Nors jau gana seniai buvo žinoma, kad Marse yra ledo, ateities atradėjams gali būti gyvybiškai svarbu geriau suprasti, kur ir kokiame gylyje jis yra, sakoma JAV moksliniame žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.
„Iš esmės, astronautai galėtų tiesiog nueiti ten su kibiru ir kastuvu ir gauti tiek vandens, kiek jiems reikia“, – teigė vienas iš straipsnio autorių, Shane'as Byrne'as (Šeinas Bairnas) iš Arizonos universiteto Tunono Mėnulio ir planetų laboratorijos.
Iš viso buvo aptikti aštuoni ledo telkiniai, o kai kurie jų yra vos metro gylyje. Jų storis siekia 100 ir daugiau metrų, tačiau jie yra paveikti erozijos.
Tos požeminės uolos, arba skardžiai, atrodo, „yra beveik grynas ledas“, teigiama straipsnyje.
Minimi telkiniai buvo aptikti ištyrus fotografijas ir duomenis, surinktus JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO), kuris jau nuo 2005 metų skrieja aplink Marsą.
Pirmąkart apie Marse aptiktą vandenį „Science“ rašė 2010-aisiais.
Plačiai išplitęs ledas
Tačiau dabar mokslininkai supranta, kad ledas šioje planetoje yra išplitęs gerokai plačiau nei buvo manoma anksčiau, sakė minėto straipsnio autorius JAV Geologijos tarnybos geologas Colinas Dundasas (Kolinas Dandasas) iš Flagstafo miesto Arizonoje.
„Maždaug po trečdaliu Marso paviršiaus teritorijos yra plonas sluoksnis tvirto ledo, kuris rodo neseną Marso istoriją“, – teigė jis.
„Tai, ką čia matėme, yra ledo skerspjūvis atskleidęs mums trimatį vaizdą su daug daugiau detalių nei kada nors anksčiau“, – pridūrė C. Dundasas.
Lede matomos skirtingų spalvų juostos, kurios rodo, kad jis susiformavo pasluoksniui, galbūt – kaip per tam tikrą laiką susikaupęs sniegas, virtęs ledo sluoksniu.
Mokslininkų manymu, ledas susiformavo palyginti neseniai, nes tų telkinių paviršius, regis, yra lygus, be jokių kraterių, kurie susiformuoja dangaus kūnų nuolaužoms įsirėžiant į planetą.
Vis dėlto nėra aišku, kaip ir kada tie ledo telkiniai susiformavo.
Tos uolos buvo aptiktos šiauriniame ir pietiniame Marso pusrutuliuose, 55-58 laipsnių platumoje, kuri ant Žemės primintų Škotiją ar Pietų Amerikos pakraštį.
Marso žiemos metu šie regionai panyra į visišką tamsą, todėl žmonės negalėtų ten ilgam apsistoti.
Vis dėlto sąlygos ten nėra tokios klastingos kaip ašigaliuose, ir jei iš vieno iš aptiktų ledynų būtų paimtas mėginys, mokslininkai galėtų daug sužinoti apie Marso klimatą ir potencialias sąlygas gyventi žmonėms.
„Jei turėtumėte misiją į vieną iš šių telkinių, paimtumėte visų skardžio sluoksnių mėginius, galėtumėte gauti detalią Marso klimato istoriją“, – sakė viena iš MRO projekto mokslininkių Leslie Tamppari (Lesli Tampari) iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos.
„Tai – dalis visos istorijos: kas nutinka vandeniui Marse bėgant laikui, kur jis patenka, kur kaupiasi ledas, kada jis nuslūgsta?“ – sakė ji.
NASA planuoja išsiųsti pirmąją žmonių misiją į Marsą iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.
