Slovėnijos ir Kroatijos jūrų ginčą sprendęs Nuolatinio arbitražo teismas nurodė, kad Slovėnija turi turėti su tarptautiniais vandenimis „jungiamąją zoną“, užtikrinančią „komunikacijos laisvę“ visiems laivams – civiliniams ir kariniams, – norintiems pasiekti Slovėniją. Tačiau Nuolatinio arbitražo teismo teisėjai atmetė Liublianos reikalavimą pripažinti, kad Slovėnijai priklauso visa pietvakarinė Pirano įlankos dalis. Šia įlanka Slovėnija turi dalintis kartu su Kroatija.
Teritorija, dėl kurios kilo ginčas, yra rami įlanka šiaurinėje Adrijos jūros dalyje, prie kurios yra viduramžių architektūra garsėjantis Slovėnijos Pirano uostamiestis.
Vos 46 kilometrų pakrantės turinti Slovėnija tikina, kad jai labai svarbu turėti susisiekimą su tarptautiniais vandenimis, o Kroatija, kurios pakrantė driekiasi 1,7 tūkst. kilometrų, reikalavo, kad demarkacijos linija eitų per patį įlankos vidurį.
