„Mes įdėmiai sekame visą informaciją, susijusią su galimu Lietuvos finansų institucijų dalyvavimu pinigų plovime. Šiuo metu atsakingos institucijos Danijoje vykdo „Danske Bank“ atvejo tyrimą ir mes bendradarbiaujame su kolegomis Danijoje siekdami, kad būtų atsižvelgta į visą būtiną įvertinti informaciją“, – komentare BNS teigė Lietuvos bankas.

„Danske Bank“ vyriausiasis atitikties pareigūnas Philippe'as Vollot (Filipas Volo) penktadienį teigė, kad bankas pripažįsta per vėlai reagavęs į šių problemų mastą ir būtinybę jas spręsti.

Tuo pat metu jis pabrėžė, kad „Danske Bank“ dabar yra kitoje padėtyje, nei buvo 2007-2015 metais, padidinus atitikties kontrolei skiriamas lėšas ir investavus į IT sistemas.

Tarptautinio žurnalistinio tyrimo autoriai ketvirtadienį pranešė, kad per „Danske Bank“ Lietuvos padalinį pastarąjį dešimtmetį buvo pervedami dideli kiekiai abejotinos kilmės pinigų. Tyrimas remiasi „BuzzFeed News“ gautais nutekėjusiais duomenimis.

Į viešumą iškilus „Danske Bank“ pinigų plovimo prevencijos spragoms, iki šiol daugiausiai kalbėta apie banko padalinį Estijoje. Po pinigų plovimo skandalo „Danske Bank“ pernai priėmė sprendimą stabdyti bankinę veiklą Baltijos šalyse.

Taip bankas atsakė į Estijos ir Švedijos finansų reguliuotojų užklausas dėl informacijos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

„Swedbank“ tvirtino pritaręs daugeliui reguliuotojų pastebėjimų ir preliminarių išvadų ir pridūrė, kad banke „nepakako vidaus valdymo ir kontrolės panaikinti trūkumus, susijusius su įtariamu pinigų plovimu“.

„Šie trūkumai reiškia, kad buvo rizika, jog per „Swedbank“ ir antrines bendroves buvo plaunami pinigai, o tai yra nepriimtina, atsižvelgiant į bankui keliamus reikalavimus ir lūkesčius, kuriuos turi klientai, akcininkai ir reguliuotojai“, – „Swedbank“ pranešime cituojama banko generalinis direktorius Jensas Henrikssonas.

„Swedbank“ taip pat tiria ir Jungtinių Valstijų institucijos.

Anksčiau šiemet būtent SVT paskelbė informaciją apie pinigų plovimą „Swedbank“. Po televizijos parodyto reportažo „Swedbank“ tyrimus pradėjo Baltijos šalių, Švedijos ir JAV teisėsauga.

Po SVT paskelbtos informacijos apie „Swedbank“ Estijos filiale 2010–2016 metų laikotarpiu kasmet galimai perkeltus po 20 milijardų įtartinos kilmės eurų daugiausia iš Rusijos, banko akcijų vertė krito apie 40 proc.

Pasak SVT, atskleista ataskaita ne tik meta naujus kaltinimus „Swedbank“ pinigų plovimu, bet ir patvirtina vasarį televizijos atskleistą pinigų plovimo atvejį. Anksčiau banko generalinė direktorė Birgitte Bonnesen ne kartą neigė žinojusi apie „Swedbank“ įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau, SVT laidos „Uppdrag granskning“ žurnalistų teigimu, „Swedbank“ vadovė negalėjo nežinoti apie galimą pinigų plovimą, jei 2018-ųjų rugsėjį siuntė banko darbuotojams šią ataskaitą.

Kaip tikina SVT, ataskaitoje, pažymėtoje „konfidencialu“ ir pavadintoje „Swedbank“ atitiktis“, buvo išanalizuoti maždaug 2 000 „Swedbank“ klientų Baltijos šalyse, o į gavėjų sąrašą buvo įtraukta pati generalinė direktorė B. Bonnesen ir keli kiti banko vadovai.

Slaptos ataskaitos antraštėje teigiama: „Negalima platinti be „Swedbank“ generalinės direktorės leidimo“.

Pasak vieno SVT laidos „Uppdrag granskning“ žurnalisto Joachimo Dyfvermarko, pastarąjį dešimtmetį bankai Baltijos šalyse padėjo plauti pinigus iš Rusijos.

„Daugiau nei dešimtmetį Baltijos šalių bankai veikė kaip juodų pinigų kanalas iš buvusios SSRS šalių į Europą“, – sakė J. Dyfvermarkas ir pridūrė, kad pasitikėjimas Šiaurės šalių bankais smuko dėl „Swedbank“, „Danske Bank“ ir „Nordea“ pinigų plovimo skandalų.

A. Ufarto/Fotobanko nuotr.

„Tokie bankai kaip „Swedbank“, „Danske Bank“ ir „Nordea“ nebuvo siejami su padidinta rizika. Dabar šis pasitikėjimas buvo iš esmės pažeistas“, – tikino žurnalistas.

„Swedbank“ atstovai neigia naujus SVT kaltinimus ir tikina, kad 95 mlrd. kronų sudarantys mokėjimai įtartini – esą tai yra mokėjimai iš klientų grupės, kurių patikra buvo atlikta.

„Kaip ne kartą sakėme, mes veikiame pagal įvairius signalus. Taigi mums buvo natūralu veikti, kai „Danske Bank“ pinigų plovimas buvo atskleistas“, – apie nutekintą vidinę klientų analizę aiškinama „Swedbank“ pranešime.

„Analizėje pernai mes žiūrėjome tiek į dabartinius, tiek ir į buvusius klientus Baltijos šalyse. Daugeliu atvejų nebuvo poreikio tęsti veiksmus, tačiau kai kuriais atvejais mes ėmėmės priemonių, įskaitant ir pranešimus finansų inspekcijai“, – teigia „Swedbank“ atstovai.

„Swedbank“ atstovas Gabrielis Franckė Rodau televizijai SVT tikino, kad 2 000 klientų buvo pasirinkti, atsižvelgiant į didžiulį klientų skaičių – daugiau nei 3 mln. – Baltijos šalyse.

Po SVT reportažo „Swedbank“ šia ataskaita pasidalino su Švedijos finansų inspekcija ir „Swedbank“ valdyba, kuri anksčiau nebuvo mačiusi banko atliktos klientų analizės.

„Swedbank“ akcijų kaina po SVT pranešimo 09.22 val. Švedijos laiku (10.22 val. Lietuvos laiku) Stokholmo akcijų biržoje buvo smuko 2,5 proc., iki 171,80 kronos už akciją.

„Swedbank“ ne kartą atsiribojo nuo „Danske Bank“ skandalo, argumentuodamas tuo, kad Švedijos banko verslas yra paremtas vietos gyventojais ir vietos įmonėmis. „Swedbank“ generalinė direktorė Birgitte Bonnesen anksčiau tvirtino, kad banko užsienio klientų sąskaitų portfelis yra nereikšmingas.

Tačiau, pripažino B. Bonnesen, „Swedbank“ negali užtikrinti, kad bankui pavyko pastebėti visiškai viską. „Ar buvo rizika, kad (įtartini) mokėjimai 2007-aisiais praslydo? Taip, buvo“, – sakė „Swedbank“ direktorė.

„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.

SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Kova su pinigų plovėjais pagarsėjęs investuotojas Billas Browderis praėjusią savaitę Švedijos teisėsaugai pateikė kaltinimą, kuriame teigiama, kad „Swedbank“ leido atlikti 176 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) mokėjimus iš bankrutavusio Ūkio banko ir dėl pinigų plovimo uždaromo „Danske Bank“ Estijos filialo.

B. Browderis tikino turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. galimai nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu.

Miuncheno prokuratūra ir Vokietijos baudžiamųjų bylų biuras tiria vieną didžiausių Europoje pinigų plovimo atvejų, kai naudojant schemas „Landromat“ ir „Russian Laundry“ („Rusiška skalbykla“) per bankus Rusijoje, Latvijoje ir Moldovoje galėjo būti išplauta 22 mlrd. JAV dolerių.

Agentūra „Bloomberg“, remdamasi Vokietijos teisėsauga, skelbia, jog areštuota 40 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto Bavarijos ir Heseno federalinėse žemėse. Be to, areštuotos 7,9 mln. eurų sumos piniginės lėšos neįvardintame Latvijos banke, kurios priklauso kelioms Vokietijos finansų ir nekilnojamojo turto bendrovėms.

Pasak Miuncheno prokuratūros atstovės, 2016-aisiais pradėtas tyrimas dėl trijų įtariamųjų šioje byloje, dar nėra baigtas, todėl jų pilietybė, lytis ir amžius, taip pat kiti duomenys negali būti atskleisti.