2023-iųjų spalio pabaigoje klaipėdiečiai pastebėjo, kad Vėtros gatvėje vyksta statybos darbai. Tąkart sklido gandai, kad veikiausiai šioje vietoje atsiras apgyvendinimo arba maitinimo įstaiga.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tąkart teigė, kad sandėliavimo paskirties pastatas, esantis Vėtros g. 7A, priklauso fiziniam asmeniui ir esą savivaldybė leidimo statybos darbams nėra išdavusi.

Tad žinia apie statybas buvo perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Į vietą nuvykę ir išvadas atlikę ekspertai patikino, kad visos procedūros vyksta legaliai.

VTPSI atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė sakė, kad kai inspekcija gavo pranešimą dėl galbūt savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento vykdomų statybos darbų sandėliavimo paskirties pastate, žemės sklype adresu Vėtros g., praėjusių metų lapkričio 22-ąją atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

„Nustatyta, kad pastate atlikti darbai priskirtini kapitalinio ir paprastojo remonto darbams, keičiant pastato fasadą. Taip pat nustatyta, kad laikančiosios konstrukcijos neperstatytos, pastatas nerekonstruotas“, – informavo R. Kėkštienė.

Ji taip pat akcentavo, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento trečio priedo trečiu ir ketvirtu punktu, neypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties pastato kapitalinio ir paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Taip pat ir vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio trečiąja dalimi, statinio statybos projektas neprivalomas.

Statybos inspekcija jokių statybos pažeidimų minėtu adresu nenustatė. Pastato paskirtis nepasikeitė, liko ta pati – sandėliavimo.

„Iš duomenų Nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad sklype esantis teisiškai įregistruotas pastatas – sandėlis, kurio paskirtis – sandėliavimo“, – teigė R. Kėkštienė.

„Gal kas žino, ką ten stato vietoj pastato su dideliu, gražiu grafičiu? Kažkaip nepanašu į viešbutį ar dar vieną kavinę. Einant iš Smilčių gatvės prie jūros pastebiu“, – socialinių tinklų grupėje klausė moteris.

„Tik įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, stovi apleistas, apipaišytas pastatas. Jį dabar restauruoja. Kiek girdėjau, galvoja statyti kažkokią apgyvendinimo ar maitinimo įstaigą. Bet tai tik gandai. Taip šnekėjo statyboms vadovaujantis asmuo, bet nesu tikras, kam iš tiesų priklauso šis pastatas“, – kalbėjo kitas klaipėdietis.

Tad kokios statybos čia vyksta ir ar jos legalios?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, ši žinia perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

„Savivaldybė leidimo statybos darbams nėra išdavusi. Sandėliavimo paskirties pastatas, esantis Vėtros g. 7A, priklauso fiziniam asmeniui. Dėl šiuo adresu atliekamų statybos darbų savivaldybė jau buvo gavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paklausimą ir, patikrinusi aplinkybes vietoje, perdavė pagal kompetenciją nagrinėti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kad ji įvertintų atliekamų statybos darbų teisėtumą“, – informavo G. Pocius.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė nurodė, kad pastato patikrinimas dar neįvyko: „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad buvo gautas Klaipėdos savivaldybės administracijos padalinio pranešimas apie galbūt savavališkai vykdomus statybos darbus Vėtros g. 7A, Klaipėdoje. Reaguodama į šį pranešimą, Statybos inspekcija atliks patikrinimą dėl galbūt savavališkų statybų Jūsų nurodytu adresu. Apie atlikto patikrinimo išvadas Statybos inspekcija informuos Jus atskiru pranešimu.“

Pasak „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, šernas paplūdimyje – itin retas svečias, o čia, Pirmojoje Melnragėje, jis lankėsi pirmą kartą.

„Buvo į paplūdimį atėjęs, paskui iš paplūdimio – į kopas ir grįžo atgal į mišką. Nieko neužpuolė, buvo mažai žmonių. Retas atvejis, kada šernai išeina prie jūros, į paplūdimį. Būdavo stirnų, bet šernas – pirmą kartą, nebent Smiltynėje vaikštinėdavo. Šį šerną per atstumą nufilmavo gelbėtojas“, – pasakojo A. Siakki.

Vaizdo įraše matyti, kad šernas juda neskubėdamas, o jam už nugaros – veikiausiai moteris, nežinia, ar jau pastebėjusi gyvūną.

Anot specialistų, šernai – pavojingi, visaėdžiai gyvūnai. Ypač pavojingos ką tik jauniklius atsivedusios patelės, kurios, gindamos savo atžalas, gali užpulti ir šernų užimtoje teritorijoje besilankantį žmogų.

Gamtininkas Erlandas Paplauskis tikino, kad šerno apsilankymas paplūdimyje turi bent kelias priežastis.

„Visi gyvūnai turi gyvenime tik du tikslus – išgyventi ir palikti palikuonis. Jų visi veiksmai yra apsprendžiami šių instinktų. Kadangi dabar nėra poravimosi metas, reiškia dominuoja ėdesio paieškos instinktas, gyvūnas eis ten, kur bus maisto, o saugumo instinktas neuždominuos pilvo poreikių. Nieko čia stebuklingo, nėra, jei nuolat žvėrių nežudytume, matytume juos ne tik naktį. Naktimis paplūdimiuose jie įprasti lankytojai. Gaila, kad dabar ir naktis iš jų atimama, įteisinant naktinius taikiklius“, – paaiškino gamtininkas.

Netikėtas sprendimas

Dėl tokio netikėto sprendimo vykdyti darbus būtent vasarą, kai žmonių pajūryje daugiausia, sunerimo tiek Melnragės gyventojai, tiek banglentininkų bendruomenė, nuo birželio pradžios prie Šiaurinio molo krantinės Melnragėje organizuojanti vasaros vaikų stovyklas.

Šią savaitę vyko susitikimas su Pirmosios Melnragės bendruomene.

Per jį Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovai pristatė būsimus krantotvarkos planus, aptarė bangolaužių rekonstrukcijos eigą.

Teigiama, kad, pasikonsultavus su specialistais, prie Pirmosios Melnragės paplūdimio, jūroje, 100 metrų nuo kranto, bus pilamas ištirtas švarus smėlis, iškastas iš uosto prieigų.

Darbai bus atliekami žemsiurbei purškiant jūrinį smėlį.

Apribos prieigą prie molo

Nuo liepos vidurio iki galbūt spalio dėl vykdomos bangolaužių rekonstrukcijos bus apribota prieiga prie Šiaurinio molo Melnragėje.

Socialiniuose tinkluose esančioje grupėje "Melnragės bendruomenė" Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė rašė, kad darbų metu paplūdimyje vanduo gali būti drumzlinas, tad maudytis nebus galima.

"Nuo šių metų liepos 15-osios iki spalio mėnesio bus užtverta prieiga prie Šiaurinio molo. Darbus planuojama vykdyti tris savaites, nuo liepos 18 d. iki rugpjūčio 11 d. Darbo metu dėl nesaugumo nebus leidžiama naudotis jūra nuo Šiaurinio molo iki centrinio įėjimo. Bet paplūdimiu bus galima naudotis. KVJUD žadėjo pasidalyti poveikio aplinkai analize", – naujienas  gyventojams papasakojo M.Kalendė.

Visi kiti krantotvarkos darbai esą turėtų būti užbaigti iki 2023 m. vidurio.

Nuomonė apie tai, kas vyksta – labai bloga.

Sulaukė neigiamos reakcijos

Tačiau gyventojai į naujieną reagavo neigiamai.

Daugeliui kilo klausimas, kodėl apie tai nebuvo tariamasi su klaipėdiečiais prieš priimant sprendimą, o susitikimas su Uosto direkcijos atstovais labiau priminė informavimą apie neišvengiamą padėtį, o ne kompromisų paieškas.

Viešosios įstaigos "Banglentė" įkūrėjas Tomas Ūksas nurodė, kad Uosto direkcija galėjo atsižvelgti į poilsiautojus bei banglentininkus ir darbus nukelti bent į rugsėjo mėnesį.

"Nuomonė apie tai, kas vyksta, labai bloga. Visą vasaros sezoną bus atliekami darbai ir dar pagrindinėje vietoje, kurioje visi banglentininkai treniruojasi, todėl ten nei plaukioti niekas negalės, nei apskritai treniruotis. Jau geriau darbus būtų pradėję pavasarį ar rudenį, kai sportininkų būtų mažiau. O dabar vanduo pats geriausias, be to, – sezono pikas. Nusprendė kažką daryti net nepasitarę su gyventojais. Šiais laikais tai atrodo labai negražiai. Iš tiesų norėtume, kad darbus pradėtų bent rugsėjį, tačiau esame labai liūdnai nusiteikę, nes manome, jog susitikimas jau nieko nepakeis", – apgailestavo T.Ūksas.

Ką daryti žmonėms?

Kalbant apie smėlį, įstaigos "Banglentė" įkūrėjas teigė, kad per daugelį darbo jūroje metų matė, kaip atliekami tokio pobūdžio darbai, tad smėlis toli gražu nebūna pats švariausias.

"Prie jūros dirbu jau gal aštuntus metus, ištisas vasaras ten praleidžiu. 2018-aisiais mačiau, kaip atliko tuos gilinimo darbus ir koks smėlis ten buvo pilamas. Jie sakė, kad bus pirmos klasės smėlis, bet 2018 m. filmavau bei fotografavau tą smėlį iš žemsiurbės, jis buvo juodas lyg mazutas. Tąkart visi poilsiautojai buvo pasibaisėję. O dabar neįsivaizduoju, kaip bus. Juk daugelis Pirmojoje Melnragėje išsinuomoję būstus vasaros poilsiui. Tad man protu nesuvokiama, kaip galima taip elgtis", – piktinosi T.Ūksas.

Banglentininkams teks sukti galvas, ką daryti su vaikų vasaros stovykla.

Pasak T.Ūkso, reikės ieškoti kitos vietos ir papildomų lėšų, kad vaikai treniruotųsi kažkur kitur.

Direktorius bando nuraminti

KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad smėlis yra ištirtas ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistų pripažintas tinkamu naudoti povandeninio pylimo formavimui.

"Vykdant uosto laivybos kanalo gilinimo darbus, jūrinį smėlį panaudos paplūdimiams atkurti. Vykdant šią aplinkosauginę priemonę, po vandeniu, ruože tarp Šiaurinio molo ir Pirmosios Melnragės paplūdimio, bus formuojamas pylimas. Šio pylimo smėlį bangos palaipsniui išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, tad taip paplūdimys pasipildys smėliu ir susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai", – pabrėžė A.Latakas.

Darbus vykdys tarptautinį konkursą laimėjusi Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija "Jan de Nul N.V.".

Planuojama, kad gilinimo darbai prasidės liepą. Gilinimo darbų vertė – 37,3 mln. eurų.

Tai, pasak Uosto direkcijos, yra vienas iš trijų Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo iki 15,5–16 m gylio etapų, kurie iš dalies finansuojami ES lėšomis.

Tam bendrai yra skirta apie 28 mln. eurų ES lėšų.

Tačiau kodėl šie darbai pradėti pačiame vasaros sezono įkarštyje, Uosto direkcijos atstovai taip ir nepaaiškino.

Šios galimybės vakar aptartos Susisiekimo ministerijos iniciatyva surengtame susitikime su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku, LTSA bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.

Šiuo metu Klaipėdos švyturį valdanti LTSA, bendradarbiaudama su Klaipėdos savivaldybe, koordinuos veiksmus, kad švyturio perėmimo procesas vyktų sklandžiai. Miesto savivaldybei įsivertinus švyturio perėmimo galimybes, galutinį sprendimą priims miesto taryba.

Savivaldybei perėmus švyturį ir atvėrus visuomenei, jo paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą – išliktų, nes tai svarbus navigacinis objektas jūrininkams. LTSA Jūrų departamento specialistai toliau rūpintųsi navigacine įranga.

„Praėjusių metų vasarą visuomenei duris atvėręs Nidos švyturys ant Urbo kalno labai greitai tapo vienu iš lankomiausių objektų pamaryje. Tai puikus pavyzdys, kuris įrodo, kad visuomenei įdomi šių objektų istorija, jie tampa traukos centru, o svarbiausia – prieinama erdve edukacijai. Klaipėdos švyturio atvėrimas visuomenei galėtų būti dar vienas jūrinio miesto akcentas ir traukos vieta“, – sakė susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.

„Noras Klaipėdos švyturį perduoti miesto žinion – sveikintinas sumanymas. Šis objektas – vienas iš svarbiausių miesto jūrinių simbolių. Dėl Susisiekimo ministerijos ir valstybinio jūrų uosto geranoriškumo Klaipėdos švyturys galėtų tapti traukos objektu Lietuvos ir užsienio turistams“, – pabrėžė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad dabar miestiečiams švyturys yra atveriamas tik kartą metuose – trečiąjį rugpjūčio savaitgalį minimą pasaulinę Švyturių dieną.

40 metrų aukščio švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje.

Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. atstatytas.

Jau dabar poilsiautojai džiaugiasi naujais pėsčiųjų takais, saulėlydžius palydi ilsėdamiesi gultuose ant smėlio, naudojasi iškylų stalais – tokios infrastruktūros iki šiol neteko matyti nė viename Klaipėdos paplūdimyje. Europos Sąjungos ir Klaipėdos savivaldybės lėšomis finansuojamo projekto metu 6,36 ha ploto parko teritorijoje taip pat įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, apšvietimas, nauji suoliukai, šiukšliadėžės, išgenėti seni ir bus pasodinti nauji želdiniai. Melnragės parko teritorija yra pritaikyta ir žmonėms su negalia.

„Klaipėdiečiai bei gausus miesto svečių būrys jau spėjo įvertinti naują poilsio erdvę – Melnragės parką. Matome, kad lankytojai ne tik tiesiogiai, bet ir socialiniuose tinkluose aktyviai džiaugiasi tuo, kad jau pamėgtoje pasivaikščiojimų vietoje sudarytos sąlygos pabūti ir jaukiai praleisti gerokai daugiau laiko, nes čia patogu ateiti ir su mažyliais, ir romantiką mėgstančiam, jos ieškančiam ir čia ją tikrai atrandančiam jaunimui, taip pat, kas labai svarbu, ir senyvo amžiaus žmonėms, kurių čia matau tikrai daug ir dažnai. Žengtas dar vienas ryžtingas ir tvirtas žingsnis, kad klaipėdiečių gyvenimas būtų jaukesnis, patogesnis ir spalvingesnis, kartu išnaudojant jūros teikiamus privalumus, gėrintis ja nuo šių puikių takų bei apžvalgos aikštelių“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Iki spalio mėnesio planuojama dar įrengti pagal projektą numatytus informacinius, pažintinius ir reikalingų nuorodų stendus, pasodinti augalų.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Projekto, kurio pavadinimas „Klaipėdos miesto bendrojo plano kraštovaizdžio dalies keitimas ir Melnragės parko įrengimas“, finansavimo sutartis buvo pasirašyta prieš trejus metus tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų. 

Bendra Melnragės parko įrengimo vertė – daugiau negu 460 tūkst. eurų, iš jų 256 tūkst. eurų – Europos Sąjungos lėšos. Projekto įgyvendinimo terminas – iki šių metų pabaigos.

Paplūdimio rankinyje, skirtingai nuo salės rankinio, yra leidžiamas minimalus kontaktas.

Rungtyniauti kartu gali vyrai, moterys, paaugliai ar vaikai. Lengvai suprasti šio žaidimo subtilybes turėtų futbolininkai bei krepšininkai. Paplūdimio rankinis yra žaidžiamas su minkštu, pakankamai lengvu kamuoliu.

„Visą vasarą laukiame visų, kas norėtų išmėginti pažaisti paplūdimio rankinį. Laukiame  sportuojančių draugų ar darbo kolektyvų, šeimų ar pavienių asmenų. Sportuosime Pirmosios Melnragės paplūdimio dešinėje pusėje esančioje paplūdimio rankinio aikštelėje 1-2 kartus per savaitę pagal iš anksto suderintą dieną ir laiką. Paplūdimio rankinis žaidžiamas basomis arba  apsiavus kojines. Pirmoji treniruotė organizuojama jau šiandien, birželio 11 d., 19 val., Pirmojoje Melnragėje“, – į nemokamą treniruotę kvietė renginio organizatorius Vidmantas Toliušis.

Susipažinę su paplūdimio rankiniu, ateityje visi norintieji galės išmėginti jėgas ir ant guminės dangos. Rankinio treniruotės vyks Klaipėdos poilsio parke įrengtoje atviroje aikštelėje.

Rankinio treniruočių organizatoriai visus treniruočių dalyvius vasaros pabaigoje pakvies į turnyrus, kuriuose klaipėdiečiai galės pademonstruoti naujai įgytus rankinio įgūdžius.

Daugiau informacijos telefonu 8 69 90 7653 arba toliusisv@gmail.com.

Sekmadienį ties šiauriniu molu akis į žemę įbedę poilsiautojai ieškojo gintaro. Dalis jų namo grįžo pilnomis kišenėmis.

Vis dėlto prisiekusių gintarų gaudytojų toks smulkus laimikis, kurio tinklais nepaimsi, nedomina.

Kaip teigė klaipėdietis, gintaro žvejys ir gidas Igoris Osnačius, kol kas nėra tinkamo vėjo ir bangų, kad artimiausiu metu būtų galima tikėtis stambesnio vadinamojo jūros aukso.

"Dabar – gintarų štilis. Laukiame audros, kitaip nieko nebus", – situaciją apibūdino pašnekovas.

Jo žodžiais tariant, žiemą buvo ir labai dosnių dienų, tačiau nedaug.

Gintaro ieškoti reikia po audrų – kai oras jau pagerėjęs, bet jūra dar nenurimusi ir bangos siekia apie metrą.

Užkietėję gintarų rinkėjai dažniausiai tyrinėja Baltijos krantą ruože tarp Karklės ir Melnragės.

Kai kurie entuziastai, apsiginklavę specialiais graibštais ir atspariomis vėjui striukėmis, iki pusės įbridę į jūrą gali praleisti kad ir visą dieną.

Klaipėdiečiai juokauja, kad nuo gintaro jau lūžta lentynos, todėl renka juos tikrai ne namams papuošti. Esą džiugina pats procesas.

Pasak biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus Virginijaus Urbono, šiemet gražinti pliažų suskubta anksčiau dėl neįprastai šiltos žiemos.

"Spaudžia orai. Jei taip sparčiai šiltės, tai gal ir sezonas anksčiau prasidės", – svarstė V.Urbonas.

Šiuo metu vyksta didelės šilumos nereikalaujantys darbai: šluojami ir remontuojami takeliai, dažomos persirengimo kabinos, mat dalį jų apteršė vandalai.

Svarstoma sukurti daugiau pramogų mažiesiems poilsiautojams.

"Po žiemos kai kurie laiptai įlūžę, reikia sutvarkyti, kad žmonėms būtų saugu vaikščioti. Taip pat montuosime naują vaikų atrakcioną – trijų metrų aukščio laipiojimo piramidę Smiltynėje, Pirmojoje ir Antrojoje Melnragėse", – pasakojo pašnekovas.

Nuolat gerinamos ir patekimo į paplūdimius sąlygos neįgaliesiems, įrengiant ar atnaujinant nuovažas.

"Mūsų tikslas, kiek leidžia galimybės, integruoti neįgaliuosius. Kad jie galėtų nesunkiai patekti į bet kurį miesto paplūdimį", – teigė direktorius.

Stengiamasi spręsti ir, ko gero, vieną svarbiausių – tualetų klausimą.

"Pirmojoje Melnragėje prie molo suremontavome tualetą, iki sezono pradžios Giruliuose irgi atliksime kosmetinį tualeto remontą. Aišku, jeigu trūks, prašysime, kad pastatytų biotualetų. Žmonės nori, kad už 30 metrų stovėtų tualetas. Tačiau sąlygos pajūryje neleidžia kas tris metrus išmėtyti tualetų", – atkreipė dėmesį V.Urbonas.

Sezonas – ne už kalnų, tačiau jūriniai konteineriai, atsiradę praėjusią vasarą netoli Šiaurinio molo, tebestovi.

Nors gamtosaugininkai tikino matę tik leidimus organizuoti renginius, esą nebuvo jokių užuominų apie leidimą statyti prie jūros griozdiškus konteinerius, tačiau savininkai jų patraukti neskuba.

Nejuda: vaizdą gadinantys konteineriai pajūryje stovi nuo praėjusios vasaros. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Dienraštis primena, kad Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija Melnragėje pasistatė kelis jūrinius konteinerius ir ketino juose įkurdinti stovyklą išmokti plaukti norintiems vaikams, o vakarais šioje vietoje organizuoti pramogas.

Vos tik pajūryje atsirado konteinerių, įvairios institucijos dėl to pradėjo gauti skundų.

Pasak biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus Virginijaus Urbono, remontas atliktas mažiau nei per savaitę.

Pirties veikla sustabdyta nebuvo, tad gyventojai nepatogumų nepatyrė.

"Darbininkai dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio. Remontas vyko sparčiai. Pakeitėme pirties krosnį, gultus, atnaujinome pačią kaitinimo patalpą. Ateityje numatyta ir daugiau darbų, tačiau juos atliksime vasarą, kadangi tuo metu pirtyje lankosi mažiau žmonių", – kalbėjo V.Urbonas.

Sezonui pradėta ruoštis ir Pirmosios Melnragės paplūdimyje.

Užbaigti ne vieną mėnesį trukę viešojo tualeto remonto darbai.

Iki rekonstrukcijos paplūdimio lankytojai daugelį metų naudojosi tualetu, kuriame trūko patogumų.

Iki rekonstrukcijos paplūdimio lankytojai daugelį metų naudojosi tualetu, kuriame trūko patogumų.

Siekiant užtikrinti geresnes sąlygas poilsiautojams, atliktas kapitalinis pastato remontas.

Iki šiol tualeto patalpoje nebuvo įrengta klozetų, žmonės naudojosi vadinamosiomis tupyklomis.

"Buvusios sąlygos netenkino poilsiautojų. Įrengėme patogų, šiuolaikišką, neįgaliesiems naudotis pritaikytą tualetą. Jame atsirado klozetai, rankų džiovyklos, įrengtos vaikams vystyti skirtos lentos, iš čiaupo bėga šiltas vanduo", – pasakojo direktorius.

Šiuo metu viešasis tualetas dar neveikia, gyventojai juo naudotis galės vasarą.

V.Urbono teigimu, planuose numatyta, jog patalpos turėtų veikti pradėjus vasaros paplūdimių sezoną, tačiau, esant didesniam lankytojų srautui, paslauga bus teikiama ir anksčiau.