad viešojo sektoriaus išlaidos auga sparčiau, nei šalies ekonomika, o tai, jo vertinimu, taip pat lemia kainų augimą.

„Mes tarp euro zonos šalių esame patys dosniausi. Reiškia, labiausiai didiname finansinius įsipareigojimus ateinantiems metams ir ilgalaikėje perspektyvoje, lyginant su vidutiniu BVP augimu. Tai reiškia, kad ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai nėra padengti tvariomis ilgalaikėmis pajamomis ir tai mes pajausime jau ateinančių metų antroje pusėje. Tai parodo, kad mes per daug išlaidaujame ir viešajame sektoriuje, o tai irgi atsilieps infliacijos augimui“, – tvirtino ekspremjeras, kartu išsakydamas nusistebėjimą dėl ekonomikos augimo sąlygomis išaugusio biudžeto deficito.

Europos Sąjungos finansinė parama buvo dalinama į kairę ir į dešinę labai neatsakingai.

„Nesuprantu, kada jie (valdantieji – ELTA) pradės mažinti deficitą. Prie 4 proc. ekonomikos augimo didinti fiskalinį deficitą yra blogas viešųjų finansų planavimas“, – įsitikinęs A. Butkevičius.

ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvos bankas (LB) paskelbė atnaujintas šių metų ekonomikos prognozes, kuriose numatomas 5,1 proc. šalies ūkio augimas, taip pat prognozuojama 4,5 proc. vidutinė metinė infliacija. Kitais metais numatomas dar didesnis vartotojų kainų augimas – prognozė didinama iki 5,1 proc.

LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, augančią infliaciją kitais metais daugiausiai lems tos pačios priežastys – didėjančios energetikos produktų kainos.

„Prognozuojama, kad kitais metais energijos kainos bus pagrindinis infliaciją nulemiantis veiksnys. Be abejo, prognozių peržiūrai įtakos turi ir kiti veiksniai. Įtrauktas numatomas akcizų padidinimas alkoholiniams gėrimams, padidinta naftos ir maisto kainų prielaida bei užsitęsusi įtampa tiekimo grandinėse bei žaliavų rinkose“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo G. Šimkus.

Jis taip pat pabrėžė, kad kainų augimui iki šiol nemažai įtakos turėjo ir pandemijos nulemti produktų tiekimo grandinių trikdžiai.

„Pandemija taip pat leido išsaugoti pajamas mažiau vartojant. Susiakumuliavo tam tikri taupymai, kuriuos išleidus išaugo vidaus paklausa. Žmonės norėjo pakeisti būstus. Visa tai formavo trikdžius ir tiekimo grandinėse. Išryškėjo įvairių prekių paklausos ir pasiūlos disbalansai“, – aiškino LB valdybos pirmininkas.

Savo ruožtu Finansų ministerija skaičiuoja, kad ateinančiais metais, stabilizavusis energetinių žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija turėtų lėtėti iki 4 proc.

Tuo metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad pastaruoju metu išaugusi infliacija nėra fenomenas, su kuriuo susiduria tik Lietuva. Tačiau šalies gyventojų pajamų augimas, pasak jos, turėtų atsverti išaugusias kainas. Vis tik premjerė sako neturinti lūkesčių, kad artimiausiu metu kainos staiga imtų mažėti.

„Vakarų valstybėse tokio kainų augimo turbūt jau seniai nebuvo matyta. Tą lemia daugelis priežasčių. Dalis priežasčių yra susijusių su energetiniais resursais ir jų kainomis. Kita dalis priežasčių yra labiau susijusi su netipiniu pasiūlos pusėje esančiu šoku dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo ir neatsistatymo po kovido“, – ketvirtadienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė I. Šimonytė.

„Tai tikrai nėra kažkokių labai optimistinių žinių, kad bus kažkoks kainų mažėjimas artimiausiu metu. Tačiau kitais metais tikimės, kad ir aukštos, bet vis dėl to stabilesnės (kainų – ELTA) situacijos negu šiemet“, – prognozuoja ji.

„Kas man kelia vieną iš didžiausių nerimų, tai yra kainų lygio augimas ir tam tikra prasme pinigų nuvertėjimas, tų pinigų, kurie buvo uždirbti iki krizės. Dabar (...) pinigai, kurie yra pabarstomi, spausdinami, padalinami, nuvertina vertę pinigų, kurie buvo uždirbti iki pandemijos. Tai gali būti sąlygojama ir infliacijos, ir kainų augimo“, – „Žinių radijui“ teigė profesorius.

R. Krušinskas pažymėjo, kad tikriausia neišvengiamai atsiras tokių, kurie siekdami susigrąžinti patirtus nuostolius didins teikiamų prekių ar paslaugų kainas.

„Natūralu, kad po pandemijos norėsis kuo greičiau sugrįžti, atstatyti nuostolius. Jau girdime, kaip brangsta prekių transportavimas, ir kas galėtų paneigti, kad ekonomikoje bus tokių žaidėjų, kurie norės grandinine reakcija didinti savo kainas, atstatyti nuostolius“, – sakė jis.

Anot R. Krušinsko, neramina ir užimtumo situacija Lietuvoje.

„Kitas momentas, keliantis nerimą, yra užimtumo pokyčiai. Galime kalbėti apie gana gerą rezultatą vertinant šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius ar kitus makroekonominius rodiklius, tačiau nerimą kelia užimtumo situacija, kurios atsigavimas gali užtrukti daug ilgiau nei šalies pagrindinių rodiklių“, – kalbėjo jis,

„Čia reikėtų galvoti, kaip mažėjantį darbuotojų skaičių smulkiame vidutiniame versle (...) įveiklinti kitose veiklose, nes tai yra darbingo amžiaus žmonės“, – pridūrė R. Krušinskas.