Sunaikins saldumynus
Vilniaus apygardos teismas ką tik pripažino, kad sostinės bendrovės „Saldainis“ į Lietuvą įvežtos prekės pažeidžia teises į „Masha“ ir „Masha and the Bear“ prekės ženklus, nes tai yra Rusijoje kuriamo animacinio serialo „Maša ir lokys“ identiški personažai. Beveik 1,3 tūkst. dėžių su 720 tūkst. „Masha“ ar „Masha and the Bear“ saldainių, guminukų bei kramtomosios gumos pasieniečiai sulaikė pernai lapkritį, kai jie į Lietuvą atkeliavo iš Kinijos ir Turkijos.
Neteisėto prekių platinimo byla buvo nagrinėjama gavus prekės ženklo savininkės Maskvos kompanijos „Animaccord“ ieškinį. Teismas nusprendė, kad jos reikalavimai teisėti: „Kadangi Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytos atsakovės prekė „Masha“ ir „Masha and the Bear“ pažymėtos tapačiais ar klaidinančiai panašiais į „Animaccord“ tarptautinius ir ES prekių ženklus, ir dėl to yra didelė tikimybė visuomenei susiklaidinti (...). Teismas uždraudžia bendrovei „Saldainis“ ateityje gaminti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius, kurie pažymėti nurodytais prekių ženklais.“
Vilniaus bendrovė „Saldainis“ pripažino, kad į Lietuvą įvežti saldainiai pažeidė Rusijos bendrovės teises į ženklus, ir sutiko sunaikinti visą nelegalų saldųjį krovinį savo lėšomis. Be to, teismas nusprendė, kad ji kompanijai „Animaccord“ turės atlyginti 68 tūkst. eurų žalą.
Bausmė – teisinga
Autorių teises ginančios LATGA asociacijos Vizualiųjų menų poskyrio vadovė Gabrielė Naprušienė nedvejojo: ši saldumynų byla bus atgrasantis pavyzdys kitiems kopijuotojams.
„Tai yra būdas sustabdyti kitus, – mano G.Naprušienė. – Labai gerai, kad baudžiama, ateityje kiti gerai pagalvos. Dažnai būna, kad kreipiasi žmogus, sako, „mačiau, ir tas, ir tas, ir tas naudoja, ir nieko“. Atsakau, žinote, ir kalėjimai pilni nusikaltusių žmonių, bet tai nereiškia, kad visi turime nusikaltimus daryti.“
Žinote, ir kalėjimai pilni nusikaltusių žmonių, bet tai nereiškia, kad visi turime nusikaltimus daryti.
LATGA atstovė sako, kad nedažni atvejai, kad būtų skundžiamasi dėl pažeistų autorinių teisių maisto gamybos srityje. Prieš keletą metų kilo konfliktas dėl vieno sūrio pakuotėje naudojamo dailininko darbo, bet paskui buvo susitarta su kūrinio paveldėtojais.
Užtat verslininkai dažnai kreipiasi patarimų.
„Klausia, ar gali panaudoti Mikės Pūkuotuko, Peliuko Mikio atvaizdą ant torto arba Karlsoną ant kojinių, – pasakojo G.Naprušienė. – Visada aiškinu, kad negali, nes tas piešinys pirmiausia priklauso autoriui, antra, gal autorius visas teises perleido kažkokiai įmonei. Savaime suprantama, negalima be leidimo naudoti Disnėjaus personažų, visi jie yra patentuoti. Kaip ir kitų. Nori naudoti ir Čeburašką (Kūlverstuką), ir krokodilą Geną. O kas tą leidimą duoti gali, net nežinau. Neaišku, kam priklauso autoriaus teisės: ar prodiuseriui, ar dailininkui, kuris nupiešė.
Kiti klausia: „Mes truputį perdirbsime Karlsoną, ar tada bus galima panaudoti?“ Ką reiškia „perdirbsime“? Jei tik nosį pailginsite, iškraipysite kūrinį. Tai yra dar blogiau – kūrinio neliečiamybės pažeidimas.“
Tai, kad dėl klastojamų produktų ieškiniai Lietuvoje nėra labai dažni, nereiškia, kad jų beveik nėra. G.Naprušienė mano, kad pas mus jie gaminami nedideliais kiekiais ir platinami nelegaliai. Ar nebūtų paprasčiau ir ramiau verslu užsiimti legaliai?
„Iš tiesų domimasi, kaip susitvarkyti visus reikiamus leidimus, – paaiškina LATGA poskyrio vadovė. – O juos gauti nėra paprasta ir nemažai kainuoja, kalbu, pavyzdžiui, apie Disnėjaus personažus. Su Rusija situacija labai sudėtinga, nes ten autorių teisės dar nėra rimtai saugomos. Kiek kreipiausi į Rusiją dėl vizualiųjų menų, dėl dailės kūrinių, niekada jokios pagalbos nesu sulaukusi.“
Nelegali „Raudonkepuraitė“
Pernai spalį tas pats Vilniaus apygardos teismas sprendė konfliktinę situaciją tarp Šiaulių saldumynų gamintojos „Naujosios Rūtos“ ir Maskvos konditerijos fabriko „Krasnyj Oktiabr“ (liet. „Raudonasis spalis“). Rusijos gamintojai pasiskundė, kad lietuviai plagijuoja jų saldainių prekės ženklą „Krasnaja Šapočka“ (liet. „Raudonkepuraitė“).
Ieškinys buvo patenkintas, „Naujajai Rūtai“ uždrausta naudoti žymenį „Krasnaja Šapočka“.
Teismo verdiktas griežtas: „Ieškovo prekių ženklo žodinis elementas ir atsakovo naudojamų žymenų žodiniai elementai yra visiškai vienodai tariami, todėl fonetiškai tapatūs. Teismui nekilo abejonių, kad labai reikšminga visuomenės dalis Lietuvoje be vargo supranta rusų kalbą ir lengvai sugeba perskaityti tiek rusiškus žodžius, tiek ir tokius žodžius užrašytus lotyniškomis raidėmis bei teisingai ir dėl to vienodai juos tarti.“
Tai – ne vienintelė „Naujosios Rūtos“ bėda. Fabrikas „Krasnyj Oktiabr“ į teismą kreipėsi ir dėl dėl saldainių „Miška kosolapyj“ (liet. „Meškiukas šleivakojis“).
„Meškiukas šleivakojis“
Latvijos teismas nagrinėjo bylą dėl Rusijos konditerijos fabrike „Krasnyj Oktiabr“ pagamintų šokoladinių saldainių „Miška kosolapyj“. Ten rusai pralaimėjo, nes šis prekės ženklas Latvijoje priklauso konditerijos fabrikui „Laima“. Praėjusių metų rugpjūtį paskelbtas teismo sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas – minimus „Krasnyj Oktiabr“ saldainius Latvijoje pardavinėti draudžiama.
Bylinėtasi net 5 metus. Šokoladinius saldainius „Lacitis Kepainitis“ (liet. irgi „Meškiukas šleivakojis“) gaminanti „Laima“ ir tokius pat skanėstus „Miška kosolapyj“ kepantis „Krasnyj Oktiabr“ ant popierėlio spausdino žinomų Rusijos dailininkų Ivano Šiškino ir Konstantino Savickio paveikslo „Rytas šile“ reprodukciją. „Laima“ tvirtino, kad tokio šių saldainių dizaino idėja priklauso jai, o rusai latvius kaltino nesąžininga konkurencija.
Beje, „Laima“ buvo apsivogusi ir Lietuvoje. Latvijos saldumynų gamintoja vienai savo saldainių pakuotei panaudojo iliustratorės Kotrynos Žukauskaitės darbą. Kai šiemet rugpjūčio viduryje tai iškilo aikštėn, „Laima“ atsiprašė autorės ir pasiūlė jai toliau dirbti kartu. Už pažeistas autoriaus teises buvo atsilyginta.
Suaugusieji nori nupirkti ir savo vaikui ar anūkui parodyti, kokius saldėsius vaikystėje valgė. Manau, verslininkas taip stengiasi pritraukti vienokių ar kitokių pirkėjų.
K.Žukauskaitė atleido, o socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį, kad radus patikusį piešinį internete, visada reikėtų prisiminti, jog internetas pats nieko nepiešia – kiekvienas piešinys, logotipas ar fotomontažas yra kažkieno sukurti ir jei jums tas kūrinys patiko ir jūs norite jį panaudoti komerciniais tikslais, geriausia yra kreiptis į piešinio autorių.
Nepraeinanti liga
Šių laikų dizaino idėjos kopijuojamos dėl patrauklumo. Bet koks sovietinio palikimo patrauklumas? Praėjo beveik 30 m., kai baigėsi sovietinė okupacija, tačiau Lietuvoje kažkodėl vis dar bandoma patraukti anų laikų saldumynais „Raudonkepuraitė“, „Meška Šiaurėje“ ir pan. Kiek dar metų tokie prekės ženklai gali būti populiarūs? Nepriklausomybės metais gimusioms kartoms tai neturėtų kelti jokių asociacijų.
„Dar daug kas sako „oi, kaip skaniai pavalgiau, kaip vaikystėje, kaip pas močiutę“, – svarsto LATGA asociacijos Vizualiųjų menų poskyrio vadovė G.Naprušienė. – Taip, vaikystėje kažką valgėme, kažką matėme. Matyt, prekės ženklų, pavadinimų išlikimą lemia sentimentai. Dėl to gamintojai nori išlaikyti senesnius produktus visuomenės grupei, kuri juos prisimena. Suaugusieji nori nupirkti ir savo vaikui ar anūkui parodyti, kokius saldėsius vaikystėje valgė. Manau, verslininkas taip stengiasi pritraukti vienokių ar kitokių pirkėjų.
Bet būtų geriau, jei senųjų prekės ženklų verslas nenaudotų. Turime daug puikių dizainerių, dailininkų. Lietuva tikrai tuo pasižymi. Menininkas sukurtų labai gerą prekės dizainą. Bet visi eina lengvesniu keliu – ima iš kažkur, už tai lyg ir nereikia mokėti, tačiau vėliau paaiškėja, kad baudos didelės, nuostolius reikia atlyginti.“
Beje, viena pirmųjų bylų dėl neteisėto sovietinių laikų kūrinių panaudojimo ant saldainių nagrinėta prieš gerą dešimtmetį. 2007 m. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Grūto parke privalo būti areštuotos saldainių dėžutės, ant kurių pavaizduotos Broniaus Vyšniausko skulptūros „Kryžkalnio motina“ ir „Keturi komunarai“. Saldumynų antstoliams areštuoti nepavyko, nes jie jau buvo suvalgyti.
