„Maisto gamybos sektorius Lietuvoje plečiasi itin sparčiai, todėl jausdami vis didesnį šiai pramonės šakai reikiamų kvalifikuotų specialistų poreikį, atveriame duris patirties neturintiems, bet motyvuotiems bei pasirengusiems mokytis darbuotojams.

Mūsų maisto gamybos meistrai yra sukaupę didelę patirtį ir sugeba labai greitai pastebėti, kokių įgūdžių ir žinių trūksta naują profesinį kelią pradedantiems kolegoms. Virėjo, mėsininko, kepėjo ar konditerio profesijai pirmieji žingsniai yra itin svarbūs, tad prie komandos prisijungusiems naujiems darbuotojams suteiksime tvirtus praktinių žinių ir įgūdžių pamatus. O kai moko kolegos, stiprėja visos komandos dvasia ir tarpusavio supratimas“, – sako „Maximos“ personalo departamento direktorė Margarita Plešakienė.

Bendrovės organizuojama maisto gamybos praktinio mokymo programa truks du mėnesius, per kuriuos bus mokamasi ir susipažįstama nuo bendrųjų žinių, kaip naudotis maisto gamybos cechuose esančia įranga, sandėliavimo, gamybos procesų ir kitomis funkcijomis iki konkrečių maisto ruošos būdų ir receptūrų. Įvertinę pradinius naujokų gebėjimus profesionalūs „Maximos“ darbuotojai suteiks trūkstamų žinių, padės tobulinti įgūdžius, nuosekliai skirdami vis sudėtingesnes užduotis ir dalindamiesi patarimais, kaip pasiekti geriausių rezultatų.

Darbuotojų praktinio mokymo programa prekybos tinkle „Maxima“ yra pagrįsta kolegiškais santykiais – vienas profesionalas rūpinsis 1-2 naujų darbuotojų tobulėjimu, tad kiekvienas naujokas gaus pakankamai dėmesio. „Geriausias būdas įgyti vertingų žinių ir praktinių įgūdžių – mokytis ir tobulėti kartu su profesionalais. Draugiški kolegiški patarimai, paaiškinimai ir padrąsinimai padeda greičiau apsiprasti naujoje aplinkoje ir suteikia daugiau pasitikėjimo. Taip į mūsų komandą įsilieję žmonės daug lengviau atskleidžia savo sugebėjimus ir talentus“, – teigia M. Plešakienė.

„Maximos“ maisto gamybos mokymo centrai veiks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose, Rokiškyje ir Utenoje. Vienu metu juose galės mokytis apie 80 žmonių. Mokymų programoje gali dalyvauti visi pilnametystės sulaukę asmenys.

„Nuo pirmos darbo dienos Maisto gamybos padalinio naujokai taps visaverčiais komandos nariais. Dalyvaudami mokymų programoje jie gaus atlyginimą ir atlikdami konkrečias užduotis bei darbus, numatytus mokymosi plane, palaipsniui įgis kvalifikuoto profesionalo darbui būtinų žinių ir įgūdžių“, – pasakojo M. Plešakienė, „Maximos“ personalo departamento direktorė.

Daugiausia naujokų yra pasirengę priimti „Maximos“ parduotuvėse esantys mokymo centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Maisto gamybos specialistams prekybos tinklas „Maxima“ darbo vietas siūlo visoje Lietuvoje.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, revizavus anksčiau į sektorinius praktinio mokymo centrus suplanuotų 49 mln. eurų ES fondų investicijų tikslingumą ir veiksmingumą, ŠMM planuoja skirti iki 18,2 mln. eurų projektams, kurie realiai pagrįsti ir perspektyvūs.

Iš perskirstytų profesinio mokymo srities lėšų 9 mln. eurų papildomai planuojama skirti universitetams konsoliduoti.

Kitos lėšos bus perskirstytos atsižvelgiant į rengiamą profesinio mokymo įstaigų pertvarkos planą, nukreipiant finansavimą perspektyviausioms įstaigoms ir mokymo sritims, pranešė ministerija.

Taip pat peržiūrėtos ES lėšos mokslo ir studijų institucijų infrastruktūrai koncentruoti.

Aukštojo mokslo reformai iš viso planuojama skirti 106 mln. eurų ES fondų lėšų. Sutelkti ES ištekliai bus nukreipiami į aukštojo mokslo ir studijų kokybės gerinimą, mokslo ir studijų tarptautinio konkurencingumo didinimą, aiškina ministerija.

„ES lėšų panaudojimo tempą lemia šiuo metu vykdomos kompleksinės švietimo pertvarkos. Peržiūrėdami dar anos Vyriausybės suplanuotas ES investicijų lėšas, sutelkiame dėmesį į ilgalaikę investicijų naudą. Todėl vienu metu spaudžiame ir akceleratorių, ir stabdį. Siekiame, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviai, kad nebūtų skubaus ES lėšų įsisavinimo vardan įsisavinimo arba tik dėl to, kad taip jau buvo anksčiau suplanuota. Perskirstydami ES lėšas, atsižvelgiame į EBPO rekomendacijas ir koncentruojamės į švietimo ir mokslo kokybės gerinimą bei investicijų prasmę”, - teigia švietimo ir mokslo ministrė.

ŠMM taip pat kreipėsi į Finansų ministeriją dėl galimybės ES investicijų lėšomis papildomai finansuoti neformalųjį švietimo krepšelį, mokyklinių autobusų įsigijimą, tikslines stipendijas, skiriamas universitetų pedagogų rengimo programų studentams, ir kitas priemones. Tam būtų skiriama 35 mln. eurų ES lėšų.

Švietimui ir mokslui iš viso skirta 866 mln. eurų 2014–2020 metų laikotarpio ES fondų lėšų. Šiuo metu pasirašyta sutarčių su projektų vykdytojais už 180 mln. eurų. Jau išmokėta 60 mln. eurų nuo bendros ŠMM skirtos ES lėšų sumos.

Milijoninių investicijų pareikalavę praktinio mokymo centrai nepakankamai išnaudoja savo galimybes, konstatavo Valstybės kontrolė. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ginasi, jog centrų veikla tik įsibėgėja.

Valstybės auditoriai, atlikę prieš ketverius metus pradėtų steigti sektorinių praktinio mokymo centrų auditą, nurodė, kad 2012-2015 metais šalyje atidaryti 42 sektoriniai centrai 33-jose iš 74-ių šalyje veikiančių profesino mokymo įstaigų. Pasak auditorių, į centrus investuota apie 118 mln. eurų.

Daugiau kaip pusėje (60 proc.) audituotų centrų praktinis mokymas vyko tik iki 5 valandų per dieną, o viename iš jų daugiau nei metus mokymai iš viso nebuvo vykdomi. Auditoriai atkreipia dėmesį, jog sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepcijoje buvo nurodyta, kad mokymo įranga turėtų būti naudojama 16 valandų per parą.

Anot Valstybės kontrolės, ne visos įstaigos efektyviai išnaudoja infrastruktūrą, nepritraukia „išorės vartotojų“ ir dėl to negauna papildomų pajamų, be to, mokymo paslaugų įkainius mokyklos apskaičiuoja skirtingai, kai kurios neįtraukia patiriamų išlaidų.

„Mūsų nuomone, būtina atidžiai įvertinti lėšų poreikio pagrindimą ir planuojamą poveikį, nes audito rezultatai rodo, jog, jau atlikus milijonines 2007–2013 metų laikotarpio ES investicijas, centrų pajėgumai nėra pakankamai išnaudojami“, - pranešime teigia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

Jis žada šiuos priekaištus perduoti Finansų ministerijai, informuoti Seimo Audito bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetus.

Auditoriai taip pat nustatė, kad apie 3 mln. eurų investuota į mokymo programų ir profesinių standartų rengimą, bet nė vienas standartas nėra įteisintas ir tik devynios programos yra išbandomos.

Atsakydama į priekaištus, ŠMM teigia, kad praktinio mokymo centrų veikla tikrinimo metu nebuvo spėjusi įsibėgėti. ŠMM pranešime pabrėžia, jog beveik pusė centrų – 19 iš 42 - atidaryti tik 2015 metais.

„Antra, tik praėjusių metų pabaigoje buvo baigta tvarkyti teisinė bazė, leidžianti tokioms įstaigoms kaip profesiniai centrai teikti mokymo paslaugas ne tik savo mokiniams, bet ir išorės vartotojams bei už tai gauti pajamas. Tačiau iki šiol nėra atsakingų institucijų išaiškinimo, kokiomis apimtimis už ES paramą įkurti centrai gali vykdyti komercinę veiklą“, - informuoja ŠMM.

ŠMM atkreipia dėmesį, jog situacija dėl modulinių programų nuo tikrinimo pradžios taip pat pasikeitė: įteisintos jau 28 programos, o likusios 32 bus pradėtos įgyvendinti iki rugsėjo 1-osios.

Ministerija padėkojo už pateiktas pastabas ir pasiūlymus tvirtindama, kad jie leis tobulinti profesinio mokymo sistemą.