„Vykdėme frakcijos narių apklausą ir kolegos yra pasipiktinę – dauguma Seimo narių yra pasiskiepiję. Yra visos galimybės organizuoti Seimo narių testavimą prieš kiekvieną posėdį, netgi greituosius testus, o valdantieji, užuot tai darę, siekia vėl visą Seimą paversti nuotoliniu, tarsi nei vakcinų, nei testų nebūtų“, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Seimo narė Aušrinė Norkienė.

Jos teigimu, kyla labai didelės dvejonės, ar tai nėra daroma vien dėl politinių priežasčių, siekiant paskleisti dūmų uždangą sudėtingiausių projektų svarstymui ir priėmimui. Kartu su biudžetu bus svarstomas mokesčių didinimas, artėja narkotikų dekriminalizavimo, partnerystės įstatymo projektų pateikimai ar svarstymai.

„Neabejotina, kad nuotolinis Seimo darbas leistų „ramesnį“ svarstymą, Seimo nariai liktų savo namuose, užuot buvę Seime. Būtų mažiau komentarų, prieštaravimų, diskusijų. Be to, ir procedūromis manipuliuoti būtų lengviau“, – sako A. Norkienė.

LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė pažymi, kad nuotoliniai Seimo posėdžiai buvo nustoti rengti po to, kai Seimo nuotolinio plenarinio posėdžio metu kilo chaosas, nes ėmė gesti balsavimo sistema. Tuomet dalis Seimo narių tiesiog negalėjo išreikšti savo valios balsuodami, o taip pat turėjo problemų registruodamiesi pasisakymams bei jungdamiesi prie nuotolinių posėdžių sistemos.

„Valstybės biudžeto svarstymas ir priėmimas – vienas pagrindinių Seimo rudens sesijos darbų. Kas bus atsakingas, jei balsavimui skirta elektroninė sistema vėl pradės gesti pačiu atsakingiausiu rudens Seimo sesijos momentu?“ – klausia LVŽS frakcijos seniūnė.

LVŽS frakcijos įsitikinimu, dėl mokestinės reformos biudžeto priėmimas akivaizdžiai blogins žmonių padėtį, planuojama apmokestinti miško žemę, artimųjų giminaičių teikiamas dovanas, netgi – paviršinį vandenį, sodininkų naudojamą daržams laistyti, augs nekilnojamo turto mokesčiai, įvairūs akcizai.

„Būtų mažų mažiausiai neatsakinga Seimo nariams esant tokiai situacijai užsidaryti elektroninėje erdvėje, slėptis nuo rinkėjų, mažinti diskusijų skaičių. Jokios objektyvios priežasties rengti nuotolinius Seimo posėdžius nėra. Labai tikimės, kad valdantieji nepriims vienasmenių sprendimų ir atsižvelgs į opozicijos pasiūlymą“, – pabrėžia A. Norkienė.

Frakcijos savo nuomonę Seimo pirmininkei turi išreikšti iki spalio 6 dienos.

Kaip primena ELTA, pernai gruodį parlamentarai Seimo Statute numatė galimybę rengti Seimo posėdžius ir nuotoliniu būdu.

Nuotoliniai Seimo posėdžiai gali būti organizuojami, kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, kadangi toks susirinkimas keltų pavojų Seimo narių sveikatai ar gyvybei.

Nuotoliniai posėdžiai gali būti šaukiami motyvuotu Seimo valdybos sprendimu.

Opozicija siekė, kad parlamentas grįžtų į normalų darbo rimtą, kai plenariniai posėdžiai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais.

Tokį darbo grafiką buvo patvirtinusi ir Seimo valdyba.

Tačiau valdančiųjų balsais antradienį seniūnų sueigos nariai nutarė, kad plenarinių posėdžių ketvirtadienį nevyks – į antradienio darbotvarkę įtraukti ir dalis ketvirtadienio posėdžio klausimų.

Vėliau per plenarinį posėdį 65 politikų balsais šis sprendimas patvirtintas.

„Kokioj daugiau vietoj susirenka tokioje salėje 120 –140 žmonių, tokiame plote? Jeigu nors vienas iš mūsų susirgs, turėsime dviejų savaičių priverstinį karantiną“, – per seniūnų sueigą sakė „valstiečių“ seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Jis ir pasiūlė, kad parlamentui reikėtų posėdžiauti vieną dieną per savaitę.

„Šnekant apie mūsų saugumą, mūsų šeimų saugumą, kanceliarijos saugumą šitas siūlymas yra turėti nors savaitės tarpą tarp posėdžių, kad jeigu atsitiktų kas nors, kad mes turėtume laiką, per kurį galėtų matytis kokie nors simptomai“, – savo siūlymą argumentavo R. Karbauskis.

Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis piktinosi, kad valdantieji atsisakė posėdžiauti ketvirtadienį, nes būtent tomis dienomis vyksta Vyriausybės valandos, kai opozicijos atstovai turi galimybę paklausti Ministrų kabineto narių.

Be to, šios savaitės ketvirtadienį buvo suplanuota opozicinio Liberalų sąjūdžio darbotvarkė.

„Opozicinė darbotvarkė ir Vyriausybės valanda yra ta vieta, kai parlamentas užduoda klausimus. Nebūtinai patogius, nebūtinai malonius. Apie keliuką, apie dar ką nors. Norint išvengti tų klausimų ir nedaromas ketvirtadienio posėdis“, – teigė G. Landsbergis.

„Įspūdis dabar toks, kad visi – Ramūnas (Karbauskis), Agnė (Širinskienė) – taip stipriai susirūpinę sveikata būtent dėl ketvirtadienio posėdžio, atrodo, kad jūs nenorite ketvirtadienio posėdžio, kuriame būtų keliami klausimai“, – tvirtino jis.

Konservatorius pranešė, kad opozicija yra surinkusi būtinus parlamentarų parašus dėl neeilinio posėdžio surengimo.

„Opozicija turi surinkusi parašus ir ketvirtadienį posėdis tikrai bus“, – sakė jis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis „darbietis“ Andrius Mazuronis teigė, kad Seimui neposėdžiaujant normaliu ritmu „išmuštas parlamentinės kontrolės įrankis iš opozicijos rankų“.

„Kodėl policininkai dirba, kodėl kasininkai dirba?“ – retoriškai klausė jis.

Dėl saugumo truputį pakeistas plenarinių posėdžių darbo organizavimas – iš pradžių projektai apsvarstomi, dalyvaujant kuo mažiau parlamentarų, o balsavimai, kaip reikia didesnio Seimo narių dalyvavimo, vyksta iš anksto sutartu vienu metu.

Seimo nariai taip pat aprūpinti apsaugos priemonėmis – veido kaukėmis, pirštinėmis, parūpinta dezinfekcinio skysčio. Posėdžių salėje įrengta speciali vėdinimo ir dezinfekavimo sistema.

Be to, parlamento darbas, kiek tai įmanoma, organizuojamas nuotoliniu būdu, apriboti vienos dienos leidimų išdavimai į Seimo rūmus.

Karantino laikotarpiu į Seimo rūmus įeinama tik per III rūmų apsaugos postą. Seimo posėdžių dienomis taip pat veikia II rūmų apsaugos postas.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė BNS informavo, kad įeinantiesiems į rūmus matuojama temperatūra, prie įėjimų ir apsaugos postų patiesti dezinfekuojantys kilimėliai. Seimo III rūmuose nuo šios savaitės veikia termovizorius.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad visi parlamentarai bus įspėti, jog į plenarinių posėdžių salę politikai ateitų su kaukėmis.

„Prašysime, kad visi įeinantys į posėdžių salę būtų su kuo nors, pasipuošę“, – sakė parlamento pirmininkas.

Anot jo, taip pat salėje bus parūpinta dezinfekavimo priemonių.

Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė prašė dezinfekuoti visas Seimo patalpas.

Be kitų klausimų, Seimas kitą savaitę planuoja balsuoti dėl kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo, taip pat ketinama pateikti kandidatą į Valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigas.

V. Pranckietis žadėjo projektų svarstymą ir priėmimą organizuoti taip, kad plenarinių posėdžių salėje būtų kuo mažiau žmonių, o visi susirinktų kuo trumpesniam laikui.

„Per (projektų – BNS) pateikimą salėje dalyvauja tie, kurie domisi ir nori užduoti klausimus, kiti gali nedalyvauti, stebėti per televizorių iš kabinetų. O po to balsavimus su pirmąja pavaduotoja Rima Baškiene taip sudėsime darbotvarkėje, kad jie būtų koncentruoti vienoje vietoje. Ateina visi, pabalsuoja ir vėl gali tęsti darbą iš savo darbo vietos kabinete“, – aiškino Seimo pirmininkas.

Jis informavo, kad du Seimo nariai jam yra pranešę, jog šiuo metu yra saviizoliacijoje, tačiau jų pavardžių neatskleidė.

Vyriausybei paskelbus karantiną dėl koronaviruso parlamentas į posėdžius renkasi nereguliariai, tik esant reikalui.

„Bus teikiami projektai, tik susiję su ekstremalia situacija. Posėdžiaus ir komitetai tarp (Seimo) posėdžių“, – BNS sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Iki vakaro mes turėtume priimti visus tuos projektus, kuriuos Vyriausybė pateikė. Tikimės“, – teigė jis.

Pasak pirmosios parlamento vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės, projektai bus svarstomi ypatingos skubos tvarka – įstatymų pataisos tą pačią dieną bus ir pateiktos, ir priimtos.

Vyriausybė pirmadienį nutarė Seimui teikti šių metų biudžeto įstatymo pakeitimą padidinti  grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki 5,401 mlrd. eurų.

Prognozuojant, kad valdžios negautos pajamos šiemet gali siekti 4,21 mlrd. eurų, taip siekiama užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą.

Seimui teikiamas projektas, kad dėl nepaprastosios padėties, ekstremalios situacijos ar karantino savivaldybių tarybų posėdžiai galėtų vykti nuotoliniu būdu.

Dėl koronaviruso paskelbtos ekstremalios situacijos metu Vyriausybė taip pat siūlo supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras.

V. Pranckiečio teigimu, antradienį planuojama priimti Seimo statutą pataisą, kad parlamento valdyba galėtų suteikti galimybę komitetams dirbti nuotoliniu būdu.

Darbotvarkėje taip pat numatyta atskira opozicijos iniciatyva, kad finansų ministras Vilius Šapoka turėtų atsakyti į klausimus apie numatomas priemones ekonomikai.

Opozicija taip pat siekia, kad naujausią situaciją apie koronaviruso stabdymą parlamentarams pateiktų premjeras Saulius Skvernelis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Valdantieji daugiau plenarinių Seimo posėdžių iki karantino pabaigos neplanuoja, bet opozicija pageidauja, kad plenarinis būtų surengtas kitą antradienį, jeigu kiltų toks reikalas.

Pastarosiomis savaitėmis užsienyje viešėję Seimo nariai įspėti nedalyvauti plenariniuose posėdžiuose ir apie taikomą saviizoliaciją pranešti Etikos ir procedūrų komisijai, kad ši turėtų informaciją, kiek parlamentarų nebus darbe.

Seimas kaip institucija veiks, tačiau didelė dalis parlamento kanceliarijos tarnautojų dirbs arba jau dirba nuotoliniu būdu.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą nuo pirmadienio Lietuvoje įvestas karantinas.

Parlamento valdyba suplanavo plenarinius posėdžius kasdien nuo antradienio iki šeštadienio – Konstitucijoje numatytos paskutinės pavasario sesijos dienos.

„Sesija į pabaigą ir visi nori padaryti darbus tuos, kurių galbūt neskubėjo daryti sesijos metu. Turime daug priėmimų“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.

Paprastai parlamentarai į plenarinius posėdžius renkasi dvi dienas – antradienį ir ketvirtadienį.

Pasak pirmosios Seimo vicepirmininkės, per savaitę reikės priimti mokesčių, pensijų pertvarkos įstatymus, naują Valstybės tarnybos įstatymą, sveikatos sistemos pakeitimo paketą, etatinį pedagogų apmokėjimą.

Ji tvirtino, kad Seimo nariai turėjo pakankamai laiko susipažinti su svarstomais įstatymais, todėl darbas turėtų būti efektyvus.

„Pakankamai buvo laiko, visi žino, kas, kaip, bet, kaip aš sakau, visada įvyksta kokių nors juokučių“, – kalbėjo R. Baškienė.

Jos teigimu, Seimo pavasario sesija gali būti pratęsta, nespėjus patvirtinti visų pertvarkų, nes dalis jų turi įsigalioti liepos 1 dieną.

Konstitucijoje numatyta, kad Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną.

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, frakcijų vadovams buvo siūloma pasitarti su frakcijų nariais ir apsispręsti, ar atsisakyti laisvos savaitės balandžio 25-29 dienomis ir rinktis į plenarinius posėdžius, ar visą gegužę dirbti ir penktadieniais.

Pasak jos, dauguma rinkosi darbą penktadieniais.

„Teiksiu valdybai patvirtinti naują sesijos darbo grafiką, kad būtų įtraukti ir penktadieniai - vieną posėdį rengti iki 14 val. visą gegužę kiekvieną penktadienį. Jeigu valdyba pritars, keisime darbo grafiką“, - BNS teigė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

L.Graužinienė BNS patikino, kad dalimis socialinis modelis nebus priiminėjamas.

„Tol kol nebus pateiktas svarstymui ir pasvarstytas visas paketas, tol į priėmimo stadiją nepereis“, - sakė L.Graužinienė.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius Seimui ketvirtadienį apsvarsčius tik porą naujojo Darbo kodekso straipsnių pareiškė, kad Seimo vadovybė per ateinančią savaitę surengtų specialų parlamentinių frakcijų seniūnų sueigos posėdį su Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais, Vyriausybės atstovais ir aptartų, kaip toliau svarstyti kodekso projektą.

„Kol kas esame pabaigę 143 straipsnį iš 256-ių ir dirbame jau antrą savaitę, tai esame įveikę maždaug 50 proc. paties kodekso, o čia kolegos žino, kiek dar yra lydimųjų įstatymų. Tai, mano įsitikinimu, mūsų beviltiška situacija, jeigu šitaip toliau svarstysime patį kodeksą ir visus su tuo susijusius klausimus. Siūlau ieškoti specialių procedūrų, kad mes iš šitos klampynės kaip nors išliptume“, - parlamentarams teigė A.Kubilius.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai anksčiau išreiškė abejonių, ar naujasis reglamentavimas tikrai padės liberalizuoti darbo santykius, ko siekė socialinio modelio kūrėjai, tačiau jų vadovas Tomas Davulis įsitikinęs, kad pagrindiniai kūrėjų tikslai realizuoti.

Be Darbo kodekso, kitą socialinio modelio dalį sudaro „Sodros“ pertvarką numatančių įstatymų pakeitimai, tačiau jų Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar nebaigė svarstyti.

Planuojama, kad naujasis kodeksas bus priimtas iki vasaros ir jis įsigaliotų nuo 2017 metų.

Per pavasario sesiją Seimas planuoja rinktis į 50 plenarinių posėdžių.

Į pirmą sesijos posėdį kitą savaitę parlamentarai renkasi antradienį. Jame numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kuris sudaromas atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių pasiūlymus, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimo pavasario sesijos darbus pristatys Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – premjeras Algirdas Butkevičius.

Kovo 11-ąją rengiamas iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms paminėti.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Stasys Brundza siūlo griežtinti reikalavimus parlamentarams dėl plenarinių posėdžių lankomumo.

„Seimo narių nedalyvavimas Seimo posėdžiuose ar nebalsavimas dėl svarstomų ir priimamų klausimų ne tik pažeidžia rinkėjų lūkesčius, bet ir trikdo Seimo darbą – dėl per mažo balsuojančių Seimo narių skaičiaus dažnai nepavyksta priimti teisės aktų“, - teigia politikas teikiamų Seimo statuto pataisų aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Seimo statutas numato, kad parlamentaras laikomas dalyvavęs Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo.

Pagal S.Brundzos pataisas, parlamentaras būtų laikomas dalyvavęs posėdyje, jei būtų užsiregistravęs visuose tos dienos Seimo posėdžiuose ir balsavęs dėl keturių penktadalių iš anksto numatytų svarstomų ir priimamų klausimų.

Taip pat Statutas numato, kad parlamentarui be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, mėnesio atlyginimas mažinamas trečdaliu.

Pagal S.Brundzos siūlymą, atlyginimas trečdaliu būtų mažinamas Seimo nariui, kuris be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip penktadalį Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų svarstymo ir priėmimo.

Seimo narys taip pat siūlo, kad kiekvieno Seimo posėdžio pradžioje, užsiregistravus Seimo nariams, pirmininkaujantis paskelbtų posėdyje nedalyvaujančius Seimo narius, nurodydamas jų nedalyvavimo priežastis.

S.Brundza sako, kad sugriežtinus lankomumo kontrolę būtų užtikrintas sklandus Seimo nario darbas, pagerintas Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Seimu, užtikrinta Seimo narių atsakomybė prieš rinkėjus ir jų lūkesčių pateisinimas.

Per kitą savaitę prasidėsiančią Seimo rudens sesiją planuojama surengti beveik 50 plenarinių posėdžių.

Per pirmą sesijos posėdį trečiadienį numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kuris sudaromas atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių pasiūlymus.

Kaip praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius, pirmajame posėdyje Seimo rudens sesijos darbus pristatys Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus – premjeras Algirdas Butkevičius.

Vyriausybė apsisprendė Seimui rudens sesijai siūlyti apie 270 teisės aktų ir dar beveik 200 lydimųjų teisės aktų projektų. 125 įstatymų projektai yra susiję su euro įvedimu, juos būtina priimti ne vėliau kaip iki spalio pabaigos. Vienu pagrindinių darbų rudens sesiją taip pat įvardijamas 2015 metų valstybės biudžeto svarstymas ir tvirtinimas.

Sesijos darbus su Seimo komitetų vadovais aptarusi parlamento pirmininkė prašo jų išskirti po penkis prioritetinius projektus rudens sesijai, nes visų registruotų priimti nepavyks dėl jų gausos. Pasak Seimo pirmininkės, kartu su Vyriausybės, prezidentės Dalios Grybauskaitės ir parlamentarų registruotais projektais jų šiuo metu yra per tūkstantį.

Seimo rudens sesija pagal Konstituciją trunka nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos.